Pastaraisiais metais Lietuvoje stebimas ženklus demografinis pokytis - vis daugiau lietuvių grįžta iš emigracijos. Kadangi dažniausiai grįžta jauni, darbingo amžiaus žmonės, natūralu, kad su savimi į Lietuvą parsiveža ir savo vaikus. Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ duomenis, per pastaruosius trejus metus iš emigracijos grįžusių vaikų skaičius padidėjo net 60,53 proc., daugiausia jų - ikimokyklinio amžiaus. Grįžti ir viską pradėti iš naujo nėra paprasta. Dar sunkiau vaikams, kuriems tenka prisipratinti prie naujos aplinkos, o bene didžiausias galvos skausmas tampa lietuvių kalba.
Ne visi gyvendami svetur sugeba ją perduoti savo vaikams taip, kad atvykę į Lietuvą šie gebėtų ją vartoti lyg nuo gimimo būtų vietiniai. Pirmiausia pradėkime nuo Lietuvoje gyvenančių vaikų - logopedai sako, kad mūsų vaikai dar niekada neturėjo tiek problemų su kalba. Ir kaip vieną pagrindinių priežasčių išskiria prie ekranų praleidžiamą laiką, mat nuo mažumės žiūrėdami angliškus filmukus vaikai perima lengviau ištariamus angliškus žodžius ir dėl to vis blogiau kalba lietuviškai. Tuo metu anglų kalbos būreliai siūlomi jau darželinukams, kurie tikrai ne visi dar aiškiai kalba gimtąja kalba. Nors mokantis kelių kalbų nuo mažumės yra daugiau naudos nei žalos, turime labai sąmoningai suprasti, jog šiais laikais lietuvių kalbos vaikas savaime neišmoks.
Ne kartą įvairiuose tėvų forumuose tenka matyti emigrantų prašymų patarti ir klausimų, ar lengva jiems būtų sugrįžti į Lietuvą su mokyklinio amžiaus vaikais. Gyvenamosios vietos pokytis yra viena didžiausių streso priežasčių, kurį patiria ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Juk pasikeitusi gyvenamoji vieta jiems reiškia ne tik kambario, bet ir mokyklos pasikeitimą bei prarastus draugus - su naujais užmegzti ryšius prireiks nemažai laiko. Visgi atvykimas į Lietuvą emigrantų vaikams nebeturėtų būti toks gąsdinantis dėl kelių paprastų priežasčių - interneto, kuris suteikia galybę įrankių bendravimui ir jaunimo visame pasaulyje praktikuojamos tos pačios popkultūros.
Kita svarbi detalė, kurią verta suprasti norintiems sugrįžti į Lietuvą - čia multikultūrų nėra tiek daug ir jos ne taip stipriai išreikštos, tad ir išlyginamąsias grupes mokyklose sudaryti sunku. Žinoma, „įšokti“ į naujos Lietuvos ugdymo programos traukinį visiems vaikams gali kilti iššūkių, nes sudėtinga prisitaikyti prie naujos aplinkos, naujos mokyklos tvarkos ir mokytojų. Elementariai sunku dėl kalbos barjero, ypač, jeigu iki tol lietuviškai jie nekalbėjo visai, tačiau vaikai prie pasikeitusių aplinkybių sugeba greitai adaptuotis. Grįžę ir trečią ar ketvirtą klasę lietuviškoje mokykloje pradėję lankyti mokiniai įprastai patiria lietuvių kalbos raštingumo iššūkių dar labai ilgai, todėl svarbu pirmuosius kalbos vartojimo įgūdžius šeimoje pradėti formuoti labai anksti.

