Išsami informacija apie randų gydymą vaikams ir suaugusiems

Randai - tai odos ar gilesnių audinių pažeidimų gijimo rezultatas, kai organizmas atstato pažeistą audinį, tačiau palieka vizualinį pokytį dėl naujai susiformavusio audinio struktūros. Šis audinys yra mažiau elastingas ir neturi įprastos odos funkcijų, todėl randai gali būti skirtingų tipų - nuo šviesių ir vos matomų iki kietų ir iškilių. Randai yra žymė po buvusio sužalojimo, traumos, operacijos arba kitos medicininės intervencijos: po skiepų, nudegimo, įpjovimo, įkandimo, apgamo pašalinimo, apendicito operacijos ir pan.

Ne tik moterys, bet ir vyrai, turintys veidą ar kitą atvirą kūno vietą bjaurojantį randą, jį traktuoja ne tik kaip kosmetinę, bet ir psichologinę problemą, kuri trukdo pasitikėti savimi. Net psichologai teigia, jog aktyvus randų gydymas iš tiesų stiprina žmogaus pasitikėjimą savimi. Nors randai yra natūralus odos gijimo rezultatas bei atsakas į audinių pažeidimą, gyventi su jais visą gyvenimą tikrai neprivalome. Todėl išvešėjusius randus būtina gydyti ir tinkamai prižiūrėti.

Šiandieninė farmacijos ir grožio pramonė gali pasiūlyti įvairiausių randų gydymo priemonių, tačiau net ir visas jas išbandę neretai galite likti nepatenkinti rezultatais. Mat randas randui nelygu. Svarbiausia yra nustatyti, kodėl tas randas bjauroja jūsų išvaizdą, ir parinkti tinkamas priemones randui gydyti. Teisingai parinkus rando gydymo metodą, paprastai pavyksta gerokai pagražinti net ir pačius bjauriausius randus arba net iš viso jų atsikratyti.

Randų rūšys ir jų savybės

Randų būna visokių tipų, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, gylio ir gijimo proceso. Randai gali pasireikšti įvairiomis formomis ir turi skirtingus požymius. Apskritai, randai būna hipertrofiniai, keloidiniai ir atrofiniai, tačiau galima išskirti ir kitų tipų.

• Normotrofiniai randai: Tai dažniausiai pasitaikantys randų tipai, kai randas praeina visas žaizdos gijimo stadijas taisyklingai. Iš pradžių jis gali būti rausvesnis, tačiau laikui bėgant įgyja odos spalvą, beveik neiškilęs virš odos paviršiaus ir nekeliantis diskomforto.
• Hipertrofiniai randai: Pagal išvaizdą šie randai paprastai būna raudonos spalvos, išvešėję ir iškilūs. Jie yra jautrūs ir gali perštėti arba net skaudėti. Hipertrofiniai randai formuojasi po traumų, nudegimų, operacijų, pradžioje būna iškilūs, raudoni, tačiau palaipsniui mažėja ir tampa ne tokie ryškūs. Tokie randai dažnai susidaro po nudegimų ir yra iškilę virš odos paviršiaus, paprastai susiformuoja iškart virš žaizdos vietos.
• Keloidiniai randai: Tai sunkiausia hipertrofinių randų forma. Keloidiniai randai yra ypač iškilę ir dažnai plečiasi už pradinio žaizdos ploto ribų. Jie susidaro dėl per didelės kolageno gamybos ir yra linkę augti. Keloidiniams būdinga apvali forma, grubus paviršius ir pažeistos vietos ribų peraugimas, be to, jie būna kieti. Jie yra niežtintys, stori, iškilę, netaisyklingos formos randinio audinio mazgeliai. Kartais keloidiniai randai išauga tokie dideli, kad sutrikdo tam tikras funkcijas. Jie gali susidaryti bet kurio amžiaus žmonėms, tačiau dažniau susidaro ant jaunų žmonių odos. Keloidiniai randai dažnai yra grubūs, apvalūs, sudaro netaisyklingas randų audinio raukšles ir išplinta toliau už žaizdų ribų. Šie randai gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniau jie būna ant krūtinės, nugaros, pečių ir ausų kaušelių.
• Atrofiniai randai: Šie randai yra įdubę į odą ir atsiranda, kai organizmas negamina pakankamai kolageno žaizdai užgydyti. Atrofiniai randai paprastai būna įdubę ir išsiplėtę, turintys ploną jungiamojo audinio sluoksnį, t. y. sugijusi oda atrodo plonesnė, o randai - tarsi skylutės odoje. Jie susiformuoja, kai sutrinka gijimo procesas ir susidaro nepakankamas jungiamojo audinio kiekis, pavyzdžiui, išnykus spuogams, arba sergant akne, persirgus vėjaraupiais.
• Kontraktūriniai randai: Tokie randai atsiranda po nudegimų ir gali sukelti odos bei aplinkinių audinių susitraukimą, kas riboja judesius. Jiems būdinga tai, kad oda toje vietoje stipriai sutraukiama ir gali įtakoti sąnarių judrumą.

