Gimdos kaklelis - vienas svarbiausių moters reprodukcinės sistemos organų, apsaugantis gimdą nuo infekcijų, atliekantis svarbų vaidmenį gimdymo procese. Gimdos kaklelio erozija ir ektopija yra ligos, susijusios su gimdos kakleliu, kuris yra siauras kanalas tarp makšties ir gimdos.
Gimdos kaklelio žaizdelė (erozija) - dažniausias gimdos kaklelio susirgimas, diagnozuojamas kas ketvirtai moteriai. Svarbu suprasti, kad visuomenėje plačiai vartojamas terminas „žaizdelė“ nėra tiksli medicininė sąvoka - tai plati sąvoka, apimanti gimdos kaklelio ektopijas, epitelio displaziją ar kitas būkles. Dažniausiai tai, kas vadinama žaizdele, nėra įpjovimas, o tiesiog paraudę ir sudirginti kaklelio audiniai.
Kas yra gimdos kaklelio ektopija?
Gimdos kaklelio ektopija (dar vadinama ektropija ar ektropionu) yra fiziologinė ar gerybinė būklė, kai gimdos kaklelio stulpinis epitelis, įprastai dengiantis gimdos kaklelio kanalą, tampa matomas išorėje, makšties dalyje. Liaukinės ląstelės yra gimdos kaklelio viduje, jautresnės, trapesnės, todėl jos lengvai pažeidžiamos ir greitai pradeda kraujuoti, ypač po intensyvesnių lytinių santykių ar atliekant gimdos kaklelio tyrimus.
Gimdos kaklelio ektopijos atsiradimas dažniausiai susijęs su estrogenų pokyčiais ir atsiranda paauglystės ar nėštumo metu, kai dėl hormonų poveikio padidėja, prasiplečia gimdos kaklelis ir vidinis cilindrinis epitelis išvirsta į išorę.
Pagrindiniai simptomai ir rizikos veiksniai
Gimdos kaklelio ligos dažniausiai nepasireiškia kokiais nors specifiniais simptomais, tačiau kartais galima pastebėti požymius, kurių nereikėtų ignoruoti:
- Skausmas lytinių santykių metu.
- Neįprastas makšties išskyros pobūdis (gausios, turinčios spalvą ar kvapą).
- Kraujavimas tarp menstruacijų arba po lytinių santykių.
- Pilvo apačios, strėnų maudimas.
Pakitimų atsiradimui turi įtakos žmogaus papilomos virusas (ŽPV), lėtinės infekcijos (chlamidiozė, herpesas, trichomonozė), hormonų disbalansas bei traumos, susijusios su gimdymu ar abortu. Taip pat nustatyta, kad rūkančios moterys yra priskiriamos gimdos kaklelio vėžio išsivystymo rizikos grupei dėl cigarečių dūmuose esančių kancerogenų.
Gimdos kaklelio pokyčiai nėštumo metu
Nėščias moteris dažnai neramina klausimas, ar gimdos kaklelio žaizdelės neatsilieps mažylio sveikatai ir vystymuisi. Remiantis ginekologų patirtimi, dažniausiai žaizdelės niekuo nekenkia nėštumui ir gimdymui. Jei erozija diagnozuojama nėštumo metu, daugeliu atvejų taikomas medikamentinis gydymas, o chirurginės procedūros atliekamos jau po gimdymo. Nėštumo metu prie gimdos kaklelio pakitimų dažniausiai nereikia „lysti“, net ir citopatologijos tyrimai gali būti laikinai atidedami.
| Tyrimo pavadinimas | Kam skirtas |
|---|---|
| PAP (onkocitologinis) tepinėlis | Ankstyvųjų ląstelių pakitimų nustatymui |
| Kolposkopija | Vizualiam gimdos kaklelio apžiūrėjimui didinant |
| Biopsija | Mažo audinio mėginio paėmimui diagnozei patikslinti |
Diagnostika ir gydymo taktikos
Pagrindinis tyrimas, leidžiantis aptikti pakitimus, yra citologinis tyrimas (Pap testas). Visgi, kadangi rezultatai gali būti klaidingi, papildomai būtina atidžiau ištirti gimdos kaklelį kolposkopu. Gydymo taktika priklauso nuo daugelio veiksnių: moters amžiaus, ar ji yra gimdžiusi, ir pakitimų laipsnio.
Jei pažeidimas nedidelis, gali užtekti stebėjimo arba medikamentinio gydymo. Esant ryškesniems pokyčiams, taikomi šie metodai:
- Krioterapija - gydymas šaldant skystu azotu.
- Diatermokoaguliacija - audinių prideginimas aukšto dažnio srove.
- Lazerinė terapija - efektyvus metodas, po kurio nelieka randų.
- Konizacija - chirurginis pakitusio audinio pašalinimas.
Svarbiausia gimdos kaklelio vėžio profilaktikos priemonė - nuolatinė, kasmetinė patikra, o ne „akcijiniai“ tyrimai. Savimi besirūpinanti moteris neturėtų pamiršti profilaktinės apžiūros bent kartą per metus, nes anksti pastebėtos būklės yra sėkmingai gydomos.