Vaikų darželio emblemos reikšmė ir kūrimas
Vaikų darželis - tai privati arba vieša ikimokyklinio ugdymo įstaiga, paprastai skirta vaikams nuo dviejų iki penkerių ar šešerių metų. Vaikų lopšelio-darželio tikslas - padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir kitus poreikius. Vaikai mokomi pagrindinių įgūdžių, naudojant žaidimus ir kitas mažamečiams pritaikytas ugdymo priemones. Vaikų darželiai yra pirmoji švietimo sistemos pakopa. Šiuolaikinio vaikų darželio samprata apima žaismingumu ir meile vaikams pulsuojančią ikimokyklinę ir priešmokyklinę ugdymo įstaigą, įkvėptą begalinės meilės vaikams. Mums darželis, tai antri namai, kuriuose kiekvienas vaikas turi jaustis saugus, mylimas ir išgirstas. Kiekviena tokia įstaiga, siekdama pabrėžti savo unikalumą ir filosofiją, dažnai turi savo emblemą. Emblema yra sutartinis ženklas, išreiškiantis etinę, religinę, filosofinę, politinę ar kitą idėją, ir darželių atveju ji tampa vizualiu įstaigos identiteto atspindžiu.
Vaikų darželių raida: nuo kūdikių ėdelės iki modernios ugdymo įstaigos
Istorinės ištakos Europoje ir Lietuvoje
Pirmieji darželiai Europoje pradėjo kurtis XVIII a. pabaigoje. Viena iš pirmųjų valstybės pripažintų vaikų auklėjimo įstaigų buvo įkurta 1780 m. Štraubinge (dab. Vokietija). Jau 1760 m. pastorius Oberlinas Belmonto kaime (Elzasas) įkūrė taip vadinamąją „mezgimo mokyklą“. XVIII a. pabaigoje buvo įkurti pirmieji mažamečių vaikų priežiūros namai. Tai padarė Johanas Frydrichas Oberlinas, Luise Šepler ir Paulina zur Lipe miestuose, kuriuose gyveno.
1840 m. birželio 28 d. Frydrichas Vilhelmas Augustas Friobelis Blankenburge (Tiuringija) įkūrė pirmąjį „vaikų darželį“, kuriame vaikai ne tik buvo prižiūrimi, bet taip pat mokomi ir auklėjami. Terminą „vaikų darželis“ Frydrichas Vilhelmas Augustas Friobelis sugalvojo 1840 m. pavasarį keliaudamas iš Blankenburgo į Kailhau. Jo nuomone, vaikas vaikų darželyje turėjo būti kaip augalas - prižiūrimas ir puoselėjamas.
XX a. pradžioje Lietuvoje buvo steigiami lopšeliai, jie vadinti kūdikių ėdelėmis. Pirmas vaikų darželis Klaipėdoje įsteigtas dar 1847 m., tačiau jis buvo vokiškas. Pirmuoju lietuvišku darželiu laikomas 1898 m. grafaitės Marijos Tiškevičiūtės Kretingos dvaro ligoninės patalpose įkurtas vaikų darželis. Jis buvo skirtas valstiečių vaikams ir veikė tik šiltuoju metų laiku. 1905-aisiais vyskupas Justinas Staugaitis Marijampolėje įkūrė mažiesiems skirtą įstaigą „Apsaugos namai“. Vaikų lopšelius-darželius steigė įvairios labdaros draugijos. 1921 m. vaikų lopšelis-darželis buvo atidarytas Kaune. Prieš pirmąjį darželio įkūrimą Marlishoizerio pastorius Johanas Samuelis Ferdinandas Blumrioderis Švarcburgui-Sonderhauzenui priklausančiame kaime įkūrė mažamečių vaikų priežiūros įstaigą.