Randų tipų apibendrinimas

Apibendrinant randų tipų skirtumus, galima pasinaudoti šia lentele:

Veiksniai, lemiantys randų formavimąsi

Kodėl vieniems viskas užgyja gražiai, o kitiems lieka negražūs randai? Rando ryškumas priklauso nuo žaizdos formos, užterštumo, sužeidimo būdo. Ne visiems žmonėms ir ne visuomet žaizdos gyja vienodai. Netgi tiems patiems žmonėms įvairiose kūno vietose randai gali gyti skirtingai.

Randėjimas priklauso nuo teisingo žaizdos gydymo ir jos priežiūros. Jei gydymas buvo tinkamas arba operacijos metu audiniai nebuvo labai traumuojami ir pjūvis buvo užsiūtas tvarkingai, paprastai randas formuojasi normalus, nebūna ryškus ir didelis. Tačiau jei sužalojimas buvo labai grubus, audiniai stipriai traumuoti (pvz., nudegė didelis audinių plotas), žaizdos gydymas užsitęsė arba nebuvo tinkamai gydyta, galima tikėtis, kad randas bus išvešėjęs ir iškilęs.

Rando susidarymui ir išvaizdai įtakos turi kiekvieno žmogaus individualios savybės, sveikatos būklė ir kiti veiksniai: žaizdos plotis ir gylis, kūno vieta, kur atsirado žaizda, taip pat odos priežiūra atsiradus žaizdai. Ryškesni randai susidaro ten, kur dėl judėjimo oda nuolat yra tempiama, todėl žaizda sunkiau gyja. Kuo ilgiau trunka gijimas, o ypač, jeigu buvo patekusi infekcija, tuo didesnė rizika, kad randas bus grubus.

Amžius ir genetika

Didelio skirtumo tarp vyrų ir moterų randų susidarymo atžvilgiu nėra. Nemažą reikšmę turi paveldimumas. Todėl jei jūsų tėvams po operacijų ar traumų buvo susidarę keloidinių randų, labai didelė tikimybė, kad tokie randai ir jums gali formuotis. Kita vertus, randėjimas yra labai individualus procesas. Vieniems randai linkę labiau išvešėti, o kiti žmonės tokio polinkio neturi. Medicinos statistika byloja, kad baltaodžių žmonių randai linkę išvešėti tik 1-2 proc. atvejų. O juodaodžiams randai būna linkę į hipertrofinį išvešėjimą net iki 30 proc. atvejų.

Taip pat rando matomumui reikšmės turi ir žmogaus amžius. Todėl pooperaciniai randai mažiau matomi vaikui negu vyresnį nei 60 metų žmogui, kurio audiniai jau yra senstelėję. Kuo žmogus jaunesnis, tuo oda linkusi labiau randėti. Jautriausia grupė - vaikai iki 5-7 metų. Jie ypač kenčia po nudegimų, tokiais atvejais jų randai būna ypač grubūs, kieti, trukdo judėti, jau nekalbant apie estetinį vaizdą.

Žaizdos vieta ir bendra sveikatos būklė

Jei operacinis pjūvis padaromas natūraliose odos raukšlėse, randas bus mažiau matomas. Kelios kūno vietos, kuriose keloidiniai ar hipertrofiniai randai susiformuoja dažniausiai: tai krūtinkaulis, viršutinė nugaros dalis, apatinė veido ir kaklo dalis. Ant pečių, kelių ir alkūnių randai yra linkę išsitampyti, todėl tose vietose formuojasi įdubęs, bet platus randas. Operaciniai randai po cezario operacijos ar išvaržos atveju nelinkę išvešėti.

