Kūdikių odos pageltimas (gelta): priežastys, simptomai ir gydymas

Gelta yra medicininė būklė, pasižyminti odos, akių baltymų (sklerų) ir gleivinių pageltimu, kurį sukelia padidėjęs bilirubino - raudonųjų kraujo kūnelių skilimo produkto - kiekis kraujyje. Nors gelta dažnai yra laikina ir nepavojinga, svarbu ją atpažinti ir prireikus kreiptis į gydytoją. Bilirubinas yra natūralus pigmentas, susidarantis skaidant raudonuosius kraujo kūnelius. Bilirubinas paprastai apdorojamas kepenyse ir pašalinamas per tulžį, tačiau sutrikus šiam procesui, jis kaupiasi organizme, sukeldamas geltoną atspalvį. Gelta gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, įskaitant naujagimius, kuriems ji dažnai yra fiziologinė ir laikina. Pagrindinis šios ligos požymis - odos ir gleivinių (burnos ertmės, akių baltymo) pageltimas, kai kraujyje pagausėja tulžies pigmento bilirubino.

Kas yra bilirubinas ir kodėl jis kaupiasi?

Gelta atsiranda dėl bilirubino kaupimosi kraujyje, kuris yra hemoglobino skaidymo produktas. Jo susikaupia kraujyje yrant hemoglobinui, esančiam raudonuosiuose kraujo kūneliuose, ir kepenų ląstelėms. Normaliai bilirubinas yra apdorojamas kepenyse ir pašalinamas per tulžį. Sveikame organizme bilirubiną efektyviai perdirba kepenys. Kai bilirubino kiekis didesnis negu kepenys gali pašalinti iš organizmo (jeigu kepenys pakenktos ir negali tinkamai atlikti savo funkcijų), bilirubinas kaupiasi ir išsivysto gelta. Šios ligos atveju kepenys gali nesugebėti efektyviai apdoroti bilirubino, todėl jis kaupiasi organizme, sukeldamas odos ir gleivinių pageltimą.

Kodėl naujagimiai pageltonuoja?

Naujagimių gelta - tai būklė, kai naujagimio oda ir akių baltymai įgauna gelsvą atspalvį dėl padidėjusio bilirubino kiekio kraujyje. Apie 80 procentų naujagimių daugiau ar mažiau pageltonuoja. Žiūrėdami į vaiką, plika akimi matome, kad jis pageltęs. Naujagimių geltą reikėtų skirstyti į dvi grupes.

Fiziologinė gelta

Kai gimsta naujagimis, jis pradeda kvėpuoti plaučiais. Nebereikia gausybės eritrocitų, kurie motinos įsčiose aprūpindavo vaikelį deguonimi. Eritrocitai pradeda greitai irti. Viena iš irimo medžiagų yra geltonoji medžiaga bilirubinas, kurią organizmas turi pašalinti. Naujagimių medžiagų apykaita dar labai lėta, nes kepenų fermentai (būtent jie skatina bilirubino apykaitą) nepakankamai brandūs. Kuo labiau naujagimis yra neišnešiotas, tuo fermentai yra nebrandesni. Todėl 3-4 parą beveik visi naujagimiai pageltonuoja. Fiziologinė naujagimių gelta yra tokia būsena, kurią vaikutis išauga. Naujagimis pagelsta dėl to, kad jis turi daug vaisiaus eritrocitų. Po gimimo toks didelis jų kiekis jam nebereikalingas, todėl pradeda irti. Išsilaisvina hemoglobinas, pavirstantis į bilirubiną. Dauguma kūdikių gimę turi nesubrendusią kepenų sistemą, todėl pirmosiomis gyvenimo dienomis bilirubinas nepakankamai greitai pasišalina. Dėl to oda pagelsta. Paprastai ši gelta pasireiškia 2-4 parą po gimimo, būna lengva ir praeina savaime per 1-2 savaites. Nors fiziologinė gelta neaplenkia nė vieno naujagimio, kai kurios mamos jos net nepastebi, nes ji būna nedidelė. Tačiau kitų naujagimių odelė tampa tokia geltona, kad neįmanoma nepastebėti. Fiziologinė arba naujagimių gelta atsiranda visiems naujagimiams 3-4 gyvenimo dieną ir savaime išnyksta maždaug per savaitę-10 dienų.

