Šiandieninėje Lietuvoje, kaip ir visoje Vakarų Europoje, stebima senstanti visuomenė ir nuosekliai mažėjantis gimstamumas. Nors demografinė statistika dažnai gąsdina drastiškais skaičiais, ekspertai ragina į šiuos procesus žiūrėti be panikos ir ieškoti būdų, kaip užtikrinti orų gyvenimą tiems, kurie čia kuria savo ateitį. Svarbiausia - pripažinti naująją realybę ir ne kovoti su vėjo malūnais, o siekti švelnaus nusileidimo į pasikeitusias demografines sąlygas.

Sausio ir vasario mėnesiai statistiškai visada yra demografiškai patys sudėtingiausi dėl sezoniškumo. Tai laikas, kai gamta ir ligos negailestingiausiai retina vyresnio amžiaus žmonių gretas. Visgi, žvelgiant į istorinius duomenis, matyti, kad žmonių mažėjimas yra nenumaldomas procesas, trunkantis jau dešimtmečius.
Kuo mažesnis atvejų skaičius, tuo tie svyravimai mums atrodo ypatingesni ir labiau rėžiantys akį. Tačiau svarbu suprasti, kad ši situacija nėra unikali vien Kėdainiams ar visai Lietuvai - tai visos Europos ir apskritai Vakarų pasaulio realybė. Užuot gąsdinusis, tikslingiau būtų diskutuoti apie konkrečius sprendimo būdus.
| Metai | Gimę | Mirę |
|---|---|---|
| 2002 | 593 | 877 |
| 2017 | 525 | 783 |
| 2025 | 236 | 661 |
Savivaldybės politikai dažnai jaučiasi bejėgiai prieš globalius procesus, tačiau yra sferų, kur vietos valdžia turi realių svertų. Už ką atsako savivalda: už socialines paslaugas, švietimą, sveikatą - dalykus, kurie yra kertiniai kalbant apie vaikų susilaukimą, apie vaikų gerovę.
Įgyvendinant vaikų globos institucijų pertvarką, šalyje uždaromi paskutiniai dideli vaikų globos namai. Jų globotiniai perkeliami į šeiminius namus - butus ar individualius namus, kuriuose gali gyventi iki aštuonių vaikų. Šeiminiai namai, kuriuose vidutiniškai gyvena po šešis vaikus, yra kur kas tinkamesnė vieta vaiko raidai ir socialinių įgūdžių ugdymui, nei vaikų globos namai.

Svarbiausia D. Stumbrio mintis - būtinybė pripažinti, kad ankstesni laikai nebegrįš. Mums reikia suprasti, kad populiacija traukiasi ir tą priimti kaip naująją realybę. Ekspertas ragina politikus keisti diskursą ir orientuotis į orų gyvenimą tiems, kurie čia lieka. Jeigu vyresnio amžiaus žmonėms čia gera gyventi, tai ir jų vaikai nesvarstys, kad gal geriau išsikelti į didmiesčius.
Ne mažiau svarbu ir verslo sektoriaus indėlis, kur įmonės ir privatūs asmenys nuosekliai remia socialiai jautrias šeimas, vaikų dienos centrus bei prisideda prie patyčių prevencijos programų. Tokia bendrystė tarp valdžios, verslo ir visuomenės yra esminė prielaida, kad ateities permainos taptų kuo mažiau skausmingos.