Pieno baltymo netoleravimas ir alergija kūdikiams: tyrimas ir valdymas

Kūdikio mityba yra vienas svarbiausių tėvų rūpesčių, o susirūpinimą dažnai kelia įtarimai dėl pieno netoleravimo ar alergijos. Svarbu atskirti dvi dažnai painiojamas būkles: laktozės netoleravimą ir alergiją karvės pieno baltymui. Šie sutrikimai turi skirtingas priežastis, pasireiškimo mechanizmus ir, atitinkamai, skirtingus valdymo būdus.

Laktozės netoleravimas kūdikiams: priežastys ir simptomai

Tėvus gana dažnai nerimauti verčia faktas, kad jų kūdikis netoleruoja (ar gali netoleruoti) laktozės. Laktozė - angliavandenis, pieno cukrus, kurio gausu motinos piene bei pieno mišiniuose, šviežiame karvių piene ir pieno produktuose. Laktozė - pagrindinis pieno angliavandenis. Kad ji būtų įsisavinama, reikalingas fermentas laktazė. Jei šio fermento trūksta, pasireiškia simptomai, tokie kaip viduriavimas, pilvo pūtimas, maudimas. Kūdikio išmatos būna vandeningos, kartu atsiranda ir kitų virškinimo problemų. Aiškiausiai laktozės netoleravimą išduoda sauskelnių turinys: laktozės netoleruojančio kūdikio išmatos būna skystos, vandeningos, putotos.

Svarbu žinoti, kad vaikai iki 2-3 metų laktozės netoleruoja gana retai. Mažiems kūdikiams stiprus laktozės netoleravimas pasireiškia labai retai. Dažniau šis sutrikimas pasireiškia paaugliams ir suaugusiesiems (tai vadinama įgytu laktozės netoleravimu). Kūdikystėje, vaikystėje ir jaunystėje šių žmonių organizme būna pakankamai fermento, skaidančio laktozę. Įgytas laktozės netoleravimas gali pasireikšti ir po gimimo. Tai priešlaikinio (iki 34 nėštumo savaitės) gimdymo rezultatas. Kitos įgyto laktozės netoleravimo priežastys - liga ar trauma.

Jeigu kūdikis žindomas, labai retais atvejais pasitaiko pirminė netolerancija laktozei mamos piene. Visgi, alergija karvės pieno baltymui gali iššaukti mamos pieno laktozės netoleranciją. Kūdikiai, kurie netoleruoja laktozės, paprastai pasireiškia ne tokios stiprios reakcijos lyginant su tais, kuriems nustatyta alergija karvės pieno baltymui. Laktozės netoleravimas gali būti laikinas, pavyzdžiui, jis gali pasireikšti tik kelioms dienoms ar savaitėms ir po pertraukos, palaipsniui pienas gali būti grąžintas į mitybą. Antrinį laktozės netoleravimą paprastai sukelia virškinimo trakto pažeidimai, pavyzdžiui, po sunkios skrandžio infekcijos. Tačiau ši sutrikimo forma paprastai yra laikina, ji tęsiasi tol, kol virškinimo traktas išgyja.

Alergija karvės pieno baltymui: išsamus požiūris

Alergija karvių pieno baltymui - viena dažniausių alergijų kūdikiams. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse ji pasireiškia 1-5 proc. kūdikių. Alergija karvės pieno produktams diagnozuojama net 2-6 proc. populiacijos vaikų. Dažniausiai alergija pasireiškia pirmaisiais gyvenimo metais. Alergija karvės pieno baltymui (KPB) pasireiškia per imunologines reakcijas, o jautrumas - be imunologinio atsako. Tai nenormalus organizmo imuninės (gynybinės) sistemos atsakas, kurio metu baltymai maiste (šiuo atveju karvės pienas) yra pripažįstamas kaip kenksmingas organizmui. Labai svarbios dedamosios - simptomų pasireiškimo laikas bei paciento amžius.

