Mamos pienas: natūralus pasirinkimas kūdikiui

Mamos pienas yra ne tik maistingas, bet taip pat unikaliai tinkantis žmogaus kūdikiui. Jis yra biologiškai specifinis, jo sudėtis kinta pagal mažylio poreikius. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja išimtinį kūdikių žindymą pirmuosius 6 kūdikio gyvenimo mėnesius. Nuo 6+ mėnesių rekomenduojamas primaitinimas, kai į kūdikio racioną įtraukiamas kietas maistinėmis medžiagomis turtingas maistas kartu su toliau tęsiamu žindymu. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kūdikių žindymą iki 2 metų ar ilgiau, su sąlyga, kad to abipusiai nori mama ir vaikas.

Mamos pienas yra lengviau virškinamas ir kūdikio skrandis dvigubai greičiau ištuštėja, nei geriant adaptuotus pieno mišinius. Jeigu kūdikis maitinamas tuo pačiu mišiniu visą laiką, jo patirtis su skonių įvairove yra labai ribota ir tokie kūdikiai išmoksta labiau mėgti mišinio skonio maistą. Tai kelia klausimą apie tai, kaip turėtų įvairuoti mišinio skonis, nes kol kas atrodo, kad įprastais mišiniais ir visą laiką tuo pačiu mišiniu maitinami kūdikiai išmoksta mėgti tokį skonį, kurio natūraliai suaugusiųjų maiste nėra.

Mamos pieno sudėtis ir jos kaita

Tik ką gimusiam kūdikiui motinos organizmas pagamina nedaug, bet labai tiršto su daug baltymų ir antikūnų pieno, vadinamo krekenomis (priešpieniu), kuris patenkina visus naujagimio maisto ir gėrimo poreikius. Krekenose yra daugiau mineralinių druskų ir mikroelementų, vitaminų, ypač riebaluose tirpstančių A ir E, imuninių kūnų, lizocimo, fermentų - pepsinogeno, lipazės, tripsino ir amilazės. Krekenos yra kaloringos.

Nuo 2-5 iki 10 naujagimio gyvenimo dienos gaminasi pereinamasis pienas. Jame daug nervų sistemos raidai reikalingų riebiųjų rūgščių. Brandus pienas atsiranda nuo 10 paros ir išlieka visą žindymo periodą. Maistiniai mamos pieno komponentai praskiesti dideliu vandens kiekiu. Nujunkymo periodu (antraisiais, trečiaisiais gyvenimo metais) besigaminantis pienas vėl tampa panašus į priešpienį. Jame dominuoja apsauginiai imuniniai faktoriai.

Priešpienyje yra apie 4 procentai laktozės - pieno cukraus. Brandžiame mamos piene yra apie 7 procentai laktozės, tad mamos pienas yra neabejotinai saldus. Mišinyje siekiama užtikrinti kūdikiui būtiną cukraus kiekį kaip standartą imant mamos pieną.

Skonių pažinimas nuo gimimo

Iš tiesų skonius ir kvapus kūdikis mokosi pažinti jau nėštumo metu. Mamos vaisiaus vandenys keičia skonį ir kvapą priklausomai nuo to, ką mama suvalgo. Susidūrimas su įvairiais skoniais vyksta nėštumo metu per vaisiaus vandenis. Kadangi kūdikis ryja vaisiaus vandenis, o skonio svogūnėliai nėštumo antroje pusėje jau yra išsivystę, vaisius ragauja mamos suvalgytą, ypač stipraus skonio, maistą. Ir, atrodo, kūdikiai tai gali prisiminti.

Vienas iš tyrimų buvo atliktas su morkų sultimis, kurias mamos gėrė nėštumo metu ir žindydamos, rezultatai parodė, kad toks susidūrimas su morkų skoniu mažino kūdikio pasibjaurėjimo reakcijas morkų skoniu pradėjus primaitinimą. Eksperimentinio tyrimo metu mokslininkai stebėjo kūdikių žindimą vieną, dieną, kai mama valgė jai įprastą maistą, o tada mamoms davė česnako kapsulių arba placebo (kapsulių be česnako). Praėjus 2 valandoms po česnako kapsulės išgėrimo mamos piene jaučiamas česnako kvapas. Kūdikiai, kurie jau buvo ragavę česnako kvapo pieno eksperimentinio stebėjimo dieną nereagavo į mamos pieno kvapo ar skonio pokyčius.

1988 m. atliktas tyrimas su aštuoniais naujagimiais paėjus dviem valandom po gimimo, fiksuojant jų veido išraiškas, nustatė, jau tokio amžiaus kūdikiai aiškiai skiria saldų skonį (25 proc. sacharozės tirpalą) ir jaučia skirtumą tarp rūgštaus (2,5 proc. citrinų rūgšties) ir kartaus (0,25 proc. cinino hidrochlorido). Į sūrų skonį (4,3 proc. natrio chlorido, valgomosios druskos tirpalą) nereagavo.