Įdomu, kad plaukuotoje galvos dalyje, ant veido, kaklo, rankų esančios žaizdos gyja gražiau ir greičiau, nei, tarkime, apatinių galūnių. Jei žaizda yra sąnarių, pečių juostos, kojų, kaklo, plaštakų zonoje, tai yra nuolatos judančiose vietose, gali susidaryti platesni, ryškesni randai.

Žaizdų gijimą neigiamai veikia medžiagų apykaitos sutrikimai, diabetas ir anemija. Dėl hormonų poveikio ryškūs randai susidaro jauniems žmonėms, ypač ant nugaros, pečių, krūtinės ir dekoltė srityje. Dėl hormonų poveikio keloidiniai randai dažniau susidaro jauniems žmonėms ir nėščioms moterims.

Randų prevencija ir žaizdų priežiūra

Svarbiausia randų prevencija - palaikyti natūralų odos gijimo ciklą ir teisingai prižiūrėti sužeistą vietą. Nemažos dalies randų galima išvengti ar juos paversti mažiau matomais tinkamai prižiūrint ir gydant žaizdas, kitus odos pažeidimus. Tinkamai gydant žaizdą, galima išvengti rando susiformavimo arba bent užkirsti kelią didelio rando susidarymui. Žinoma, kai kuriais atvejais visiškai išvengti rando gali būti itin sudėtinga arba neįmanoma.

Pirmoji pagalba ir tolesnė priežiūra

Kai tik susižeidžiama, žaizdą reikia iškart kruopščiai nuplauti tekančiu, vėsiu (bet ne lediniu) vandeniu. Rekomenduojama tokiu būdu 10-15 minučių vėsinti nudegimus. Taip pat galima naudoti muilą, tačiau vandenilio peroksidą naudoti reikėtų tik tuo atveju, jei į žaizdą pateko nešvarumų, pavyzdžiui, žemių ar smėlio.

Žaizda nusausinama ir užklijuojamas pleistras arba uždedamas tvarstis. Drėkinimui galima naudoti gaminius, kurių sudėtyje yra hialurono rūgšties. Taip pat pravers gaminiai, turintys dekspantenolio, chlorheksidino, jodo ar sidabro jonų, nes jie dar ir dezinfekuoja. Perrišant žaizdą nebereikėtų naudoti vandenilio peroksido, nes jis degina žaizdos kraštus ir trukdo gijimui.

Reikia pasirūpinti, kad žaizda visada būtų švari, nes dėl uždegimo padidėja tikimybė, jog susidarys bjaurus randas. Jei nudegimo vietoje susidaro pūslės, jų negalima pradurti, nes žaizdoje gali išsivystyti infekcija. Jei aplink įpjovimo ar įbrėžimo vietą parausta, patinsta ir skauda, reikia kreiptis medicininės pagalbos - tai yra infekcijos požymiai. Užgijus žaizdai, susidaro šašas. Jokiu būdu negalima nuplėšti šašo, nes vėl atsivers žaizda ir gijimo procesas prasidės iš naujo, o tai gali sukelti infekciją. Šašai yra laikomi natūraliu kūno tvarsčiu, kuris neleidžia dar labiau pažeisti jau sužeistos odos ir palaiko tą vietą švarią bei padeda sumažinti randus. Jeigu norite išvengti šašo susiformavimo - pažeistą vietą dažnai tepkite vazelinu ar kita stipriai drėkinančia priemone.

Ypatinga vaikų randų priežiūra

Vaikams, susirgusiems vėjaraupiais, tėvai jokiu būdu neturėtų leisti kasyti pūslelių pažeistos odos. Taip pat negalima jiems leisti draskyti, lupinėti šašų net ir nuo nedidelių žaizdelių ar nubrozdinimų, nes tai stabdo žaizdos gijimą ir didina riziką, kad liks randas. Jokie jų graudūs verksmai, kad nenori vykti į gydymo įstaigą, kai tėvams kyla abejonių, ar žaizdos nereikia siūti, neturėtų sugraudinti, ateityje tuo džiaugsis ir jie patys, ir jų atžalos.

Didesniems odos sužalojimams, įskaitant tuos, kuriems prireikė siuvimo, vietoj tvarsčių ar marlės gali būti naudojami hidrogelio arba silikono gelio lakštai, kurie palaiko odos drėkinimą, skatina gijimą, subalansuoja kolageno gamybą ir užkerta kelią randų susidarymui.