Europos šalių daugiamečiais moksliniais tyrimais nustatyta, kad apie 50 proc. vaikų alergiją pienui „išauga“ per pirmuosius gyvenimo metus, o net 80-90 proc. vaikų alerginių reakcijų nebejaučia sulaukę penkerių metų. Tačiau visuomenėje vyrauja problema, susidariusi dėl per didelio informacinio srauto: tėvai, nepasitarę su gydytojais ir neatlikę būtinųjų alergijos tyrimų, nusprendžia, kad jų vaikui yra išsivysčiusi alergija. Europos šalių statistika rodo, kad net 3 iš 4 tėvų klaidingai mano, jog vaikas yra alergiškas pieno produktams ir nepatikrina to medicininiais tyrimais. Klaidingai nustačius diagnozę, tėvai taiko savo vaikui dietą, iš kurios yra pašalinami visi pieno produktai. Po šios dietos sukuriamas mitybos disbalansas, mikroelementų ir vitaminų trūkumas. Todėl svarbu tiksliai diagnozuoti alergiją, kad būtų galima išvengti ne tik rachito, sumažėjusios kaulų mineralizacijos, anemijos, prasto augimo ir hipoalbuminemijos rizikos, bet ir sunkių lėtinių virškinamojo trakto uždegiminių reakcijų.

Karvės pieno baltymai ir jų alergeninės savybės

Karvės piene randama daugiau nei 40 skirtingų rūšių baltymų ir visi jie gali sukelti alergiją. Be to, dėl baltymų, turinčių tą pačią ar panašią struktūrą, funkciją ir biologines savybes, alergija karvės pienui gali sukelti kryžmines reakcijas ir į kitų gyvūnų (ožkų, avių) pieną. Pieno sudėtis keičiasi jį apdorojant. Karvės pieną sudaro apytiksliai 30-35 g/L (3-3,4-5 proc.) baltymų, kurie skirstomi į dvi pagrindines grupes: kazeinai (80 proc.) ir išrūgų baltymai (20 proc.).

Kazeinai išskiriami į nuosėdas naudojant fermentą reniną ar rūgštinant pieną iki pH 4,6, kol gaunama varškė. Tuo tarpu išrūgų baltymai piene išlieka tirpūs. Susidariusioje varškėje lieka kazeinų frakcija (sudaryta iš 4 baltymų: alfa s1-, alfa s2-, beta- ir kappa kazeinų). Kazeinas yra pagrindinis pieno alergenas ir pagrindinė sūrio baltymų sudedamoji dalis. Jis sudaro apie 75-80 proc. visų pieno baltymų ir yra atsparus karščiui. Didelis jo kiekis parodo alergiją tiek šviežiam, tiek termiškai apdorotam pienui. Net ir stipriai hidrolizuotuose pieno mišiniuose kūdikiams gali būti kazeino likučių. Kazeino gali būti randama ir pieno neturinčiuose produktuose, kuriuose likę nesuardytų pieno baltymų dalelių - net ir tai gali sukelti alerginę reakciją stipriai įsijautrinusiems žmonėms. Kazeinas ir jo dariniai yra naudojami dešrelių, duonos, sriubų, troškinių gamyboje, kaip maisto papildai dėl juose esančių geros kokybės baltymų ir mažo kiekio laktozės, taip pat dėl švelnaus skonio. Kazeinas - dažnas ingredientas gaminant kavos balinimo produktus, ledus, padažus salotoms, kepinių glazūras ir plaktus užpilus.

