Jonas Basanavičius: Nuo Ožkabalių kaimo iki Marijampolės gimnazijos ir Tautos Patriarcho

Ožkabaliai, esantys Vilkaviškio rajone, yra ypatinga vieta Lietuvai, nes čia gimė ne vienas žymus žmogus, palikęs ryškų pėdsaką šalies istorijoje ir kultūroje. Iš jų išsiskiria Jonas Basanavičius (1851-1927) - Tautos atgimimo tėvas, tautinės ideologijos kūrėjas ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

Jono Basanavičiaus gimimas ir vaikystė Ožkabaliuose

Jonas Basanavičius gimė 1851 m. lapkričio 23 d. Ožkabalių kaime (dabar - Vilkaviškio rajonas), valstiečių Jurgio (1826-1879) ir Marijos (Birštonaitės, 1826-1890) Basanavičių šeimoje. Jo motina Marija Birštonaitė buvo kilusi iš labai senos Birštonų giminės, minimos kryžiuočių raštuose dar XIV amžiuje. Šeimoje gimė keturi vaikai, tačiau užaugo tik du sūnūs - Jonas ir Vincas (1861-1910).

Jonas Basanavičius gimė lapkričio 23 d. septintą valandą vakare pusgyviu. Tėvų pasakojimu, tik po geros valandos pastangų, trinant šepečiu kojų padus ar kokiu kitu stebuklu kūdikis „atsigaivalėjęs“. Tėvai, bijodami prarasti sūnų, tuomet davė įžadą leisti jį į kunigus, jei tik Dievas suteiks jam gyvybę. Negalavimai nepakenkė normaliam kūdikio vystymuisi - nuo ankstyvos kūdikystės jis turėjo gerą atmintį.

Pirmieji Jono Basanavičiaus mokytojai buvo savamoksliai daraktoriai, kurie žiemos metu keliaudavo per kaimus. Dzūkas Kardokas išmokė jį skaityti ir rašyti, lenkas Szymanowskis išmokė lenkų kalbos, o Bartininkų zakristijonas Naujokas - patarnauti šv. Mišioms. Tėvai, trokšdami sūnų matyti kunigu, dvylikos metų Joną išsiuntė į Lukšių pradinę mokyklą.

Mokslai Marijampolės gimnazijoje

Baigęs Lukšių pradinę mokyklą, Jonas Basanavičius toliau mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Į Marijampolės apskrities mokyklą durys pirmą kartą neatsivėrė dėl neišlaikyto aritmetikos egzamino, tačiau po papildomų mokslo metų Lukšiuose, jam pagaliau pavyko. Marijampolės gimnazijos sąrašuose jis buvo įrašytas kaip „Bassanowicz Jan“. Tuo metu gimnazijoje jau buvo dėstoma rusų kalba, o didžiausia naujiena jaunajam Jonui tapo tai, kad dvi valandas per savaitę buvo mokomasi lietuvių kalbos - tai jam paliko labai didelį įspūdį.

Marijampolės gimnazijoje Jonas Basanavičius mokėsi 1866-1873 metais ir ją baigė sidabro medaliu. Baigęs gimnaziją, jis grįžo namo ir pradėjo galvoti apie tolimesnius mokslus. Tėvai norėjo, kad jis stotų į Seinų kunigų seminariją, tačiau Jono svajonės buvo kitokios. Po ilgų įtikinėjimų ir derybų, tėvai sutiko leisti sūnų mokytis svetimoje šalyje, ir su 100 rublių kišenėje jis išvyko į Maskvą, pasiryžęs tapti „nauju žmogumi“.

Studijos ir ankstyvoji karjera

Baigęs Marijampolės gimnaziją, Jonas Basanavičius 1873 m. įstojo į Maskvos imperatoriškąjį universitetą. Iš pradžių metus studijavo Istorijos-filologijos fakultete, kur klausė rusų literatūros, istorijos, lyginamosios kalbotyros ir antikinių kalbų paskaitų. Ypač mėgo profesoriaus S. Solovjovo Rusijos istorijos paskaitas.

Žinodamas, kad lietuviams buvo uždrausta mokytojauti savo krašte, ir gavęs Varšuvos mokslo apygardos stipendiją, skirtą atitraukti lietuvių studentus nuo lenkų įtakos, baigiantis antrajam semestrui, Jonas Basanavičius perėjo į Medicinos fakultetą, garsų visoje Rusijoje. Baigęs studijas, 1879 m. įgijo gydytojo specialybę. 1875 m., dar būdamas Medicinos fakulteto pirmo kurso studentas, jis laikraštyje „Niva“ atsakė į archeologo A. H. Kirkoro straipsnį „Slavų senovės štrichai“, kritikuodamas jo mitologinę dalį.

Baigęs universitetą 1879 metais, Jonas Basanavičius, siekdamas išvengti gydytojo praktikos Maskvoje, pradėjo rūpintis darbu ką tik nepriklausomybę atgavusioje Bulgarijoje. Sulaukęs kvietimo, 1879 m. pabaigoje išvyko į Lom Palanką (dabar - Lomas), kur iki 1882 m. dirbo gydytoju ir vadovavo ligoninei. Jis sėkmingai gydė ligonius, modernizavo ligoninę, vizitavo aplinkiniuose kaimuose.