Kūdikių mėgsta saldumą ir jeigu kūdikiams duodama gerti ko nors kito, ne mamos pieno, jie bus linkę išgerti daugiau, jeigu gėrimas bus pasaldintas. Saldus skonis burnoje kūdikius veikia raminančiai. Kūdikiams davus 2 ml 12 proc. sacharozės sirupo arba 24 proc. sacharozės sirupe pamirkytą čiulptuką prieš skausmingą procedūrą sumažina verkimo trukmę per pusę ir mokslininkai daro prielaidą, kad sacharozė - saldus skonis - gali turėti raminantį efektą, tačiau nesaldūs angliavandeniai tokio poveikio neturi. Saldus skonis turi raminantį efektą tik vartojant per burną, nes nesaldūs angliavandeniai ar sacharozės sirupas tiesiai į skrandį nesumažina kūdikių verkimo trukmės skausmingų procedūrų metu.

Sūrus skonis nėra mėgstamas ar - tikėtina - identifikuojamas nuo gimimo ir potraukis jam atsiranda tik laikui bėgant. Tarp 4 ir 24 mėnesių vaikai jau linkę atpažinti ir domėtis sūriu skoniu ir sūraus skysčio suvartoja daugiau, tačiau nuo 31-60 mėnesio reakcija į sūrų skonį tampa mažesnė. Tačiau kūdikio druskos mėgimas taip pat siejasi su jo patirtimi pačioje nėštumo pradžioje. Kūdikiai, kurių mamos patyrė sunkią nėštumo toksikozę - jas labai pykino ir jos daug vėmė pirmąjį nėštumo trimestrą, sulaukę 4 mėnesių suvalgydavo daugiau sūraus tirpalo nei kūdikiai mamų, kurios nėštumo pradžioje nejautė pykinimo ar jas pykino nedaug. Viduriavimas kūdikystėje taip pat didina tikimybę, kad sulaukus suaugusiojo amžiaus asmuo labiau mėgs sūrų maistą nei tie, kurie kūdikystėje nepatyrė viduriavimo.

Kartaus skonio atpažinimas ir atstūmimas pastebimas labai greitai po gimimo ir tikėtina veikia kaip apsisaugojimo nuo toksiškų medžiagų. Tuo pačiu tai kelia klausimą - kaip padėti kūdikiams priimti ir išmokti valgyti daržoves, kurių dalis turi būtent kartų skonį. Tyrimai rodo, kad jautrumas karčiam skoniui yra skirtingas: kai kurie vaikai jaučia pačius mažiausius kartaus skonio niuansus, kitiems jis turi būti labiau išreikštas, kad būtų atpažintas. Šis skirtumas gali būti nulemtas ir tam tikros genų ekspresijos. Tačiau tikėtina, kad su amžiumi jautrumas karčiam skoniui gali mažėti ir šis skonis gali darytis labiau priimtinas.

Kūdikiai ir maži vaikai turi sistemas, kurios fiksuoja ir skatina saldaus ir sūraus skonio troškimą ir norą suvartoti daugiau tokio maisto, nes jis yra turtingas kalorijomis ir mineralais, kurių gauti iki pastarųjų kelių dešimtmečių buvo gana sudėtinga. Ragaudami maistą, kūdikiai taip pat išmoksta kokio skonio iš kokio maisto tikėtis.

Motinos pienas kaip alternatyva mišiniams

Daugelis gydytojų ir tėvų mano, kad primaitinimo negalima pradėti nuo saldaus skonio maisto, nes kūdikis prie jo pripras ir atsisakys valgyti kitų skonių - kartų, sūrų, rūgštų, pikantišką maistą. Nėra tyrimų, kurie patvirtintų šį teiginį ir priešingai, yra atliktas tyrimas, kuris parodė, kad nebuvo jokio skirtumo tarp kūdikių reakcijos į morkas priklausomai nuo to ar prieš morkas jie ragavo saldžių vaisių, ar neragavo.

Gydytojai K.Vitkauskas teigia, kad „TIKRAS pagimdžiusių (net ir atliekant cezario pjūvį) moterų negalėjimas žindyti pasitaiko TIKRAI labai retai. Žindyti neįmanoma, jeigu abi krūtys amputuotos. Žindyti neturėtų moterys, gydomos citostatikais (ląstelių dauginimąsi stabdančiais vaistais), nešiojančios kraujyje žmogaus T-limfocitinį virusą ar AIDS sukėlėją, sergančios aktyvia plaučių tuberkulioze (tačiau kūdikiui galima duoti steriliai elektriniu pientraukiu ištrauktą jos pieną), turinčios aktyvų paprastosios pūslelinės (Herpes simplex) išbėrimą ant spenelio ar šalia (galima žindyti iš kitos krūties) ir jeigu krūties pūlinys atsiveria į pieno latakų sistemą (galima žindyti iš sveikosios krūties).