Tuo tarpu likusias išrūgas sudaro daugiausia sferiniai baltymai - beta laktoglobulinas (BLG) ir alfa laktoalbuminas (ALA), taip pat randamos mažesnės sudedamosios dalys - jaučio serumo albuminas (BSA), laktoferinas (LF), imunoglobulinai (Ig) ir proteazių peptonai. BLG ir ALA baltymai yra sintetinami pieno liaukose, tai - pagrindiniai karvės pieno baltymai. Alfa laktoalbuminas (ALA) ir Beta laktoglobulinas (BLG) yra vieni iš pagrindinių alergenų karvės piene. ALA sudaro apie 25 proc. išrūgų ir apie 5 proc. visų karvės pieno baltymų. Apie 50 proc. BLG yra aptinkama išrūgose ir apie 10 proc. visų karvės pieno baltymų. Žmogaus piene nėra randama vieno dažniausiai alergines reakcijas išprovokuojančios komponento - beta laktoglobulino. Jaučio ALA amino rūgščių seka yra panaši į vištos kiaušinio baltyme esantį lizocimą ir žmogaus ALA baltymą. Tai rodo galimas kryžmines reakcijas tarp šių produktų. Jaučio BLG baltymas taip pat turi panašią struktūrą su kitų gyvūnų piene esančiais baltymais.

Kai atliekami alergijos tyrimai, dažniausiai paaiškėja, jog asmenys, alergiški karvės pienui, yra įsijautrinę bent keliems baltymams. Kazeinai ir BLG, kaip ir ALA baltymai yra pagrindiniai karvės pieno alergenai. Vis dėlto, baltymai, kurių aptinkama ypač mažais kiekiais, tokie kaip BSA, imunoglobulinai, laktoferinas, taip pat gali būti alergijos karvės pienui priežastimi. 35-50 proc. ligonių randamas įsijautrinimas būtent šiems baltymams, o neretai vien tik jiems. Įsijautrinimas kazeinui, BLG ir ALA baltymams yra glaudžiai susijęs ir dažniausiai pasireiškia kartu, o įsijautrinimas BSA baltymui 50 proc. atvejų.

1 lentelė. Karvės pieno baltymų sudėtis ir alergeninės savybės

Alergijos karvės pieno baltymui simptomai

Karvės pieno sukeltos alergijos simptomai gali būti labai įvairūs ir pasireikšti skirtingose organų sistemose. Yra trys imuninių mechanizmų grupės, kuriomis pasireiškia alergija karvės pienui. Kūdikiams gali pasireikšti nuo pilvo dieglių iki vėmimo ir viduriavimo - pieno netoleravimo ir alergijos pienui simptomai yra labai panašūs. Paprastai karvės pieno baltymui alergiški kūdikiai alerginėmis reakcijomis reaguoja ir į ožkos arba avies pieną dėl juose esančių panašių baltymų. Tačiau, skirtingai nei laktozės netoleravimo atveju, alergija pienui pasireiškia imunine organizmo reakcija į piene esantį vieną ar daugiau baltymų.

IgE sukeltos (greitojo tipo) reakcijos: Simptomus, kurie yra greitai pasireiškiantys, sukelia imunoglobulino E antikūnai (IgE). Paprastai šie alerginiai simptomai pasireiškia per kelias minutes po karvės pieno vartojimo arba iki dviejų valandų po to. Greito tipo reakcijos, nulemtos imunoglobulino E (IgE), pasireiškia ūmiai, per kelias valandas vienoje ar daugiau organų sistemų: odoje (dilgėlinė ar angioedema), kvėpavimo sistemoje (rinokonjuktyvitas ar astma), ir virškinamojo trakto sistemoje (pykinimas, vėmimas, viduriavimas). Sunkiausiais atvejais per kelias minutes iki 2 val. po karvės pieno pavartojimo gali pasireikšti stipri sisteminė alerginė reakcija - anafilaksija. Kaip ir kitos maisto sukeltos anafilaksinės reakcijos, ji pasireiškia odos, kvėpavimo takų, virškinamojo trakto simptomais.

Ne IgE sukeltos (lėtojo tipo) reakcijos: Kita alergijos pienui rūšis pasireškia „vėluojančiais“ simptomais. Simptomai paprastai išsivysto nuo dviejų valandų po vartojimo, bet gali užtrukti iki 3 parų. Ši alergija nepriklauso nuo IgE antikūnų ir yra apibūdinama, kaip ne IgE tipo alergija maistui. Lėto tipo reakcijos (nedalyvaujant specifiniams IgE) nulemtos T limfocitų, gali pasireikšti virškinamojo trakto simptomais (proktokolitu, enterokolitu) per 3-5 dienas po pieno baltymo pavartojimo. Tad jeigu įtariama alergija pieno baltymui, požymiai gali būti tokie kaip vėmimas, taip pat dažnai skundžiamasi pilvo pūtimu, mažesnieji ima dažniau verkti, sutrinka tuštinimasis.

