Cezario pjūvis - tai sudėtinga chirurginė operacija, po kurios laukia ne tik fizinis, bet dažnai ir emocinis gijimas. Gimdymo metu moters organizmas patiria didelį stresą, todėl po gimdymo, nepriklausomai nuo jo pobūdžio, svarbu skirti laiko poilsiui ir atsistatymui. Ypač svarbu tai atsiminti po cezario pjūvio, kuris yra rimta pilvo ertmės operacija.
Moteris, kuriai buvo atliktas cezario pjūvis, turi atsigauti ir po paties gimdymo, ir po pilvo operacijos. Nors šiais laikais ši operacija yra saugi, komplikacijų tikimybė yra didesnė nei pagimdžius natūraliai, todėl kiekviena operacija turi būti apgalvota ir aptarta su gydytoju akušeriu ginekologu.

Po operacijos moteris perkeliama į intensyviojo stebėjimo palatą, kurioje įprastai išbūna mažiausiai 6 valandas arba iki kitos dienos ryto. Intensyviojo stebėjimo palatoje nuolat sekamas moters pulsas, kraujospūdis, kvėpavimas. Matuojama temperatūra, vertinamas kraujavimo iš gimdos kiekis, pjūvio būklė. Jeigu operacija sklandi, praėjus 12 valandų arba parai po planinės cezario pjūvio operacijos moteris gali keltis iš lovos.
Kaip lengviau atsikelti iš lovos? Gulint ant nugaros, sulenkite kojas per kelius: truputį kilstelkite klubus, pasiverskite ant šono, iš lėto leiskite kojas nuo lovos krašto ir atsargiai sėskitės. Truputį pasėdėkite, pajudinkite kojas. Nuleiskite kojas ant žemės ir neskubėdama atsistokite. Stovėkite kaip galima tiesiau. Pajudėkite, kai tik apsiprasite stovėti. Kiekvieną kartą atsikelti bus lengviau.
Kūdikiams, gimusiems po cezario pjūvio, žindymas yra ypač svarbus. Kuo greičiau pradėti žindyti po cezario pjūvio operacijos yra taip pat naudinga, kaip ir pagimdžius natūraliai. Tai skatina pieno gamybą krūtyse, o dėl spenelių dirginimo pagausėjęs hormonas oksitocinas stimuliuoja ne tik pieno tekėjimą, bet ir spartesnį gimdos susitraukimą ir jos gijimą. Jei žindote, dažniausiai tai yra pagrindinis šio laikotarpio iššūkis. Todėl jei kyla klausimų, būtinai pasikvieskite žindymo konsultantę.
Po cezario pjūvio operacijos rekomenduojama dėvėti laisvesnius drabužius, kurie nespaudžia pilvo ir netrina pjūvio vietos. Randą būtina prižiūrėti antiseptinėmis priemonėmis kiekvieną dieną. Rekomenduojama nebijoti ir praėjus parai po operacijos nebeklijuoti pjūvio pleistru, o leisti žaizdai „kvėpuoti“ - taip skatinamas jos gijimas. Niežulys cezario pjūvio vietoje yra visiškai normalus reiškinys. Niežulys gali būti labai erzinantis, tačiau reikėtų stengtis nesikasyti, netampyti ir kitaip nejudinti žaizdos.
Judėjimas ir vaikščiojimas po operacijos gali būti skausmingas, tačiau yra būtinas greitesniam atsistatymui. Pirmą savaitę pradėkite nuo trumpų atstumų (apie 10 min.) lygioje vietovėje. Palaipsniui ilginkite atstumą, lygią vietovę keiskite į įvairesnę. Pogimdyminiu laikotarpiu - maždaug šešias savaites po gimdymo - nerekomenduojama kelti sunkių daiktų ar daryti kitus fizinius pratimus. Galite atlikti nesunkius namų ruošos darbus, tačiau pirmas 6-8 sav. venkite kelti daiktus, kurie yra sunkesni už Jūsų kūdikį.
Lengvus pratimus galite pradėti daryti ketvirtą - šeštą savaitę po gimdymo, tačiau tai darykite tik leidus gydytojai ar Jus prižiūrinčiai akušerei. Svarbu sportuojant nedaryti staigių judesių, pratimai turi būti lengvi ir fiziškai ne per sunkūs. Darykite pratimus dubens dugno raumenims. Nėštumo metu jie patyrė didelį krūvį, todėl labai svarbus jų palaikymas.
| Veikla | Rekomendacijos |
|---|---|
| Vaikščiojimas | Pradėti po 8-12 val., trumpais atstumais |
| Sunkus kėlimas | Vengti 6-8 savaites |
| Sportas | Tik po gydytojo leidimo (4-6 savaitę) |
| Randų masažas | Kasdien 6-12 mėn. po užgijimo |
Mama dėl gimdymo per cezario pjūvį gali patirti daug įvairių emocijų. Ypač jeigu ši operacija buvo neplanuota. Neretai mamos nusivilia, kad nepavyko pagimdyti pačioms, nors tik apie tai svajojo. Jos gali netgi bijoti, jog tai kažkokia netikusi lemtis. Nustumkite šalin liūdesį ir pažiūrėkite į šį įvykį optimistiniu šviesios ateities žvilgsniu. Svarbu stebėti savo organizmo siunčiamus signalus ir nereikalauti iš savęs daugiau, nei įmanoma.
Pagalbos reikia ieškoti, jei atsiranda infekcijos požymių (karščiavimas, paraudimas aplink randą, pūliavimas) - arba jei emocinė būsena ilgai išlieka slogi, atsiranda nerimo, nemigos ar nenoro bendrauti su kūdikiu ženklų. Kiekviena moteris ir kiekvienas gimdymas yra individualus.