Ką daryti, kai buvusi žmona neleidžia matytis su vaiku? Teisinės priemonės ir patarimai

Balandžio 25-oji yra Tarptautinė tėvų atstūmimo supratimo diena, nes pasaulyje vis dar nuo šios problemos kenčia daugybė vaikų. Tai yra sudėtinga situacija, su kuria susiduria daugybė tėvų, ieškančių teisinės pagalbos ir patarimų.

Tėvų atstūmimo sindromas - psichologinio smurto forma

Tėvų atstūmimo sindromas - taip vadinasi psichologinio smurto prieš vaikus forma, kuomet piktavališkai kartu likęs vienas iš tėvų pasinaudoja savo įtaką tam, kad vaikas dėl iracionalių priežasčių atsisakytų bendrauti su kitu tėvu, nors jaučia jam meilę ir prieraišumą. Kai vaikas auga aplinkoje, kurioje nuolat kalbama apie tėtį, kaip apie grėsmę, vaikams atsiranda vadinamas lojalumo konfliktas, jie pradeda bijoti rodyti savo jausmus ir atsisako bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu.

Teisinė bazė: Tėvų lygios teisės ir vaiko interesai

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai pabrėžia: tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nepaisant to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Vaikas turi nuolat bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena. Tėvai užtikrina nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą.

Civiliniame kodekse nustatytas tėvų valdžios turinys ir įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, todėl yra tėvams privaloma, ji negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant taip pat yra įtvirtinta Civiliniame kodekse. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.

Žingsniai, kai susiduriama su kliūtimis bendrauti su vaiku

Kai vienas iš tėvų neleidžia kitam matytis su vaiku, svarbu žinoti, kokiais teisiniais keliais galima siekti bendravimo atnaujinimo.

Kreipimasis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Pirmiausia, jei vaiko vieno iš tėvų teisė ir pareiga auklėti bei prižiūrėti vaikus yra pažeidžiama kliudant bendrauti su vaikais, jis turi teisę kreiptis į vaikų gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių su prašymu išaiškinti kitam iš tėvų teises bei pareigas vaiko atžvilgiu bei galimą atsakomybę dėl netinkamai panaudojamos tėvų valdžios (dėl kliudymo bendrauti su vaikais). Tarnybos teritorinių skyrių darbuotojų kontaktinius duomenis galima nesunkiai rasti Tarnybos interneto svetainėje www.vaikoteises.lt.

Tėvams nesutariant dėl bendravimo su vaikais tvarkos, vaiko teisių apsaugos specialistai organizuoja pokalbį su tėvais, juos konsultuoja, orientuoja tėvus į vaiko poreikių bendrauti su abiem tėvais supratimą, siūlo kreiptis konsultacijų į psichologą, organizuoja bendrus tėvų susitikimus, tiria situaciją šeimoje (bendrauja su šeimos nariais, pedagogais, medikais), tarpininkauja sudarant laikiną bendravimo tvarką tėvų tarpusavio sutarimu, informuoja apie galimas teisines priemones.

Kreipimasis į teismą

Jei tėvai niekaip nesutaria arba jei bendravimo tvarka su vaiku nėra nustatyta, skyriumi gyvenantis tėvas ar mama turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Teismas nustato bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Bendravimo su vaiku tvarkoje teismas įprastai numato pagrindines bendravimo sąlygas (telefonu, internetu, laiką, kada galima susisiekti, bendravimą atostogų metu, kelionės išlaidų apmokėjimą ir pan.). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Laikinosios apsaugos priemonės

Tuo metu, kol vyksta ginčas dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, vaiko tėvas ar motina turi teisę teismui pateikti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti pateiktas ne tik pateikus ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo teisme, bet taip pat ir iki ieškinio pateikimo teismui.