Mišrios reakcijos: Alerginė reakcija karvės pienui gali būti ir mišri (nuo IgE priklausoma ir nepriklausoma) ir pasireikšti atopiniu dermatitu ar eozinofiliniu stemplės gastroenteritu, kvėpavimo sutrikimais. Vienu ir kitu atveju, jei alergenas ir toliau vartojamas, imuninė sistema kovoja sukeldama nepageidaujamus simptomus. Alerginės reakcijos labiausiai neigiamai veikia odą ir virškinimo sistemą.

Alergijos karvės pieno baltymui diagnostika

Pasaulio Alergijos Organizacija (PAO) nurodo, kad pagrindinis kriterijus alergijai karvės pienui diagnozuoti yra gerai surinkta anamnezė, kuri leidžia įtarti, kad simptomus ligoniui galėjo lemti alergija pieno baltymui, ir kurią reikėtų derinti su diagnostinių tyrimų rezultatais. Pagrindinis kriterijus alergijai karvės pienui diagnozuoti yra išsami anamnezė kartu su diagnostinių tyrimų rezultatais. Tais atvejais, kai įtariama alergija pienui, reikėtų kaip įmanoma skubiau imtis atitinkamų priemonių visiems simptomams sumažinti. Deja, tik mažiau nei pusė alergijos karvės pienui atvejų, klinikinių tyrimų duomenimis, yra patvirtinama diagnostiniais tyrimais.

Nėra vieno diagnostinio testo nustatyti alergiją karvės pienui, ir dažnai reikia testų derinio arba kelių maisto produktų eliminavimo iš kūdikio mitybos, pakartotinai juos įtraukiant ir stebint nepageidaujamas reakcijas. Pateikdami jūsų kūdikio sveikata besirūpinančiam gydytojui kuo daugiau informacijos apie savo kūdikio simptomus, galite paspartinti diagnozės nustatymą. Užsirašydami simptomus, taip pat ir laiką, kada jie atsirado ir kiek tęsiasi, galite padėti gydytojui patvirtinti arba atmesti alergijos karvės pienui diagnozę. Bet kokių odos reakcijų, tokių kaip bėrimas, nufotografavimas, taip pat gali būti labai naudingas.

Pagrindiniai diagnostikos metodai:

• Odos dūrio mėginys: Odos dūrio mėginiai su standartiniais ir natyviniais (šviečiu karvės pienu) alergenais priklauso ne tik nuo IgE antikūnų, bet dar ir nuo putliųjų ląstelių būklės, kraujagyslių bei nervinio jautrumo bei odos būklės, vartojamų vaistų. Šis tyrimas padeda nustatyti greito tipo alergines reakcijas ir tinka tirti įvairaus amžiaus vaikus, taip pat kūdikius.
• Kraujo tyrimai (specifiniai IgE): Diagnozuojant nuo IgE priklausomą alergiją karvės pienui taikomi alergenui specifinių IgE koncentracijos kraujo serume nustatymo tyrimai. Bendrojo IgE tyrimo klinikinė reikšmė yra ribota, nes jo kiekis gali būti padidėjęs ir kitų ligų metu (pvz., parazitinių, onkologinių ligų, hiper IgE sindromo ir kt.). Be specifinių IgE prieš įvairius alergenus, diagnostiniais tyrimais galima nustatyti ir alergenų komponentams (molekulėms) specifinius IgE. Šiuolaikinėje medicinoje egzistuoja keletas tyrimų rūšių, tačiau greičiausias, paprasčiausias ir mažiausiais invazinis tyrimas yra molekulinių alergenų tyrimas ALEX2 makrogardele. Atliekant tyrimą bus įvertinta ne tik alergija pienui, tačiau ir kitos reakcijos į maisto ar įkvepiamuosius alergenus.
• Eliminacinė dieta ir provokacija: Tai taip pat svarbi diagnostikos dalis, ypač esant lėto tipo reakcijoms.