Moksliškai yra nustatyta, kad dvikalbių šeimoje vaikas dvi kalbas pradeda girdėti ir skirti dar būdamas motinos įsčiose, todėl gimęs tampa imlus dvikalbystei. Kai tėvai nuo vaiko gimimo su juo kalbasi dviem kalbomis, abi jos „įsirašo“ į tą pačią smegenų žievę ir abi tampa vaikui gimtosiomis, todėl jis lengvai gali „persijunginėti“ iš vienos kalbos į kitą. Tai vadinama ankstyvąja dvikalbyste. Deja, ji išnyksta - savybė vienodai išmokti dvi kalbas dingsta praėjus keleriems metams po gimimo, nes pagrindine kalba vaikui tampa ta, kuria kalba su juo daugiausia laiko praleidžiantis vienas iš tėvų. Įprastai 2,5 metų vaikai jau geba atskirti, kuria kalba su kuriuo iš tėvų reikia bendrauti, tačiau, kol įsisąmonina dvikalbį žodyną, natūralu, kad painioja dviejų kalbų žodžius - tai trunka iki 4 metų ir yra visiškai natūralus procesas. Dvikalbystė yra dovana vaikui, o ne kažkokia pragaištis, nes ne veltui turime patarlę, kad „ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“.
Yra skirtingų teorijų, kaip geriausia elgtis vaikui augant dvikalbėje šeimoje. Vieni tvirtina, kad, pavyzdžiui, imtinai iki penkerių reikia kalbėti ir įtvirtinti vieną kalbą, o po to jau galima prijungti kitą. Kiti pataria, kad mama su vaiku turi kalbėti savąja, tėtis - savąja kalba, mat taip vaikas išmoks atskirti, nepainios dviejų kalbų ir nedės greta į vieną sakinį. Treti eina dar toliau - specialiai samdo auklę, kuri kalbėtų šeimoje nekalbama kalba, tikėdamiesi, kad mažylis iš jos išmoktų dar vieną kalbą. Kaip ir visur, reikia vengti kraštutinumų. Verta ramiai pagalvoti, kiek, kokia kalba ir kokio turinio jūsų vaikas gaus per dieną, per savaitę, per mėnesį, ir apsispręsti, kas jums svarbu - galbūt, vaiko ateitis projektuojama ne Lietuvoje ir jam daug svarbiau gerai įvaldyti kitą kalbą? Kalbos mokėjimas yra kur kas daugiau nei tik sklandi komunikacija su ta pačia kalba kalbančiais žmonėmis, nors tai taip pat labai svarbu. Nors dėl pasaulio globalėjimo tai pamažu nyksta, užsienyje gyvenantis lietuvis dažnai jaučia, kad nėra visiškai lygiai toks, kaip tos šalies pilietis, todėl ilgainiui gali kilti nevisavertiškumo jausmas, kad kažko, kaip žmogui ir asmenybei, trūksta.
Norint, kad vaikas išmoktų ir nepamirštų lietuvių kalbos, pirmiausia reikia kokybiškai su juo būti, bendrauti, surasti jam draugų lietuvių, kitaip tariant, daryti viską, kad lietuvių kalba nebūtų tik buitinė - namų virtuvės kalba. Jeigu tėvai nori, kad lietuvių kalba būtų gimtoji vaiko kalba, būtina su juo kalbėti lietuviškai nuo pirmų jo gyvenimo dienų - kantriai, gausiai ir turiningai. Norint, kad vaikas kokybiškai suprastų lietuvišką tekstą, pradinuko aktyviame žodyne turėtų būti nuo 1200 iki 1500 žodžių, jeigu jis yra gerokai skurdesnis, žodyno plėtimas turėtų tapti šeimos prioritetu. Tai reikėtų daryti vaikui paaiškinant jam nesuprantamas sąvokas, žodžio reikšmes ir sinonimus, taip pat, kai įmanoma, žodžius susieti su vaizdu - taip vaikas greičiau įsisąmonins kalbą ir išmoks tinkamai ją vartoti.
Žinoma, ne visi tėvai turi filologinį išsilavinimą, gal ne visi turi ir noro su vaikais gilintis į lietuvių kalbos rašybos ar skyrybos subtilybes, tokiu atveju vertėtų paieškoti žmogaus, kuris galėtų profesionaliai tuo užsiimti - šiuo metu tikrai daug galimybių surasti tinkamą lituanistinę mokyklą ar privatų mokytoją nuotoliu. Turėtų būti lengviau gyvenantiems tose šalyse, kur yra didesnė lietuvių diaspora ir kur yra susibūrusios vieningos lietuvių bendruomenės, taip pat tose šalyse, kur galioja šeimai palanki politika, suteikianti galimybę tėvams kuo daugiau laiko praleisti su savo vaikais. Jeigu šeimoje tarp tėvų ir vaikų yra stiprus bei kokybiškas tarpusavio ryšys, jam paaiškinama šios kalbos svarba, ja kalbama namie kasdien ir skatinama ja kalbėti, vaiko nusiteikimas ir motyvacija bus itin stiprūs ir prie pasikeitusios situacijos jis prisitaikys daug lengviau.