Bendravimo tvarkos keitimas

Pasikeitus aplinkybėms, kurioms esant buvo nustatyta tėvų bendravimo su vaiku tvarka, minėta tvarka gali būti keičiama. Kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą (priėmusį sprendimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo) dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Įstatymas neapibrėžia išsamaus sąrašo aplinkybių, kurioms pasikeitus atsiranda pagrindas keisti teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Sprendžiant klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, teismas vertina šiam klausimui spręsti svarbių aplinkybių visumą. Faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu nustatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo tvarkos.

Teismo sprendimų vykdymas ir antstoliai

Jei vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, nevykdytų teismo sprendimo, kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka, vaiko tėvas ar motina, gyvenantis skyrium, turėtų teisę pateikti rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismui dėl vykdomojo rašto išdavimo ir, gavęs jį, kreiptis į antstolį. Įsiteisėjusių sprendimų vykdymo funkcija yra priskirta išimtinai antstolio kompetencijai, todėl vykdymo veiksmus organizuoti ir užtikrinti jų vykdymą turi būtent antstolis. Antstoliai yra valstybės įgalioti asmenys, kreditoriaus prašymu galintys imtis priemonių, taikant priverstinio vykdymo priemones, kad gera valia nevykdomas teismo sprendimas būtų įvykdytas priverstinai.

Svarbu: Alimentai ir bendravimas - atskiri klausimai

Dažnai moterys įsitikinusios, kad nemokantis alimentų vaiko išlaikymui vyras neturi teisės matytis su savo atžala. Tačiau, anot advokatės, vaikų išlaikymas ir bendravimas - du atskiri, teisiškai nesusiję klausimai. Abu juos galima spręsti tiek taikiu - tarpusavio sutarimo, tiek teismo keliu.

Tikros istorijos: Tėvų kova už teisę matytis su vaikais

Naujienų portalo lrytas.lt pakalbinti tėčiai sutiko pasidalinti savo asmeninėmis istorijomis - tiesa, jų vardai dėl teisinių procesų, pakeisti.

Artūro istorija: Kova tarptautiniuose teismuose

Artūras iki šiol prisimena, kaip prieš septynerius metus grįžo į šeimos butą Londone, kur jo turėjo laukti žmona su pusės metų sūneliu ir rado tuščius namus. „Nesupratau, kas atsitiko - po to paskambino lyg niekur nieko, todėl galvojau, kad jai reikia poros savaičių pertraukos. Tada gavau skyrybų dokumentus“, - dar ir dabar lyg po šalto dušo nusipurto vyras.

Pirmuosius metus, kol vyko teismai, Artūras sūnų matydavo - atvykęs į Lietuvą, kur jau grįžo gyventi jo buvusioji, galėjo pažaisti valandėlę su juo prižiūrint vaiko mamai, bet sutapimas ar ne, pasibaigus skyrybų bylai, viskas tuo ir baigėsi. „Kitą savaitę bus lygiai ketveri metai, kai negaliu pasiimti sūnaus. Pradžioje turėjau iliuzijų, kad bendrausime, kaip civilizuoti žmonės, atsivešiu jį per atostogas pas save į Londoną, keliausime, paskui norėjau tik galimybės matytis Lietuvoje, bet dabar neturiu nieko“, - atsidūsta vyras. Jis pastebėjo, kad kol vaikas nekalbėjo, buvo mažas, jį buvo sunku paveikti manipuliacijomis, mažylis mielai tiesė rankytes į tėtį ir žaisdavo.

„Aplankiau absoliučiai visas instancijas Lietuvoje, nuolat bendrauju su vaikų teisėmis, jų specialistais, psichologais - jei jie apsilanko pas sūnų, žmona juos apskundžia teisme, kaip nekompetentingus ir taip be galo.“ Artūras guodžiasi: „Kažkada suskaičiavau - per visą šį laikotarpį į Lietuvą pirkau 144 lėktuvo bilietus. Aišku, būna taip, kad susitari susitikti pas specialistą šeštadienį, buvusioji skambina, kad perkėlė laiką į penktadienį - skubi pirkti naują bilietą, o atskridus ji pareiškia, kad yra kitų, jai svarbesnių reikalų.“