ImuPro tyrimas: ImuPro tyrimas ištiria IgG antikūnų kiekį kraujyje, konkretiems maisto produktams. Tačiau jaunesniems vaikams tyrimo atlikimas nėra tikslingas, nes IgG1, IgG2, IgG3 antikūnai į vaikučio organizmą patenka per placentą (nėštumo metu) ir per motinos pieną (maitinant mamos pienu). Šie antikūnai išlieka vaiko organizme apie 2 metus. Jei kūdikis maitinamas mamos pienu iki 1 metų, tuomet vaiko organizme antikūnai išlieka iki 3 metų, todėl tikslinga maisto netoleravimo tyrimą atlikti mamai. Jei kūdikis nebuvo maitinamas mamos pienu, o gavo tik mišinukus, tuomet IgG antikūnai vaiko organizme išlieka iki 2 metų amžiaus. Svarbu pabrėžti, kad ImuPro tyrimas nustato jautrumą maistui (IgG antikūnus), o ne alergiją (IgE antikūnus).

Alergijos karvės pieno baltymui valdymas

Vienintelis ir geriausias būdas išvengti alergijos karvės pienui simptomų pasikartojimo yra alergiją sukeliančio alergeno vengimas. Kūdikių karvės pieno alergijos valdymas priklauso nuo griežto karvės pieno produktų pašalinimo iš kūdikio ir žindančios motinos raciono. Alergija maistui - paprastai pirmoji alerginė liga, pasireiškianti kūdikystėje, kada pilnavertė mityba yra ypač svarbi augimui, psichomotorikai ir kaulų mineralizacijai. Tad jeigu alergijos tyrimai vaikams diagnozuoja šią ligą, ypač daug dėmesio tenka skirti tinkamo jų valgiaraščio sudarymui. Eliminacinės dietos taikymas gali turėti neigiamos įtakos vaiko vystymuisi. JAV atlikto tyrimo metu nustatyta, kad alergija karvės pienui yra labiau susijusi su augimo sulėtėjimu negu kitos maisto alergijos.

Žindomi kūdikiai: Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Amerikos pediatrų akademijos (AAP) rekomendacijomis, motinos pienas yra optimaliausias maistas besivystančiam kūdikiui pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius. AAP ir PSO rekomenduoja kūdikį maitinti krūtimi iki 1-2 metų amžiaus. Visose karvės pieno alergijos valdymo gairėse rekomenduojama tęsti maitinimą krūtimi kaip idealią alergiškų kūdikių mitybą. Kai kuriais atvejais tik krūtimi maitinamiems kūdikiams taip pat gali pasireikšti alergija karvės pieno baltymui. Taip atsitinka todėl, kad karvės pieno baltymai patenka į karvės pieno produktus vartojančios motinos pieną. Tokiu atveju, motinai rekomenduojama eliminacinė dieta, kai iš raciono pašalinami karvės pieno baltymai (ne tik karvės pieno produktai, bet ir gaminiai, kuriuose jo yra) ir tęsti maitinimą krūtimi. Svarbu: ar visoms žindančioms mamoms reikia atsisakyti pieno produktų? TIKRAI NE! Kaip ir visų kitų produktų - miltinių, raugintų, ankštinių ir t.t. Mamai tokiu atveju yra skiriama eliminuojamoji dieta, kai ir raciono pašalinami karvės pieno baltymai.

