Nėštumas - ypatingas moters gyvenimo laikotarpis, kupinas pokyčių, kurio metu svarbu užtikrinti tiek motinos, tiek būsimo kūdikio sveikatą ir gerą savijautą. Kartais šiuo laikotarpiu gali pasireikšti alerginės reakcijos, todėl kyla klausimas, ar ir kokius antihistamininius vaistus, tokius kaip Claritin (loratadinas), galima vartoti nėštumo metu.
Anafilaksinių reakcijų metu būtina naudoti antihistamininius vaistus. Daug metų sėkmingai yra naudojami nėštumo metu chlorfeniraminas (įeinantis į Coldact; Chlor Trimeton) ir difenhidraminas (Dimedrol, Benadryl), pastarasis turėtų būti pirmo pasirinkimo preparatas. Šie senieji antihistamininiai vaistai dažnai sukelia mieguistumą. Naudojant antros kartos, neslopinančius antihistamininius vaistus, kaip loratadinas (Claritin) ir cetirizinas (Zyrtec), trūksta duomenų apie jų įtaką nėščioms moterims. Tačiau esant ryškiam nepageidaujamam senųjų antihistaminikų poveikiui, manoma, kad jų vartojimas pakankamai saugus.
Nėštumo metu Claritin priskiriamas antihistamininiams preparatams. Jo veiklioji medžiaga yra loratadinas, kuris blokuoja histamino išsiskyrimą, taip kovodamas su alerginėmis reakcijomis. Claritin yra skirtas alerginio rinito ir lėtinės idiopatinės dilgėlinės simptomams palengvinti, tokiems kaip čiaudulys, sloga, niežulys ir perštėjimas nosyje bei akyse, taip pat odos niežulys ir paraudimas.
Atlikus tyrimus su gyvūnais, loratadinas neturėjo teratogeninio poveikio. Nėra duomenų, ar saugu Claritine vartoti nėštumo metu. Todėl Claritine vartoti nėštumo metu nerekomenduojama. Nors loratadinas patenka į motinos pieną, todėl žindyvėms taip pat nerekomenduojama jo vartoti.
Vis dėlto, jei kyla klausimas dėl Claritin vartojimo, ypač esant ryškiam nepageidaujamam senųjų antihistaminikų poveikiui, svarbu pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Jie gali įvertinti situaciją ir patarti, ar Claritin yra tinkamas pasirinkimas.
Vietinių dekongestantų (mažinančių nosies gleivinės paburkimą) naudojimas rekomenduojamas ne ilgiau kaip 3-5 dienas paeiliui. Oksimetazolinas laikomas saugiausiu nėštumo metu, dėl jo minimalaus patekimo į kraujotaką. Nors pseudoefedrinas (Sudafed) naudojamas jau ilgus metus, neseniai pastebėta, kad jo vartojimas padidina kūdikių su pilvo sienos defektais gimimo riziką. Taip pat reikėtų vengti jį vartoti pirmą nėštumo trimestrą.
Priešuždegiminiai į nosį purškiami vaistai yra saugūs gydant alerginį rinitą ar šienligę nėštumo metu. Budezonidas (Rhinocort), flutikazonas (Flixonase, Avamys), mometazonas (Nasonex) yra saugūs, jų patekimas į kraują yra minimalus, todėl galimas pavojus vaisiui yra abejotinas.

Imunoterapija gali būti saugiai tęsiama nėštumo metu, nesant jokių pašalinių reakcijų. Tačiau būsimo kūdikio ji neapsaugo nuo galimo alergijos išsivystymo. Nepatariama imunoterapijos pradėti nėštumo metu, dėl esančios anafilaksinių reakcijų rizikos.