Vyro atvejis sudėtingas ir dėl žmonos profesijos - teisės išsilavinimą turinti moteris puikiai žino, kaip pasinaudoti įstatymų smulkmenomis, kad pratęsti bylinėjimąsi ar įrodymus pasukti savo naudai. „Į bendrus susitikimus su vaiku pradėjau eiti su paslėpta „GoPro“ vaizdo kamera - vaikas žaidžiant išmėto kaladėles, o ji skambina policijai, kad aš elgiuosi agresyviai, spardau duris, žaislus. Labiausiai ji bijo palikti vaiką vieną su manimi, nes jis tada gali išsiduoti - jai nesant tame pačiame kambaryje, jis mielai su manimi žaidžia, tai gali patvirtinti ir ekspertizes atlikusios psichologės, vaikas išsigąsta tik paminėjus, jog į patalpą ateis mama, tada pradeda kalbėti, ko yra primokintas“, - teigia Artūras.

Perėjęs visas Lietuvos teisines instancijas vyras su advokatų pagalba kreipėsi į Strasbūro žmogaus teisių teismą - prieš kelias dienas gavo atsakymą, jog jo skundas yra priimamas svarstymui, belieka per ateinančias savaites paruošti dokumentus ir Artūras tikisi sulaukti jam palankaus sprendimo bei galimybės matytis su sūnumi. „Tikėjausi, kad jei elgsiuosi idealiai, kaip valstybė prašo, savo geru elgesiu įstumsiu ją į kampą. Viską dariau, kaip reikalaujama, perėjau visas užduotis, o galų gale gavau atsakymą - negalime nieko padaryti, užleista situacija. Dabar kapoju tą džiunglių kelią dėl visų vaikų - gal pakeis Lietuvos teisinę praktiką. „, - tikisi atstūmimą patyręs tėtis.

Tomo istorija: Priešinimosi močiutės įtakai

Tomas sūnaus nematė du mėnesius - buvusioji žmona net laikinai vaiką perkėlė gyventi kitur, kad tik vyras nesugalvotų pasilabinti prie laiptinės, mažylis lanko jau trečią skirtingą darželį, kad tik neprisirištų ir neatsivertų auklėtojoms. „Atvejo vadybos suorganizuotame nuotoliniame susitikime kalbėjau su sūnumi ir perdaviau jam linkėjimus nuo jo pačio geriausio draugo. Sūnus pradėjo rėkti, kad jo nekenčia, nenori matyti... Supratau, kad vaiko galvelėje supainiota, jis yra nuteiktas“, - atsidūsta vyras. Tada pradėjo ieškoti informacijos internete ir suprato, kad sūnui - tėvų atstūmimo sindromas.

Tomo teigimu, pirmaisiais mėnesiais po skyrybų su buvusia žmona, kuri pati ir nusprendė išeiti, santykiai buvo geri ir vaiko globa jie dalijosi. Buvusioji grįžo gyventi pas savo mamą, vaiko močiutę, nuo kurios moteris priklausoma ir finansiškai, ir psichologiškai. „Močiutė mane apipila neadekvačiomis žinutėmis, kalbant su buvusiąja telefonu, fone rėkia: „Iš kur ištraukei, kad tavo sūnui reikia tavęs!“. Man sūnus yra svarbiausias žmogus gyvenime - jis buvo planuotas, lauktas, todėl jaučiuosi lyg netekęs savo kūno dalies“, - kalba Tomas. Jis pastebėjo, kad vaikas kalba ne tik močiutės įteiktomis frazėmis, klišėmis, bet net ir jos dialektu, nes moteris yra kitakalbė.

„Močiutė užaugusi be tėvo, mano buvusioji - taip pat. Jos nesuvokia, kad mes nekonkuruojame dėl vaiko meilės tarp tėčio ir mamos - sūnus mus myli vienodai stipriai. Joms atrodo, kad jei moteris išėjo pasiėmusi vaiką, jis yra jos nuosavybė ir gali daryti su juo ką nori“, - atsidūsta vyras. Supratęs, kad gražiuoju dėl susitikimų su vaiku nesusitars, vyras kreipėsi į teismą - po keletos susitikimų, buvusi žmona su sūnumi vėl dingo. Tomas kreipėsi į antstolį - pasimatymai vėl atnaujinti. Vyras nėra įsitikinęs, kad tai tęsis ilgai.