Šiandien turime tūkstančius įvairių programėlių, žadančių lavinti vaikų gebėjimus, skatinti jų aktyvų susidomėjimą nauja veikla arba tiesiog garantuojančių smagiai praleistą laiką. Tad tėvų laukia sunki užduotis - kaip šioje gausoje išrinkti jų vaikams geriausiai tinkančias programėles? Pasinaudokite jau sudarytais programėlių sąrašais. Natūralu, kad negalite peržiūrėti visų sukurtų programėlių ir jas įvertinti. Tad kodėl nepasinaudojus jau sudarytais geriausių programėlių sąrašais? Pavyzdžiui, CommonSenseMedia tinklalapyje galima filtruoti programėles pagal įvairius parametrus: amžių, kuriam jos skirtos, sritį, lavinamus gebėjimus, edukacinės naudos įvertinimą, bendrą reitingą.
Apsispręskite dėl mokėjimo už programėles. Nemokamos programėlės gali atrodyti labai patraukliai, o ir jų pasiūla yra gausi. Tačiau patirtis rodo, kad kokybiška prekė kainuoja. Tad nenurašykite mokamų programėlių - keli už jas sumokėti eurai gali atsipirkti su kaupu (mokamos programėlės neturi ir reklamos, kurios nepavyks išvengti, jeigu naudosite nemokamas programėles). Įvertinkite, kiek aktyviai vaikas galės įsitraukti į žaidimą. Rinkdamiesi mokomąją programėlę tikimės, kad vaikas išmoks kažką naujo. Tad turėtume nepamiršti, kad vaikai geriausiai mokosi ne pasyviai stebėdami kažką, bet aktyviai įsitraukdami į veiksmą ir bandydami viską daryti patys. Kitas svarbus sėkmingo mokymosi aspektas - galimybė mokytis savo tempu.

Šios programėlės ir užduotys yra skirtos vaikams nuo 3 iki 18 metų, o jų pagrindinis tikslas - lietuvių kalbos mokymasis ir žodyno turtinimas. Pirmąjį pusmetį daugiausiai dėmesio skiriama kalbėjimo ir klausymo veikloms vaikams įdomių, suprantamų temų analizei. Susitikimų metu daugiausiai dėmesio skiriama aktyviam klausymui, kalbėjimui, įvairioms praktinėms veikloms susijusioms su vaidyba, muzika, daile ir pan. Metodika parenkama pagal amžių, t.y. kuo mažesnis vaikas, tuo daugiau žaidimo, pamėgdžiojimų, eilėraščių ir dainelių, kai skatinama išgirstus žodžius tarti ir pakartoti.
Štai keletas pavyzdžių, kokias programėles galite rasti skirtingoms sritims:
| Kategorija | Programėlės pavadinimas | Aprašymas |
|---|---|---|
| Raidžių ir skaitymo pažinimas | „ABCČ lietuviška abėcėlė“ | Padės vaikams greičiau ir lengviau išmokti lietuvių kalbos abėcėlę. |
| „ABCČ pratybos“ | Skirta jau mokantiems raides ir pradedantiems mokytis skaityti vaikams. | |
| „Little Readers“ | Skirta ikimokyklynukų mokymui skaityti. Joje galima kurti lietuviškus žodžius su įgarsinimu ir paveikslėliais. | |
| Matematikos mokymas | „Skaičiai 1-10“ | Išmokys pažinti skaičius ir skaičiuoti nuo 1 iki 10. |
| Pasaulio pažinimas | „Animal sounds“ | Vaikas galės išgirsti skirtingų gyvūnų balsus ir išmokti juos atpažinti. |
| „Planets“ | Leidžia pažvelgti į mūsų planetą dieną ir naktį, pažinti kitas planetas ir pakeliauti po dangaus platybes. | |
| „Barefoot World Atlas“ | Interaktyvus pasaulio atlasas (anglų k., tėvams su vaikais pasižvalgyti). | |
| „The Human Body” | Supažindina su žmogaus kūno veikimu (anglų k., tėvams su vaikais pasižvalgyti). | |