Mišiniais maitinami kūdikiai: Vidutiniškai apie 2,5 proc. kūdikių yra alergiški ar netoleruoja karvės pieno mišinių, todėl jiems reikalingas alternatyvus maitinimas.Galimos alternatyvos mišiniams su karvių pieno baltymais:

1. Iš dalies hidrolizuoti baltymų mišiniai (HA): HA - iš dalinai hidrolizuotų baltymų pagaminti mišiniai yra lengviau virškinami, geriau toleruojami kūdikių. Dauguma jų turi mažesnį laktozės kiekį lyginant su įprastiniais mišiniais, todėl gali būti skiriami laktozės netoleruojantiems kūdikiams. Šiuose mišiniuose baltymų santykis atitinka motinos piene esančių baltymų santykį (išrūgų baltymai ir kazeinas - 60:40). Kai kurie iš dalies hidrolizuotų baltymų mišiniai yra papildyti probiotikais, kurie, klinikinių tyrimų duomenimis, 50 proc. sutrumpina verkimo laiką stiprius pilvo skausmus jaučiantiems kūdikiams.
2. Labai hidrolizuoti baltymų mišiniai: Kūdikiams, alergiškiems pienui ar netoleruojantiems karvės pieno mišinių, rekomenduojami labai hidrolizuotų baltymų pieno mišiniai. Kai motinos pieno nėra arba jo nepakanka, daugumoje gairių rekomenduojama naudoti labai hidrolizuotų pieno baltymų mišinį, kuris yra pirmasis pasirinkimas lengviems ir vidutinio sunkumo simptomams gydyti. Jie nėra skirti sveikiems kūdikiams - tik tiems, kurie turi stiprią netoleranciją karvės pieno baltymui. Šiuose mišiniuose nėra laktozės. Šiuo metu vyrauja teorijos, kad laktozė atlieka labai svarbų vaidmenį vystantis smegenims. Todėl šie mišiniai turi būti skiriami ir duodami tik su gydytojo priežiūra. Nors daugelį karvės pieno alergijos atvejų galima kontroliuoti vartojant labai hidrolizuotus baltymų mišinius, kai kuriems kūdikiams simptomai vis dėlto nepagerėja. Labai hidrolizuotų pieno baltymų mišinio formulė efektyvi 90% pacientų.
3. Amino rūgščių mišiniai: Amino rūgščių mišiniai yra skiriami kūdikiams, kuriems nepaisant labai hidrolizuotų mišinių vartojimo pasireiškė stiprus įsijautrinimas karvės pienui. Tokiais retais atvejais, jei labai hidrolizuotų pieno baltymų mišinys yra nepakankamas simptomų išvengimui, gydytojas gali paskirti amino rūgščių mišinius kūdikiams. Amino rūgščių mišiniuose nėra pieno baltymų, peptidų, tik amino rūgštys, negalinčios sukelti simptomų, todėl šis mišinys yra laikomas 100% veiksmingu gydant karvės pieno alergiją.

Alternatyvūs pieno produktai ir jų apribojimai:

• Sojos mišiniai: Sojos mišiniai buvo naudojami kaip alternatyva kūdikiams, alergiškiems karvės pieno mišiniams, tačiau kai kuriais atvejais alergija sojos mišiniams gali pasireikšti 14 proc. kūdikių, turinčių nuo IgE priklausomą, ir daugiau kaip 60 proc. ne nuo IgE priklausomą alergiją karvės pienui. Sojos mišiniai nerekomenduojami iki 6 mėnesių, kadangi juose yra fitoestrogenų (augalinių junginių, turinčių estrogenų savybių), o kūdikiai, kurie reaguoja į karvės pieno mišinius, dažnai taip pat reaguoja ir į sojos mišinius. Naujausia literatūra nurodo, jog tarp tam tikrų pieno ir sojos baltymų gali pasitaikyti kryžminės reakcijos.
• Ožkos ar avies pienas: Nerekomenduojama vartoti ožkos ar avies pieno kaip alternatyvos maitinimui krūtimi ar specialiai paruoštais mišiniais. Nors kai kuriais atvejais pastebimas simptomų palengvėjimas, poveikis nesitęsia ir alerginiai simptomai kartojasi. Taip yra dėl to, kad šių glaudžiai susijusių rūšių pieno produktuose yra labai homologiškų alergenų. Karvės pieno baltymai turi didelę sekos homologiją (> 80 %) su ožkų ir avių baltymais, todėl pasireiškia kliniškai reikšmingos kryžminės reakcijos (> 90 %) su šių gyvūnų pieno rūšimis.
• Kiti gyvūnų pienai: Priešingai, laboratorinis ir klinikinis kryžminis reaktyvumas yra labai mažas (<5%) su žmogaus, asilės, buivolės, kumelės ar kupranugarės pienu, todėl dažniausiai šių gyvulių pienas nesukelia simptomų karvės pienui alergiškiems žmonėms.