Tėvui pavyksta, jei elgiasi ramiai ir vaikas mato gerasias tėčio puses. Vaikas teva myli nes anksciau kol jis nuvazeves lankyti vaiko pas ja miegojo, vaika lankyti leido, o pries 2 metus, karsta pavasario diena, kai atsisake but su vaiku uzdarytas vaiko kambaryje ir pasake, kad be jos su vaiku nori iseiti i lauka, parka, parduotuve, o dar ir atsisake nakvoti jos namuose, prasidejo vaiko nuteikinejimas ir draudimas bei trugdymas bendrauti su juo.

Vaikuti tevas paskutini karta mate tarpduryje, kai buvo nuvaziaves, ta atidariusi duris tik reke: ko cia atvaziavai?kur vaikui lauktuves? koks tu tevas? Nors jis visad vaikui ka nors nuveza, nuveze ir tada. Vaikas pamates teva dziaugsmingai susuko TETI ir pribego, bet kadangi motina stovejo tarpdury, vaikas atsitrauke, nuliudo, pradejo isterikuoti. Buvo bandes nupirkti ir rubeliu, taciau labai sudetinga, vaikas labai stambus ir dar stambeja, nes motina draudzia judet, pasak jos susils ir susirgs.

Aciu dievui nuo pernai vaikas pradejo eiti i mokyla, tai vis jo dienotvarke kazkiek pasikeicia. Kuri laika, gal koki menesi, po vaiku teisiu sudrausminimo, motina vaikui leido bendrauti su tevu per skype, bet dabar jau 4men ir taip neleidzia. Del telefono, tai tokiu metu vaikas nemoka naudotis telefonu, mama neleidzia ir nemoko jos. O be to ji ir neleistu tureti telefona, nes yra sakiusi. Bandant skambinti i jos telefona ir kalbet su vaiku, motina snibzda vaikui: "sakyk kad nenori kalbet", tada vaikas pradeda klykti, nenoriu nenoriu.

Manto istorija: Iššūkiai su vaikais užsienyje

Vilkaviškietis Mantas, kaip daugelis užsidirbti norinčių jaunų žmonių, laimės ieškojo Anglijoje. Ten jis gyveno kartu su marijampoliete drauge, porai gimė duktė ir sūnus. Tačiau santykių taip ir neįteisinusių sugyventinių keliai netrukus išsiskyrė. Mantas rado savo vietą gyvenime, tačiau vyrą kamuoja neviltis, nes jis neturi galimybės matytis su savo vaikais.

Blogiausia ne tai, kad vaikai liko tolimoje šalyje, o tai, kad buvusi Manto gyvenimo draugė kategoriškai atsisako leisti vaikams matytis su tėvu. Neseniai Manto atžalos su mama buvo grįžusios į Marijampolę aplankyti senelių. Pasikalbėti su mano buvusia drauge, tačiau nieko nepešė, - laiške rašė Mantas. - Buvusi sugyventinė atsisakė leisti man matytis su vaikais, todėl Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistės sakė niekuo padėti nebegalinčios - turiu kreiptis į Anglijos teismą, kad teisiškai išspręstume ginčą dėl vaikų. Tačiau ir aš, ir vaikai, ir jų motina esame Lietuvos piliečiai, tad kodėl ginčą dėl vaikų turėtume spręsti Anglijos teismuose?