Jono Basanavičiaus gyvenimo ir studijų apžvalga

Štai pagrindiniai Jono Basanavičiaus gyvenimo ir studijų etapai:

Visuomeninė ir politinė veikla

Dirbdamas Bulgarijoje, Jonas Basanavičius nuolat domėjosi Lietuvos praeitimi, tradicijomis, lietuvių kalba ir literatūra. Jis parengė straipsnių lietuviškai spaudai ir 1883 m. jo rūpesčiu pradėjo eiti pirmasis lietuviškas pasaulietinis kultūrinis žurnalas „Aušra“. Jis buvo pirmųjų trijų numerių redaktorius ir 60 žurnalo publikacijų autorius. Šis laikotarpis, nors ir kupinas klajonių po Europą ir asmeninių išbandymų (žmonos mirtis 1889 m.), formavo jo tvirtą lietuvybės idėjos pagrindą.

Sužinojęs apie spaudos draudimo panaikinimą Lietuvoje 1904 m., Jonas Basanavičius 1905 m. atvyko į Vilnių. Greitai tapo vienu iš svarbiausių tautinio judėjimo ideologų, o nuo 1913 m. pradėtas vadinti Tautos patriarchu. Jis buvo vienas iš Didžiojo Vilniaus Seimo, vykusio 1905 m. gruodžio 4-5 d., sumanytojų ir rengėjų. Basanavičius pirmininkavo šiam suvažiavimui, kurio dalyviai viešai pabrėžė Lietuvos Nepriklausomybės siekį ir prisidėjo rengiant nutarimus.

Jonas Basanavičius rūpinosi Lietuvių mokslo draugijos steigimu dar „Aušros“ pasirodymo išvakarėse, o 1907 m. tapęs jos pirmininku, vadovavo draugijos spaudos ir sukauptos tautosakos leidybai. Jo iniciatyva surinktos tautosakos rinkiniai ir studijos buvo leidžiami 1898-1926 m. Jis redagavo mokslo žurnalą „Lietuvių tauta“.

Svarbiausias jo gyvenimo įvykis - 1918 m. vasario 16 d. Vadovavo Lietuvos Tarybos posėdžiui, kuriame buvo priimtas Nutarimas dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo, plačiai žinomas kaip Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Jis simboliškai jį pasirašė pirmasis, tapdamas vyriausiuoju signataru.

Jonas Basanavičius mirė 1927 m. vasario 16 d., minint devintąsias Nepriklausomybės Akto pasirašymo metines. Jis buvo palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse. Visą savo turtą užrašė mokslus einančiai lietuvių jaunuomenei.

Jono Basanavičiaus atminimas Ožkabaliuose

Jonas Basanavičius, kaip Tautos atgimimo patriarchas, yra įamžintas ne tik Lietuvos miestuose, bet ir savo gimtajame Ožkabalių kaime, Vilkaviškio rajone. Čia, šalia jo gimtosios sodybos, 1988 m. balandžio 1 d. buvo pradėtas sodinti Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas.

Per kelis savaitgalius žmonės iš visos Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos ir Kaliningrado srities atvyko sodinti ąžuoliukų, liepaičių, eglaičių ir kitų tradicinių medžių. Dabar Tautinio atgimimo ąžuolynas užima 39,4 ha plotą ir jame auga apie 8400 ąžuolų. Garbingiausioje vietoje ant aukurų kalno pasodinti ąžuoliukai, skirti didiesiems tautos vyrams: Jonui Basanavičiui, Simono Daukantui, Antanui Smetonai, Dionyzui Poškai, Vydūnui ir kitiems.

Po ąžuolyno pasodinimo imtasi atkurti ir J. Basanavičiaus gimtąją sodybą. Šiuo metu atstatyta stuba (gyvenamasis namas), klėtis, tvartai ir kluonas. Nuo 2006 m. sodyba-muziejus perduota Marijampolės apskrities viršininko žinion. Atstatytame gyvenamajame name įrengta muziejaus ekspozicija, atspindinti J. Basanavičiaus gyvenimą ir veiklą. Klėtyje eksponuojami buities daiktai ir rakandai, surinkti Ožkabaliuose ir Bartininkų seniūnijos kaimuose.

Kiekvienais metais balandžio mėnesio paskutinį šeštadienį sodyboje vyksta Signatarų sueigos, taip pat tradiciniai renginiai, tokie kaip apskrities klojimų teatrų ir folkloro kolektyvų festivaliai „Žaliasis ąžuolėli“ bei „Joninių šventė“. Lankytojai čia visada laukiami, norintys sužinoti apie Tautos atgimimo patriarcho ir jo šeimos gyvenimą.

tags: #gime #ozkabaliu #kaime #mokesi #marijampoles #gimnazijoje

• Dantų valymas 2 metų vaikui: patarimai tėvams
• praktikos atlikimo gairės akušerijos ir ginekologijos srityje
• kaip Dusetose paminėta vaikų gynimo diena
• Mitai ir tiesa apie pirmąją vestuvių naktį
• Vaikiškų drabužių siuvimo ypatumai