Randų gydymo būdai

Yra įvairių gydymo būdų, kaip randus paversti mažiau matomais, tačiau visai jų panaikinti nepavyksta. Gerų rezultatų pasiekiama ir derinant kelis skirtingus gydymo metodus bei procedūras. Gydymas parenkamas individualiai kiekvienam pacientui, atsižvelgus į įvairus faktorius: rando tipą, dydį, vietą, taip pat, ar jis yra skausmingas, ar trukdo judėti, dirbti, atlikti kitas funkcijas. Geriausių rezultatų pasiekiama tada, kai randai pradedami gydyti iš karto po to, kai sugyja oda - ankstyvuoju randėjimo periodu, kai jungiamasis audinys užpildo odos ir poodžio defektą, formuojasi ir tvirtėja. Kuo anksčiau besiformuojantį randą pradėsime tepti specialiomis priemonėmis randams mažinti, tuo mažesnė tikimybė, kad jis bus negražus, matomas.

Konservatyvūs gydymo metodai

Vienas iš randų gydymo būdų - nieko nedaryti. Vykstant rando brendimui, laikui bėgant randas taps labiau elastingas ir mažiau matomas. Tačiau tai galutinai įvyks maždaug per trejus metus. Po sudėtingų sužalojimų ar operacijų randai įprastą savo išvaizdą įgauna per 6 mėnesius, todėl iki to laiko spręsti apie rando išvaizdą net neverta.

Kitas būdas - randą gydyti konservatyviai. Pirmoji priemonė šiuo atveju yra silikono preparatai. Buvo pastebėta, kad silikoniniai geliai arba klijuojami pleistrai su silikonu labai palankiai veikia randinį audinį, randą ne taip niežti, jis darosi minkštesnis, elastingesnis, mažiau iškilus ir ne toks raudonas. Tačiau norint užtikrinti palankų silikoninių priemonių poveikį randui, jas reikia naudoti ne mažiau kaip du mėnesius. Šias silikonines priemones galima naudoti tik tada, kai žaizda yra visiškai sugijusi, kai rando vietoje nebėra jokių žaizdelių ir šašų. Paprastai operacinė žaizda sugyja per 10 dienų, kitos trauminės žaizdos - per 14-20 dienų.

Randėjimą šiek tiek gali sumažinti ir homeopatinės priemonės, minkštinamieji kremai. Šviežio rando nepamirškite kasdien patepti drėkinamuoju ir minkštinamuoju kremu, kuris pamaitintų naują randinį audinį. Randui sugijus, naudokite jo brendimą skatinančias ir išvešėjimą mažinančias medikamentines priemones su silikonu.

Po didesnių sužalojimų likusiems randams gydyti naudojami specialūs elastiniai kompresiniai gaminiai (rankoms, kojoms, veidui), kurie maunami randų vietoje. Jie spaudžia randinius audinius ir taip sumažina kraujotaką, kad randai negalėtų išvešėti. Po kurio laiko randai iš tiesų būna geresnės išvaizdos. Presoterapija, tai yra, kai besiformuojantis randas ilgą laiką spaudžiamas elastiniu bintu ar specialiais drabužiais, pavyzdžiui, kompresinėmis kojinėmis, tai gali padėti sumažinti rando dydį.

Rando išvaizdą taip pat galima pagerinti leidžiant į jį hormoninių vaistų - kortikosteroidų injekcijas. Injekcinės medžiagos veiksmingos gydant hipertrofinius ir keloidinius randus. Jie gali sumažinti rando dydį, sumažinti skausmą, niežulį ir dirginimą.

Gydymas šalčiu (krioterapija) yra leistinas, nors didelio efektyvumo neturi. Krioterapija: skystas azotas arba argono dujos užšaldo perteklinį rando audinį. Taip pat nepatariama rando vietoje atlikti masažo, nes tai tik paskatins randinio audinio kraujotaką, o reikia tą kraujotaką kaip įmanoma labiau mažinti. Randams gydyti netinka ir fizioterapijos priemonės, kurios taip pat gerina kraujotaką. Po operacijų įdubę randai formuojasi gana retai, daug daugiau rūpesčių kelia iškylantys randai, kurių augimą reikia slopinti.

Chirurginis ir lazerinis gydymas

Vienas inovatyviausių gydymo būdų - lazerio terapija. Įdubę randai, kurie susidaro sergant akne, vėjaraupiais, kitomis odos ligomis efektyviai šalinami taikant dermabraziją arba giluminį odos šveitimą. Po procedūros oda tampa lygesnė, švelnesnė, o kartu pagerėja ir rando išvaizda. Odos atnaujinimo procedūros atliekamos pašalinant viršutinius odos sluoksnius. Cheminis odos šveitimas (pilingas): pašalina viršutinį negyvų ląstelių sluoksnį.