Praktiškai visi motinos vartojami vaistai patenka į pieną, o tuo pačiu ir kūdikiui. Mažiausia vaistų koncentracija piene susidaro panaudojus vaistą 15 min. po maitinimo krūtimi ar 3-4 val. iki kito maitinimo. Maitinant kūdikį tinka vartoti tuos pačius vaistus kaip ir nėštumo metu, tačiau visada būtina pasitarti su gydytoju.
Svarbiausia vengti sisteminio poveikio (patenkančių į kraujotaką) vaistų vartojimo pirmąjį nėštumo trimestrą, nes tuomet formuojasi vaisius. Jei prieš pastojant moteris vartojo vaistus, gydymas yra tęsiamas toliau, bet visada prižiūrint gydytojui.
Nėščiųjų astma dabar yra sėkmingai gydoma. Paprastai nėščiosioms skiriami inhaliaciniai vaistai, kadangi jie pasižymi tik vietiniu veikimu ir beveik nepatenka į kraujotaką. Svarbiausias ir pavojingiausias astmos poveikis vaisiui pasireiškia sumažėjusiu deguonies kiekiu motinos, o tuo pačiu ir vaisiaus, kraujuje, kuris ypatingai ryškus būna paūmėjimų metu. Todėl deguonies trūkumas vaisiui gali turėti žymiai daugiau ir blogesnių pasekmių nei antiastminiai vaistai.
Nėštumo metu moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui. Gydytojas, įvertinęs situaciją, paskirs geriausiai tinkantį medikamentą. Taip pat svarbu atminti, kad jei nėštumo metu yra būtina tęsti gydymą dėl kai kurių gretutinių ligų ar su nėštumu atsiradusios būklės ar ligos, tai reikia daryti tik gydytojo priežiūroje ir tik gydytojui paskyrus.
Claritine tablečių sudėtyje yra laktozės, todėl jo neturėtų vartoti ligoniai, turintys paveldėtų sutrikimų - netoleruoja galaktozės, turi Lapp laktazės trūkumą ar neįsisavina gliukozės ir galaktozės.
Prieš numatomus odos mėginius dėl alergijos, Claritine vartojimą reikia nutraukti nors prieš 48 valandas.
Klinikinių tyrimų metu, kai buvo vertinamas gebėjimas vairuoti, pacientams, vartojusiems loratadino, jokių sutrikimų nenustatyta. Vartojant rekomenduojamomis dozėmis, Claritine neturėtų sukelti mieguistumo ar sumažinti budrumo. Tačiau labai retais atvejais kai kurie pacientai gali jausti mieguistumą.
Pacientams, kurių kepenų veikla sutrikusi, Claritine reikėtų vartoti atsargiai. Suaugusiems ir vyresniems nei 12 metų vaikams skiriama 10 mg kartą per parą (viena tabletė kartą per parą). Vartojant rekomenduojamomis dozėmis, Claritine neturėtų sukelti mieguistumo ar sumažinti budrumo. Vartojant rekomenduojamomis dozėmis, Claritine neturėtų sukelti mieguistumo ar sumažinti budrumo. Vaikams nuo 2 iki 12 metų amžiaus, jei kūno svoris yra didesnis nei 30 kg, skiriama 10 mg kartą per parą (viena tabletė kartą per parą). 10 mg stiprumo tabletės negalima vartoti vaikams, kurių kūno svoris yra mažesnis nei 30 kg. Claritine vartojimo efektyvumas ir saugumas vaikams iki 2 metų amžiaus neįrodytas.
Jei pamiršote laiku išgerti vaisto, padarykite tai iš karto, kai tik prisiminsite ir toliau vartokite kaip paskirta.
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant nenurodytą šiame lapelyje, pasakykite gydytojui, vaistininkui arba slaugytojai.
Claritine tablečių sudėtyje yra laktozės.
Svarbu: Nėštumo metu bet kokių vaistų vartojimas, įskaitant Claritin, turėtų būti atliekamas tik pasitarus su gydytoju, kuris įvertins galimą riziką ir naudą motinai bei vaisiui.