Jeigu jau nusprendžiame savo mažylį maitinti kitos moters pienu, gerai, jeigu mamos donorės šios laktacijos stažas apytiksliai lygus maitinamo kūdikio amžiui. Ypač skiriasi naujagimiui reikalingo priešpienio ir „subrendusio“ pieno (nuo maždaug dviejų savaičių po gimdymo) sudėtis. Daugumą mamų nuo donorinio pieno paieškų labiausiai atgraso mintis, kad per šį pieną vaikas gali užsikrėsti įvairiomis ligomis. Rizikuojame? Toksinės medžiagos (alkoholis, nikotinas, narkotikai, cheminiai teršalai, vaistai) gali patekti į moters pieną iš kraujo. Taip pat pienas gali būti užterštas nuo nešvarios arba nesveikos spenelių ir krūtų odos, nešvarių rankų, pientraukių, indų… Visa tai išsiaiškinti būtų galima apklausus donorę ir ištyrus jos sveikatą, pieną, taip pat įvertinus namų higieną.

Be to, yra ir kitokių svetimo pieno minusų: „Laktuojančiose moters krūtyse pienas nėra visas vienodas. Žindant arba ištraukiant pieną rankomis ar pientraukiu, pirmiausia iš krūties bėga „pradinis“ pienas, kuris skirtas kūdikiui privilioti ir pagirdyti. Donorinis pienas gali būti per liesas, jeigu moteriai pavyksta ištraukti tik pradinį pieną. Per skystam pienui greitai tekant žarnynu, spėjama įsisavinti tik dalį per gausiai jame esančios laktozės (pieno cukraus), kuriai šilumoje rūgstant išsiskiria dujos. Pienas gali būti kūdikiui ir per riebus, jeigu donorė jam tiekia tik po savojo kūdikio žindymo išmelžtą „galinį“ pieną. Jame riebalų koncentracija kelis kartus didesnė negu „pradiniame“ piene. Šaldiklyje ilgai laikytas, riebusis pienas atitirpintas gali būti kartokas. Be to, pasterizuotas ir paverstas ledu ilgai laikytas pienas (namų sąlygomis šaldiklyje motinos pieną galima laikyti tris mėnesius) netenka beveik viso imunitetą stiprinančio ir nuo infekcijų saugančio užtaiso (suyra imunoglobulinai, žūsta ląstelės) - tampa tik beveik pusiau konservuotu maistu.

Kai moteris negali ar nenori žindyti rekomenduojamas pieno mišinys kūdikiams. Tai yra vienintelė tinkama motinos pieno alternatyva pirmuosius 12 kūdikio gyvenimo mėnesių. Kūdikių mišiniai, pagaminti iš modifikuoto karvės pieno, yra dažniausiai rinkoje randami mišiniai kūdikiams, tačiau ožkų pieno pagrindu pagaminti mišiniai taip pat yra tinkama alternatyva, kadangi jie gaminami pagal tuos pačius mitybos standartus, kaip ir karvių pieno mišiniai. Ožkos pieno mišiniai nėra tinkami kūdikiams, kurie yra alergiškiems karvės pieno baltymams, nes juose esantys baltymai yra labai panašūs į karvės pieno baltymus. Sojos pagrindu pagaminti kūdikių mišiniai nerekomenduojami vartoti jaunesniems nei 6 mėnesių kūdikiams. Vyresniems nei 6 mėnesių kūdikiams tokie mišiniai turėtų būti vartojami tik prižiūrinčio asmens sveikatos specialisto sprendimu.

Karvės pienas nedideliais kiekiais gali būti naudojamas gaminant maistą arba maišomas su maistu (pvz., grūdų ar daržovių košėje, padažuose) nuo maždaug 6 mėnesių, tačiau jo negalima gerti kūdikiams iki 12 mėnesių amžiaus, kaip pagrindinio gėrimo, pakeičiant motinos pieną arba kūdikių mišinį. Ožkos ir avies pienas taip pat netinka vaikams iki 12 mėn. Ožkos ir avies pienas, jei pasterizuotas, gali būti duodamas vaikui nuo 12 mėn.

Žindymo privalumai ir technika

Paties žindymas, kaip veiksmas, kūdikiui yra svarbus ne mažiau negu motinos (ar kitos moters) pienas. Žindymas naudingas ir motinos sveikatai: saugo nuo pogimdyminės depresijos, naujo nėštumo, krūtų vėžio, osteoporozės ir t.t.