| Kūrybingumo lavinimas | „Toontastic“, „Folioscope“ | Leidžia sukurti savo animuotą istoriją. |
| Užsienio kalbų mokymas | „Tinycards“ | Šią programėlę galima pritaikyti ne tik užsienio kalbos, bet ir kitų dalykų mokymuisi. |
| Kita | „TAMO išmaniems“ | Nors tai savaime nėra ugdomoji programėlė, tačiau ji leidžia tėvams pilniau dalyvauti vaikų mokymosi procese mokykloje, laiku reaguoti į situaciją ir padėti, jei reikia. |
Linksmi ir įdomūs galvosūkiai yra puiki mokomoji priemonė. Šios užduotys lavina fantaziją, rankų judesius ir susikaupimą. Tai pats smagiausias mokymosi būdas, kurį vaikai atlieka su mielu noru ir paprašo dar. Kiekviena užduotis skirtinga, bet reikšminga. Vaikas mokosi atlikti tai, kas nurodyta užduotyje. Todėl svarbu užduoties tipą keisti. Ugdant vaikus praverčia įvairios kortelės, plakatai ir užduotėlės padėsiančios užtvirtinti žinias. Aplinka, kurią sukuriate, taip pat turi įtakos vaiko motyvacijos ir estetikos formavimui.
Galima rinktis ir temines užduotis, kurios supažindins su aplinkiniu pasauliu ir lavins kalbos įgūdžius:
Skaitymo įgūdžių lavinimui, kai vaikas pakankamai gerai perskaito dviskiemenius žodžius, įtraukite galūnę S. Pavyzdžiui, NA-MAS, BA-TAS. Galite pasidaryti namelius, kur verčiant langelius atsiverčia vis skirtingas skiemenukas. Nepulkite duoti sunkių tekstų, kol vaikas neįgudo - vaiko patiriama sėkmė yra labai svarbi motyvacijai. Žaidimo užduotis yra kuo greičiau sudaryti bet kuriuos penkių raidžių lietuviškus žodžius.
Yra daug įvairių mokomųjų priemonių, skirtų lavinti vaikų įgūdžius ir žinias:

Lietuviški filmukai vaikams lietuvių kalba ir pasakos yra puikus būdas mokytis gimtosios kalbos ir puoselėti ryšį su kultūra. Juos žiūrėdami vaikai lavina klausymo įgūdžius ir turtina žodyną. Štai keletas pavyzdžių, kurie gali sudominti jūsų vaikus:
Be to, yra gausybė lietuvių liaudies pasakų, pasaulio pasakų ir stebuklinių pasakų, kurios lavina vaizduotę ir turtina kalbą. Pavyzdžiui, galite skaityti „Tris paršiukus“, „Vilkas ir septyni ožiukai“, „Raudonkepuraitę“, „Varną ir lapę“, „Eglę žalčių karalienę“, „Batuotą katiną“, pasakas apie senelį ir senelę, „Degtukų pardavėją“, „Princesę ant žirnio“ ir daugelį kitų. Sena pasaka apie pagranduką yra taip pat puikus pasirinkimas. Tokios istorijos, kaip apie žveją ir auksinę žuvelę ar brolį su sese Sigute, puikiai tinka kalbos ugdymui per pasakojimą.
Lietuvių kalbai pagerbti vyksta valstybinės „Lietuvių kalbos dienos“. Jos vyksta nuo vasario 16 iki kovo 11 dienos kiekvienais metais. Kas mirė, tai mirė, bet kalba liko! Ji auga ir keičiasi, tampa vis modernesnė, ir mes dažnai jau nebesuprantame, ką norėdavo pasakyti mūsų senoliai. Šie kalbėdavo kur kas sudėtingiau ir, mūsų manymu, neaiškiau. Būdavo tokie žodžiai kaip „jūsumpm“ - pas jus, „vėzdykit“ - žiūrėti, „daboti“ - saugoti. Šie trumpiniai skirti perduoti informaciją greitai ir suprantamai. „Švepli“ elektroniniai laiškai, interneto komentarai, žinutės jau tampa mūsų kasdienybe.