Lazerio terapija yra nepakeičiama, kai randai ryškios spalvos, nes padeda juos išblukinti. Šviesos arba lazerio terapija: šioms procedūroms naudojama šviesa arba šiluma, kurių metu atjauninama odos ar kūno oda ir šalinami odos smulkūs pažeidimai. Randai gali būti šalinami daugiafunkcinio lazerio pagalba, kuris užtikrina, kad procedūra būtų atliekama preciziškai, saugiai ir tiksliai. Lazeris geba gydyti tiek viršutiniame epidermyje, tiek gilesniame, dermos sluoksnyje.

Lazerio spindulys veikia odoje esantį kolageną, stimuliuoja jį ir skatina gamybą, kad randas užsipildytų, taip pat didina odos elastingumą pažeistoje vietoje, šlifuoja randą bei koreguoja jo spalvą. Tačiau plastikos chirurgas prof. R. Rimdeika perspėjo pacientus nesirinkti randų šalinimo lazeriu. „Po tokių intervencijų į mus kreipiasi nemažai pacientų, kurių randai būna dar labiau sužalojami bandant šlifuoti lazeriu”, - sakė gydytojas.

Ir trečias metodas - randą bandyti pakeisti operuojant. Kartais operacija būtina dėl didelių, sunkių randų, ypač jeigu randai sukelia skausmą arba trukdo judėti. Chirurginis gydymas - kartais, jei randas yra itin didelis ir trukdo kasdieniam gyvenimui, gydytojas gali nuspręsti atlikti chirurginę procedūrą randui pašalinti. Jeigu randai yra bet kurio sąnario vietoje ir trukdo tą sąnarį lankstyti bei judinti, tokiu atveju reikalinga randų korekcija ir be chirurginio įsikišimo šiuo atveju neapsieisi.

Prof. R. Rimdeikos teigimu, plastinės operacijos metu trukdantis randas paverčiamas kitokiu randu, kuris mažiau trukdys arba iš viso nebetrukdys lankstyti sąnario ir bus mažiau matomas. Jeigu jau turite randų, kurie yra išvešėję, prieš operaciją pasakykite apie tai operuojančiam gydytojui. Tada operacinis pjūvis bus atliekamas kitaip, atsižvelgiant į rando išvešėjimo pavojų. Be to, chirurgas žaizdą susiųs kitokiais siūlais, kurie paliks kuo mažesnį randą.

Konsultacijos su specialistais ir tolesnis gydymas

Visas kitas terapines priemones - kortikosteroidų injekcijas, kompresinę terapiją, fizioterapiją ir pan. - palikite gydytojo kompetencijai, nes tik jis gali paskirti teisingą ir efektyvų randų gydymą. Jei ėmė keistis rando išvaizda, nedelsdami pasikonsultuokite su gydytoju. Gydytojai pripažįsta, kad geresnių rezultatų pasiekiama, kai rando gijimo procesą prižiūri ne tik pacientą operavęs chirurgas, bet ir gydytojas dermatologas.

Pirmoji stadija yra žaizdos gijimas, ji trunka iki 2 savaičių. Šį procesą dažniausiai prižiūri chirurgai, jie įvertina, kaip gyja žaizda, ar užtenka vien ją dezinfekuoti, ar reikia tepalų su antibiotikais, specialių tvarsčių, kad būtų paskatinta epitilizacija. Po 2 savaičių, sugijus pjūviui, randas pradeda formuotis ir „žydėti“. Pasak gydytojų, tokiems pacientams pas operavusį chirurgą reikėtų kreiptis po maždaug 2 mėnesių.

„Pirmas pasimatymas, kurio aš prašau savo pacientų yra po 2 mėnesių - „žydėjimo“ procese, tam, kad nepavėluotume ir laiku „pagautume“ rando ryškėjimą, augimą, hipertrofiją bei pacientą laiku nukreiptume pas specialistus. Tada prasideda rando gydymas“, - sako plastikos chirurgas. Jeigu randėjimas nėra normalus, tada gydytojas sprendžia taikyti stipresnius gydymo metodus - tai gali būti lazerinės bei injekcinės procedūros. Kiekvienas sprendimas yra labai individualus.