Pedagoginės sistemos tarpukariu
XX a. 3-4 dešimtmetyje daugiausia vaikų lopšelių-darželių įvairiose vietose išlaikė „Lietuvos vaiko“ ikimokyklinio ugdymo draugija ir Šv. Vincento Pauliečio draugija. Tarpukario Lietuvoje populiarūs ir visuotinai pripažinti buvo trys vaikų pedagogikos grandai: Friedrichas Fröbelis, Ovide‘as Decroly ir Maria Montessori. Būtent jų idėjomis vadovavosi Lietuvoje besikuriantys vaikų darželiai. Fröbelis įsivaizdavo vaikus kaip augalus, kurie savo dienas leidžia sode, yra prižiūrimi ir puoselėjami auklėtojo, atliekančio sodininko vaidmenį. Jo idėjomis tarpukariu rėmėsi „Lietuvos vaiko“ darželiai.
Decroly vaiko ugdymo metodas buvo sukoncentruotas tenkinti vaiko poreikius. Jo pagrindinė mintis: „Gyvenimo mokykla per gyvenimą“. Tokias nuostatas palaikė žydiški vaikų darželiai. Maria Montessori sukūrė visame pasaulyje gerai žinomą vaikų ugdymo sistemą, kurią iki šių dienų taiko privačios ir valstybinės vaikų ugdymo įstaigos. Ji teigė, kad „vaiko atradimas“ yra esminis jo ugdymo proceso veiksnys. Remiantis šiomis teorinėmis idėjomis, Lietuvoje sistemingas ir kryptingas 3−6 metų vaikų švietimas suaktyvėjo nuo XX a. trečio dešimtmečio, o ketvirtame dešimtmetyje įvyko vaikų darželių tinklo plėtra.
1936 m. buvo išleistas „Vaikų darželių ir aikštelių įstatymas“, kuris susistemino visą ikimokyklinių įstaigų veiklą. Valstybė pažadėjo savo apsaugą ir rūpestį, bet kartu pateikė taisykles, kurių laikymasis buvo privalomas norint įsteigti ir vadovauti vaikų darželiams. Ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūra galėjo užsiimti tik tie asmenys, kurie išklausydavo mokymo programas. „Lietuvos vaiko“ draugija buvo didžiausia vaikų darželių sistemos dalis. Draugijos veikla buvo nukreipta ne tik į vaikų ugdymą, bet ir į labdaros teikimą mažiausiems Lietuvos piliečiams.
Štai keletas duomenų apie ikimokyklinio ugdymo įstaigų veiklą tarpukariu:
| Organizacija | Metai | Vaikų lopšelių-darželių skaičius | Naudojama pedagoginė sistema |
|---|---|---|---|
| Lietuvos vaiko ikimokyklinio ugdymo draugija | 1939 | 116 | F. W. A. Fröbelio |
| Šv. Vincento Pauliečio draugija | 1937 | 45 | M. Montessori |
Sovietmetis ir nepriklausomybės atkūrimas
SSRS okupavus Lietuvą vaikų lopšeliai-darželiai buvo suvalstybinti. Po Antrojo pasaulinio karo imta steigti daugiau vaikų lopšelių-darželių. 1959 m. vaikų darželius pradėta jungti su vaikų lopšeliais, dar vėliau vaikų lopšeliai-darželiai tapo pagrindine ikimokykline įstaiga. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m. pradėti steigti vaikų darželiai‑mokyklos. 1998 m. priimti Ikimokyklinio ugdymo įstaigos nuostatai.
Šiandien veikiantys privatūs ir valstybiniai darželiai turbūt nė patys nenumano, kokie jie panašūs į savo pirmtakus - XX a. pradžios visuomenė į vaikų lavinimą žiūrėjo taip pat atsakingai, kaip ir šių dienų tėvai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. pabaigoje veikė 731 ikimokyklinio ugdymo įstaiga (miestuose - 632, kaimo vietovėse - 99) ir 517-oje bendrojo ugdymo mokyklų įsteigtos ikimokyklinio ugdymo grupės. Buvo ugdoma apie 120 900 vaikų.