Žindymas saugo moters sveikatą - padeda atsistatyti gimdai, saugo nuo kraujavimo ir anemijos, kiaušidžių ir krūtų vėžio, padeda reguliuoti nėštumo periodus. Žindymas turi įtakos ir moters sveikatai ateityje: net mažina senatvinės osteoporozės ir šlaunikaulio kaklelio lūžių tikimybę.

Žindymo metu stimuliuojami moters hormonai oksitocinas ir prolaktinas. Šie hormonai - biologinis motinystės pagrindas: nuo jų priklauso kantrybė, tolerancija, pasitenkinimas kūdikiu, meilė, švelnumas. Ir dirbtinai maitinamas kūdikis vystosi sėkmingai, tačiau mama turi pasitelkti daugiau žinių ir pastangų. Mažyliui svarbus artimas kontaktas su mama, motinos dėmesys.

Kaip žindyti:

1. Žindanti mama gali gulėti arba sėdėti.
2. Prieš žindymą krūtį paimkite į delną tarp keturių pirštų iš apačios ir nykščio iš viršaus arba tarp smiliaus ir didžiojo piršto.
3. Nepamirškite, kad kūdikis turi apžioti ne tik spenelį, bet ir pigmentinį laukelį. Jeigu kūdikis apžios tik spenelį, pienas netekės, o spenelis gali sutrūkinėti. Jei kūdikis dantenomis spaus pigmentinį laukelį, nesužalos spenelio.
4. Kai žindymas baigiasi, mažąjį pirštelį švelniai įkiškite į kūdikio burnytę lūpų kamputyje.
5. Spenelis netrūkinės, jeigu neplausite jo prieš kiekvieną maitinimą. Nedera plauti krūties su muilu, nes išsausės oda.
6. Po kiekvieno maitinimo nereikia nutraukinėti pieno - išspauskite kelis lašus ir leiskite nudžiūti. Susidarys plėvelė, kuri saugos spenelį nuo įtrūkių ir mikrobų.
7. Iš vienos krūties žindykite, kol ji visiškai ištuštės. Po to pasiūlykite antrąją.

Pagrindinė žindymo taisyklė - kūdikį maitinti pagal jo poreikius. Kiekvienas kūdikis pirmaisiais mėnesiais turi individualų mitybos ritmą. Naujagimis, ypač pirmomis gyvenimo dienomis, iščiulpia nedaug pieno, todėl dažnai išalksta. Žindyti naktį svarbu, nes šiuo paros metu pienas kaloringesnis; be to, nuolat ištuštindama krūtį skatinate pieno gamybą.

Jokiu būdu nepradėkite nutraukinėti pieno ir nemaitinkite kūdikio iš buteliuko. Tiktai žindydama mama žino, kiek vaikui reikia pieno. Kuo dažniau ir stipriau kūdikis čiulpia krūtį, tuo daugiau pieno pasigamina. Motinos pienas nebūna nei per liesas, nei per riebus. Jei kūdikis gerai čiulpia, o mama turi pakankamai pieno, iki 4 - 6 mėn. jam nereikia papildomo maisto. Žindomas kūdikis ne tik pavalgo, bet ir atsigeria, todėl jam nereikia jokių papildomų skysčių (vandens, gliukozės, arbatų, sulčių).

Jeigu naujagimis maitinamas dar ir iš buteliuko, motinos pienas gali sumažėti arba visiškai išnykti. Mat maitinamas iš buteliuko kūdikis atpranta taisyklingai čiulpti krūtį, o papildomai pamaitintas ar pagirdytas, jis nespėja išalkti. Kiekvieną kartą kūdikis gali iščiulpti skirtingą pieno kiekį. Žindomam kūdikiui nereikia jokių čiulptukų ir žindukų. Žįsdamas motinos pieną kūdikis ne tik pavalgo, atsigeria, bet ir patenkina čiulpimo poreikį.

Žindanti mama turėtų vengti neigiamų emocijų. Pieno gamybą ir tekėjimą reguliuoja nervų sistema. Todėl įtampa, baimė, nuovargis, nerimas gali sutrikdyti pieno tekėjimo refleksą, kuris atsiranda kūdikiui pradėjus čiulpti krūtį. Jeigu šis refleksas stiprus, žindant iš vienos krūties, pienas teka ir iš kitos.

tags: #misinukas #panasiausias #i #mamos #piena

• Didžiausias naujagimių svoris ir ūgis
• Duomenų naudojimas Elektrėnų darželio svetainėje
• vaikų chirurgijos specialistas
• Ką tėveliams verta žinoti apie vaikiškas prekes Tauragėje
• Išsamus gidas apie asmens duomenis