Jeigu randas yra įdubęs, atrofinis, specialistų tikslas yra atauginti ląsteles, kad prisigamintų kuo daugiau kolageno skaidulų. „Šalinant randą, lazerio procedūras galima kombinuoti su injekcinėmis procedūromis, kurių tikslas taip pat yra stimuliuoti ląstelių gamybą“, - sakys dermatologė. „Ryškėjančio, peraugusio rando gydymo tikslas yra mažinti ląstelių augimą. Tai galima gydyti lazerio pagalba. Dažniausiai naudojami yra kraujagysliniai lazeriai, kurie sukelia pažeidimo hipoksemiją, stabdo rando kraujotaką ir dėl to skatina jo regresavimą. Taip pat galima naudoti ir vietinių glikokortikoidų injekcijas“, - pasakoja dermatologė.

Nėra nustatyto tikslaus laiko, kada randas pasiekia normalų augimą - tai labai individualu. Gali būti taikoma ir viena procedūra, ir trys. Atlikę procedūrą, specialistai paskiria kitą vizitą, kurio metu sprendžia, kokią gydymo taktiką naudosime toliau. Vieno paciento rando gydymui labiau tinka procedūros su lazeriu, kitas randas labiau reaguoja į gliukordikoidus, o kartais reikalinga ir šių dviejų procedūrų kombinacija. „Būna pacientų, kurie turi labai panašius randus, tačiau atsakas į gydymą gali būti visiškai skirtingas“, - teigia dermatologė.

Svarbūs patarimai randų priežiūrai

• Stenkitės, kad randų nedirgintų drabužių siūlės, diržai, laikrodžių ar batų sagtys.
• Randų gijimas yra ilgas procesas, galintis trukti iki 6 mėnesių. Tačiau visiškai sugyti gali tik vidinius organus pažeidžiančios žaizdos. Odos žaizdų atveju organizmas gali tik „atkurti“ pažeistus audinius.
• Būtina, kad randas būtų aprūpintas veikliosiomis medžiagomis ir junginiais, slopinančiais perteklinį rando formavimąsi, sumažinančiais paraudimą, didinančiais odos elastingumą bei minkštumą.
• Rando pėdsakų praktiškai nelieka, jeigu yra pažeistas tik odos paviršinis sluoksnis - epidermis, nes jo ląstelės sugeba visiškai atsinaujinti. Tačiau operacijos metu yra neišvengiami gilesni odos sluoksnių pažeidimai, vadinamoje dermoje. Jos gijimo procese defektą užpildo granuliacinis audinys, kuris ilgainiui suformuoja daugiau ar mažiau matomą randą.
• Pažeista vieta negali atsikurti visu 100 proc. taip, kaip ląstelės aplinkinėje odoje - to pasiekti yra neįmanoma. Didžiausia pagalba - kompleksinė randų priežiūra.

Apsauga nuo saulės

Įspėjimas mėgstantiems degintis saulėje: norint išvengti padidėjusios randų pigmentacijos po operacijų, reikia kurį laiką vengti degintis saulėje ir nesilankyti soliariumuose. Nepamirškite, kad naujai susidariusius randus reikia saugoti nuo saulės. Atviras kūno dalis rekomenduojama tepti kremu nuo saulės SPF 50. Saugant nuo saulės, randas greičiau įgis natūralią odos spalvą ir sumažės pigmentinių dėmių tikimybė.

Priemonių, padedančių apsaugoti odą nuo UV spindulių, naudojimas toje vietoje, kurioje vis dar gyja audiniai, gali efektyviai padėti greičiau išnykti randui ar užkirsti kelią papildomiems pažeidimams. Amerikos dermatologų akademija (AAD) atkreipia dėmesį į tai, jog siekiant išvengti didesnių audinių pažeidimų ar spalvos pakitimų, yra svarbu apsaugoti ką tik sužeistą vietą nuo tiesioginių saulės spindulių. Rekomenduojama apsauga yra 30 ar didesnio SPF.

tags: #del #rando #gijimo #vaikui

• principai vaikų darželyje
• išsamus vadovas, kaip numegzti kojinytes kūdikiui
• sužinokite daugiau apie Montessori ugdymo metodiką Jovaro gatvės darželyje
• Saugūs ir patogūs pieno saugojimo maišeliai
• svarbiausi 2001 m. lapkričio įvykiai Lietuvoje ir pasaulyje