Šiuolaikinio vaikų darželio samprata ir veikla
Misija, vertybės ir pedagoginės kryptys
Mūsų MISIJA - užkrėsti vaikus patrauklia ir malonumą teikiančia veikla, kuri užtikrintų jų individualių galių augimą. Mes laikomės nuostatos, kad vaikai yra aktyvūs mokymosi proceso dalyviai ir geba patys kurti savo savarankišką mokymąsi. Bendradarbiaudami, dalindamiesi patirtimi ir išsamiai nagrinėdami jiems aktualias temas, vaikai tampa savo žinių ekspertais.
ŽAIDIMAS yra pagrindinė vaikų gyvenimo ir ugdymosi forma. Vaikų vaizduotės, kalbos, kūno raiškos žaismė lydi kiekvieną vaikų veiklą, tyrinėjimus bei atradimus. Mums svarbu tenkinti ir turtinti pagrindinius vaikų poreikius tokius, kaip žaidimo, saugumo, draugystės, komunikavimo, pažinimo džiaugsmo, kūrybinės saviraiškos. Didelį dėmesį skiriame glaudžių ryšių tarp pedagogų, vaikų ir jų tėvų puoselėjimui.
anglų kalbos kaip antrosios kalbos pirmos dienos veikla pradedantiesiems
Vaikų darželių tipai ir specifika
Yra ir kitokio pedagoginio pobūdžio darželių, pvz., miško vaikų darželiai, ūkio vaikų darželiai, Montessori pedagogikos vaikų darželiai, vaikų darželis miško kaimas. Kai kuriuose darželiuose yra orientuojamasi į užsienio kalbą ir kitos šalies pedagoginius pagrindus. Lietuvoje, pvz., lenkiškus ir rusiškus, o Vokietijoje prancūziškus, itališkus arba ispaniškus. Taip pat egzistuoja ir gydomosios bei specifinės pedagogikos vaikų darželiai. Šio tipo darželiuose yra auklėjami neįgalūs, reikalaujantys specialios priežiūros ar turintys sveikatos negalavimų vaikai.
Pavyzdžiui, „Lauko mokykla“ - privati mokykla Vilniuje, kuri vadovaujasi lauko pedagogikos principais. Čia mažiesiems suteikiama daug laisvės - leidžiama karstytis medžiuose, žaisti balose, saugiai naudotis peiliais ar net žiebti ugnį. Keliaujama į žygius - pėsčiomis, dviračiais ar paspirtukais, o į tolimas ekskursijas - autobusais. Esama vienu iš nedaugelio darželių Lietuvoje, kuriame vaikais rūpinasi skirtingų lyčių ugdytojai - vyrai ir moterys.
Vaikų priėmimas ir aplinkos kūrimas
Į ikimokyklinio ugdymo grupę priimami kūdikiai nuo gimimo iki 5 (6) m., į vienų metų priešmokyklinę ugdymo grupę - nuo 5 iki 6 (7) m. amžiaus. Lietuvoje prašymai į darželius priimami ir Sistemoje registruojami nuolat. Eilės Sistemoje generuojamos automatiškai pagal prašymų registravimo datas, pageidaujamas pradėti lankyti įstaigas datas, pirmumo ir prioriteto teisę suteikiančias priežastis. Darželiai nėra priskirti pagal gyvenamąją vietą. Sudarant darželio grupes vaikai skirstomi pagal amžių. Grupės sudaromos pradedant nuo lopšelinukų iki paruošiamosios grupės.
