Kaip bus įgyvendinamas dirbtinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje

Vaiko susilaukti siekiančioms vienišoms moterims ir poroms - galimi reikšmingi pokyčiai. Seime registruotos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos atveria kelią platesniam šios paslaugos prieinamumui ir gali iš esmės pakeisti iki šiol galiojusią tvarką.

Nevaisingumas yra aktuali visuomenės sveikatos problema, paveikianti vis daugiau šeimų visame pasaulyje. Dirbtinis apvaisinimas, kaip pagalbinio apvaisinimo technologija (PATT), suteikia galimybę susilaukti vaikų poroms, kurios natūraliai to negali. Šiais laikais, nevaisingų porų skaičius pasaulyje siekia 10-15 proc., o kai kuriais duomenimis, net viršija 30 proc. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvoje apie 15-20 proc. visų šeimų (kas penkta ar šešta pora) yra nevaisinga.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iki šiol galioję ribojimai prieštarauja Konstitucijai. Šiuo metu įstatymas leidžia pagalbinį apvaisinimą taikyti tik susituokusiems ar partnerystę įregistravusiems asmenims, todėl siūlomi pakeitimai vertinami kaip žingsnis link platesnių reprodukcinių teisių, kartu išlaikant aiškius medicininius ir etinius saugiklius.

Dar pernai balandį Konstitucinis Teismas iš esmės pakeitė pagalbinio apvaisinimo teisinę logiką Lietuvoje - paskelbta, kad dabar galiojanti įstatymo nuostata, leidžianti šią procedūrą tik susituokusiems ar registruotą partnerystę sudariusiems asmenims, prieštarauja Konstitucijai. Teismas konstatavo, jog toks ribojimas pažeidžia asmenų lygybės principą, nes žmonės, turintys objektyvų medicininį poreikį, negali būti diskriminuojami vien dėl savo šeiminės padėties. KT pažymėjo, kad sveikatos priežiūros paslaugos turi būti teikiamos remiantis medicininėmis indikacijomis, o ne tuo, ar asmuo yra sudaręs santuoką, ar gyvena vienas.

Pagrindiniai siūlomų pataisų pakeitimai

Pagal siūlomą modelį, dirbtinio apvaisinimo procedūra būtų prieinama ne tik susituokusioms ar partnerystę įregistravusioms poroms. Ja galėtų pasinaudoti ir kartu bent metus gyvenantys vyras bei moteris, planuojantys kurti šeimą, taip pat moteris, kuri nėra poroje. Vis dėlto sprendimas nebūtų automatinis - procedūra būtų leidžiama tik tais atvejais, kai nevaisingumo negalima išgydyti kitais būdais ir nėra medicininių rizikų moters sveikatai ar nėštumui.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pabrėžia vieną esminį principą - pagalbinis apvaisinimas turi būti vertinamas kaip gydymas, o ne socialinių aplinkybių klausimas. „Pagalbinis apvaisinimas yra gydymas. Pagalbinio apvaisinimo paslaugos yra medicininės paslaugos, kurios yra taikomos pacientams pagal diagnozę. Ir kada moteriai yra nustatomas nevaisingumas, kaip tam tikras sveikatos sutrikimas, tai pagal tokį kriterijų ir turėtų būti taikomi gydymo metodai“, - teigė ministrė.

Anot jos, jei nustatomas objektyvus medicininis poreikis, gydymas turi būti prieinamas pagal sveikatos būklę, o ne pagal žmogaus asmeninę situaciją. Kartu ji pažymi, kad specialistai nebus įpareigoti tikrinti pacientų socialinės padėties - poros pačios deklaruos gyvenimą kartu ir ketinimą kurti šeimą.

Pataisose detaliai reglamentuojama ir lytinių ląstelių naudojimo tvarka. Pirmenybė būtų teikiama pačios poros ar vienišos moters ląstelėms, o donorystė būtų leidžiama tik išimtiniais atvejais - kai savų ląstelių nepakanka arba jos netinkamos. Embrionų donorystė būtų galima tik tuomet, jei embrionas ne trumpiau kaip dvejus metus saugotas banke ir yra gautas aiškus rašytinis sutikimas. Be to, donuotas embrionas galėtų būti naudojamas tik vienos poros arba vienos moters pagalbiniam apvaisinimui.

Numatyta ir finansinė dalis - pati procedūra būtų kompensuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis nustatyta tvarka. Tačiau embrionų, lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių konservavimas bei saugojimas į kompensuojamų paslaugų apimtį nepatektų.

Istorija ir teisinis pagrindas

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso V skirsnio „Dirbtinis apvaisinimas“ 3.154 straipsnyje, įsigaliojusiame 2001 m., numatyta, kad dirbtinio apvaisinimo sąlygas, būdus ir tvarką, taip pat vaiko, gimusio dirbtinio apvaisinimo būdu, motinystės bei tėvystės klausimus reglamentuoja kiti įstatymai. Pagal Civilinio kodekso įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą, atskiras dirbtinio apvaisinimo įstatymas turėjo būti parengtas iki 2002 m. gegužės 1 d. Tačiau, nepaisant parengtų ir svarstytų įstatymo projektų, toks teisės aktas iki šiol nėra priimtas.

Šiuo metu dirbtinio apvaisinimo atlikimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“. Šis minimalus reglamentavimas sudaro sąlygas privačioms medicinos įstaigoms pagalbinio apvaisinimo procedūras teikti nekontroliuojamai. Tai kelia susirūpinimą dėl pacientų teisių apsaugos, procedūrų kokybės ir saugumo.

Per pastaruosius du dešimtmečius buvo parengta ir svarstyta keletas dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektų, tačiau nė vienas iš jų nebuvo priimtas dėl skirtingų požiūrių ir nesutarimų. 2010 m. rugsėjo-spalio mėn. Seime buvo įregistruoti du dirbtinį (pagalbinį) apvaisinimą reglamentuojančių įstatymų projektai: vienas liberalus, kitas - konservatyvesnis.

Iššūkiai ir perspektyvos

Viena iš išliekančių diskusijų temų - vienišų moterų teisė į apvaisinimą. Nors Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad vienišumas neturėtų būti diskriminacijos pagrindas, kai kurios pataisų nuostatos vis dar kelia abejonių dėl vienišų moterų teisių. Reikia detaliau apibrėžti šias nuostatas, kad būtų užtikrinta lygybė.

Kita svarbi sritis - surogacija. Lietuvoje surogacija nėra įteisinta, todėl jos klausimai yra teisiškai nereglamentuoti. Tai sukuria neapibrėžtumo situaciją tiek medicininiu, tiek teisiniu požiūriu.

Nepaisant iššūkių, siūlomi įstatymo pakeitimai yra žingsnis link platesnio pagalbinio apvaisinimo prieinamumo ir didesnės reprodukcinių teisių garantijos. Svarbu užtikrinti, kad įstatymas būtų įgyvendinamas sklandžiai, išlaikant aiškius medicininius ir etinius saugiklius.

tags: #kaip #bus #igyvendinamas #dirbtinio #apvaisinimo #istatymas

• Daugiau apie Zarasų globos namus
• Apie darželį „Giliukas“
• Patarimai, kaip spręsti naktinį kūdikio atsirūgimą
• Stilingas ir patogus veliūrinis komplektas
• Mokslinės teorijos apie berniuko gimimą