Imunotolerancijos ugdymas

Dauguma vaikų išauga alergiją pienui. Išaugus alergiją maisto produktams, sIgE kiekiai kraujyje gali sumažėti iki simptomų nesukeliančio lygio arba visai išnykti. Vaikų alergija karvės pienui išnyksta 42 % iki 8 metų, 64 % iki 12 metų ir 79 % iki 16 metų, tačiau daliai išlieka iki pilnametystės. Naujausi tyrimai rodo, kad greitesnį pieno alergijos išaugimą gali paskatinti keptų pieno produktų valgymas. Dažniausiai pasitelkiami keksiukai kepti 30 min 180°C (jei tai leidžia vaiko gydytojas) kaip imunotolerancijos ugdymo galimybė. Pienas sumaišytas su kviečiais ir kitais produktais kepinio recepte, sudaro naujus junginius. Dalis baltymų termiškai apdorojant pakeičia struktūrą, cukrūs recepte prisijungia prie pieno baltymų, susidaro disulfidiniai ryšiai tarp amino rūgščių, taip pasikeičia baltymo susisukimas ir paslepiami arba suyra alergiją sukeliantys epitopai. Daliai pacientų valgant, specialiai paruoštus keksiukus, simptomai nepasireiškia, o kaip tik skatinama imunotolerancija. Tačiau prieš taikant imunotolerancijos ugdymą pienui, gydymo įstaigoje būtina įsitikinti, jog keksiukai nesukelia alergijos simptomų ir yra saugūs valgyti - atliekant provokacinį mėginį. Nors keptas pienas (keksiukų pavidale) vaikams, sergantiems karvės pieno alergija, jau tapo įprastos klinikinės praktikos dalimi, jie ne visiems tinka. Pacientai, kurie turi sunkesnę alergiją pienui ir reaguoja į net nedidelius pieno kiekius, turi mažesnę tikimybę išaugti iš alergijos karvės pienui, bei turi ribotas galimybes ugdyti imunotoleranciją keksiukų pagalba.

Tinkama alergijos karvės pienui diagnozė ir gydymas laiku yra itin svarbūs, ypač kritiniais ankstyvaisiais augimo ir vystymosi metais. Keletas tyrimų parodė, kad, palyginti su sveikais vaikais, alergiškų maistui vaikų augimas dažnai yra sutrikęs, o vitaminų ir mineralų trūkumas organizme - dažnas. Dažniausiai tai lemia ilgalaikiai mitybos apribojimai. Vengiant vieno ar kelių alergenų, atsiranda maitinimo sunkumai ir gretutinės atopinės ligos, mitybos nepakankamumas, kuomet sunaudojama daugiau energijos nei gaunama kalorijų. Tėvams nusprendus stipriai apriboti vaiko mitybą ir visai neskirti pieno produktų nepasitarus su gydytoju alergologu, kūdikiams ir mažiems vaikams kyla didesnė mikroelementų trūkumo rizika, daugiausia dėl nepakankamo geležies, jodo, kalcio ir vitamino D bei B12 suvartojimo.

tags: #pieno #baltymo #netoleravimas #kudikiams

• Sėklos gemalo formavimasis
• kaip papuošti vaiko gimtadienio stalą
• Kaip stebėti naujagimio augimą
• Plastikos chirurgas Vygintas Kaikaris
• Maisto netoleravimo testas nėštumo metu: kada jį atlikti?