Vaikų darželių interjeras - ne ką mažiau svarbus vaiko ugdymo elementas nei pedagoginės koncepcijos. Manyta, kad harmoninga ir neperkrauta daiktais aplinka gali prisidėti prie mažo vaiko pasaulėžiūros kūrimo, formuoti ir lavinti jo estetinį skonį, net turėti įtakos jo vaizduotei. Knygoje „Priešmokykliniai metai vaikų darželyje“ teigiama, kad mažam vaikui reikia sukurti komfortabilią aplinką: „Aplinkos sąvoka apima visus asmenis, su kuriais vaikas susitinka, daiktus, kuriuos vartoja, kambarius, kuriuose gyvena […]. Aplinka sudaro jo išgyvenimų turinį.“
Emblemos: nuo senovės iki šių dienų darželių
Emblemos samprata ir istorija
Emblema (gr. emblēma - iškilas papuošimas, inkrustacija) - tai sutartinis ženklas, išreiškiantis etinę, religinę, filosofinę, politinę ar kitą idėją. Gali būti piešta, tapyta, atspausta iškiliaspaude arba giliaspaude, atlikta taikomosios dailės įvairia technika. Senovės Graikijoje emblemomis vadinta kitos medžiagos reljefinės puošmenos ant dirbinio arba kario ginkluotės, senovės Romoje - reljefiniai, daugiausia metaliniai, karių skiriamieji ženklai. Nuo viduramžių emblemos plėtotos kartu su heraldika.
Renesanso epochoje heraldiniams ženklams pradėta ieškoti naujų prasmių; emblema įgavo dabartinę reikšmę. Susiklostė emblemos struktūra iš alegorinio vaizdo ir įrašo derinio. 16 a. pirmoje pusėje knygų grafikoje išpopuliarėjo tridalės emblemos, kurias sudarė simbolinis vaizdas, inskripcija (devizas, moto) ir epigrama (subskripcija). Dvidalės emblemos (iš simbolinio vaizdo ir inskripcijos) ir viendalės emblemos (tik simbolinis vaizdas) buvo populiarios architektūroje ir dailės kūriniuose. Valdovai, diduomenė, kariniai daliniai, amatininkų cechai, spaustuvės turėjo savo emblemas, kuriomis tvirtindavo parašo, dokumento ar dirbinio tikrumą.
Lietuvoje emblemos plito kartu su herbais. 14 a. pabaigoje-15 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščių emblemos (Gediminaičių stulpai, Jogailaičių kryžius) buvo prilygintos herbams. Emblemos plito didikų žemių ir giminės herbų kompozicijose. Nuo 19 a. pabaigos intensyviai plėtojantis grafiniam dizainui ir reklamai emblemos naudojamos valstybės ir valdžios institucijų, sąjungų, organizacijų, įstaigų ženklams ir logotipams, ordinams ir medaliams, monetoms ir piniginiams ženklams kurti. Pakito emblemų išvaizda, atsisakyta detalumo, pradėta vertinti lakoniškumas, lengvai suvokiama vaizdo ir raidžių simbolika.
Vaikų darželio emblemos kūrimas ir reikšmė
Kuriant darželio emblemą, siekiama atspindėti jo filosofiją, vertybes ir unikalumą. Puikus pavyzdys - ženklas SAULĖTEKIS. Jis susideda iš dviejų dalių - ženklo ir logotipo. Ženklas sukomponuotas iš septynių koncentriškų, netaisyklingų, įvairiaspalvių apskritimų, kurie sudaro originalią kompoziciją, simbolizuojančią saulę. Tai vizualiai atspindi šviesą, šilumą ir augimą, kas yra esminė darželio aplinkos dalis.
Logotipas „Saulėtekis“ sukomponuotas iš žaismingo stiliaus šrifto, papildytas įvairaus dydžio taškeliais, simbolizuojančiais išskirtinius, unikalius „vaikučius-pabiručius“. Tai pabrėžia kiekvieno vaiko individualumą ir unikalumą. Kiekvienas vaikas yra atskira, unikali, kūrybiška asmenybė su savo interesais, poreikiais, pomėgiais, bet visi kartu sudaro vieningą „Saulėtekio“ bendruomenę. Emblema tampa ne tik atpažįstamu simboliu, bet ir bendruomenės vertybių, kuriomis siekiama užkrėsti vaikus patrauklia ir malonumą teikiančia veikla, kuri užtikrintų jų individualių galių augimą, atspindžiu.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