Mantas vaikų nematė jau metus. Nuo jo slepiama vaikų gyvenamoji vieta, vyras neturi galimybės net išgirsti vaikų balsų, nes jų mama kalbėtis telefonu neleidžia. O pastaruoju metu buvusi Manto draugė iškėlė sąlygą - sutiko leisti pasimatyti su vaikais, jeigu neišduos, kad jis yra vaikų tėvas. „Gal jūs galite kuo padėti? - viltingai klausė jaunas tėvas. - Norėčiau, kad „Santakos“ skaitytojai padiskutuotų man opia tema. Gal aplinkinių nuomonė priverstų mano buvusią draugę atsikvošėti ir suprasti, kad vaikams reikalinga ne tik motina, bet ir tėvas.“

Situaciją pakomentuoti paprašyta advokatė Edita Gaubienė patvirtino, kad teisininkams su šia problema tenka susidurti vis dažniau. Anot E. Gaubienės, pirmiausia tokią problemą turėtų spręsti ne teisininkai, o Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai. Jei Mantui nepadėjo vietinės institucijos, jis turėtų kreiptis į respublikinę Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą, kurios specialistai susisieks su atitinkama institucija Anglijoje. Advokatė patartų ir pagalbos į redakciją besikreipusiam Mantui. Žinoma, šiuo atveju, kai vaikai gyvena užsienyje, teismo procesas būtų sudėtingas, mat tektų siųsti užklausas į Angliją, kviestis į bylos nagrinėjimą Manto vaikų motiną ir pan.

Advokatė sakė, kad suaktyvėjus emigracijai vis aktualesnė tampa ir kita problema. Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai mamos su vaikais išvyksta gyventi į užsienį, neinformavusios apie tai vaikų tėvo ir negavusios jo sutikimo. Nežiūrint į tai, kad teismo sprendimu vaikai gyvena su motina, išvežti į užsienį be tėvo sutikimo juos galima ne ilgiau nei pusei metų. Išvykti nuolatiniam gyvenimui be tėvo sutikimo vaikai negali. Išvežusi vaiką be tėvo sutikimo motina gali turėti daug nemalonumų.

Patarimai tėvams, susiduriantiems su atstūmimu

Išgyventi tėvų atstūmimo sindromą yra be galo sunku, tačiau yra veiksmai, kuriuos tėvai gali imtis, siekdami apsaugoti savo teises ir, svarbiausia, vaiko interesus.

• „Man pasisekė, kad su sūnumi turiu stiprų ryšį, todėl visiems, kurie jaučia, jog galbūt jų atvejis panašus siūlau rodyti vaikams betarpišką meilę, rūpestį ir dėmesį. Tik nepaslyskite ir nepradėkite elgtis, kaip buvęs sutuoktinis. Kreipkitės į Tėvų atstūmimo asociaciją, kur jums patars, palaikys, nes tą skaudulį supranta tik tas, kas tai yra patyręs.“
• „Elgtis taip, kad vaikas matytu tik geraja tevelio puse. Nes kai paaugs pati ims ieskoti kontakto ir bendravimo. Nera reikalo draskytis ir pyktis, nes taip tik pakenksi. O vaikai paaugs, ir tada visos blogybes atsisuks pries tas grobuones.“
• Galima irasyti tokia situacija, tada gal kitaip vaiku teisese ziuretu, o ir teisme butu irodymas. „Į bendrus susitikimus su vaiku pradėjau eiti su paslėpta „GoPro“ vaizdo kamera.“
• Vaiko teisių apsaugos specialistai turi išaiškinti mamai, kad mažyliams būtina bendrauti su abiem tėvais, visai nepriklausomai nuo to, nori to mama, ar ne.
• Jei yra teismo nutartis, kuri ipareigoja leisti su vaiku pabuti ir pabendrauti tereikia tik laiko tureti lakstyti tarp policijos ir vaiku teisiu. Policija gali priversti atrakinti duris ir leisti vaiką pamatyti, jei yra teismo nutartis.

Veiksmų planas, kai buvusi žmona neleidžia matytis su vaiku

tags: #buvusi #zmona #neduoda #matytis #su #vaiku

• kūdikio komforto ir apsaugos sprendimas
• Madagaskaro etiketo svarba
• Sužinokite daugiau apie atlėpusias ausis
• Sužinokite daugiau apie „Dobiliuką“
• Vasaros pramogos vaikams