Patologinė ir užsitęsusi gelta: priežastys

Patologinė naujagimių gelta atsiranda 1-2 gyvenimo dieną. Kai naujagimis pagelsta pirmąją parą, gelta ryškėja labai greitai, randamas labai didelis bilirubino kiekis kraujyje. Šiuo atveju naujagimių geltą būtina gydyti. Jeigu naujagimis ir po dviejų savaičių tebėra geltonas, reikia ieškoti priežasčių, kodėl gelta užsitęsė. Kartais gelta tęsiasi ilgiau, ypač žindomiems kūdikiams. Naujagimio gelta dėl nepatikslintos priežasties yra būklė, kai naujagimiui atsiranda geltonos odos ir akių baltymų spalvos pokyčiai, tačiau nėra aiškios ligos priežasties. Ši liga dažniausiai pasireiškia per pirmąsias gyvenimo savaites, kai kepenys dar nėra visiškai subrendusios ir negali efektyviai apdoroti bilirubino. Naujagimio gelta yra svarbi, nes ji gali rodyti potencialias sveikatos problemas, kurios gali turėti ilgalaikių pasekmių, jei nebus tinkamai gydomos. Naujagimio gelta gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, tačiau kai jos priežastis nėra patikslinta, dažnai kalbama apie fiziologinę gelta, kuri pasireiškia dėl kepenų nesubrendimo. Taip pat gali būti ir kitų priežasčių, tokių kaip hemolizinės ligos, infekcijos ar metaboliniai sutrikimai. Patologinės geltos priežasčių gali būti daug.

Kraujo grupių nesuderinamumas

Motinos ir kūdikio kraujo grupių nesuderinamumas (dar vadinamas rezus faktoriaus arba kraujo konfliktu) yra viena iš patologinės geltos priežasčių. Pavyzdžiui, jei mama turi rezus neigiamą kraujo grupę, o vaikutis gimsta su rezus teigiamu krauju. Gimus vaikučiui tiriamas vaikučio kraujo rezus faktorius, ir į namus jie išleidžiami tada, kai gelta dėl hemolizinės ligos (rezus konflikto) yra suvaldyta. Kita labiau paslėpta situacija - kraujo grupių netapatumas. Kai mamytė yra I (O) kraujo grupės, o mažylis gimsta kitos - II (A) arba III (B) kraujo grupės. Jei kraujo grupė sutampa su mamos, nerimui pagrindo nėra, jei nesutampa, vadinasi, jis turi riziką hemolizinei ligai, ir tai reikalauja papildomo medikų bei tėvų atidumo. Kraujo ligos, pavyzdžiui, padidėjęs raudonųjų kraujo kūnelių irimas (hemolizė), išskiria daug bilirubino.

Motinos pieno gelta

Žindymas ir motinos pienas (motinos pieno gelta) taip pat gali būti geltos priežastis. Manoma, kad kai kurių motinų piene esančios medžiagos gali slopinti kūdikio kepenyse esančių, bilirubiną skaidančių baltymų veiklą. Ši gelta gali pasireikšti pirmosios savaitės metu, jei kūdikis gauna per mažai pieno (bilirubino šalinimui būtini skysčiai) arba apie 2-3 savaitę, kai, manoma, kūdikiui pradėjus daugiau valgyti motinos piene esančios medžiagos paveikia bilirubino skaidymą kepenyse. Tai lemia bilirubino koncentracijos padidėjimą ir vadinamąją motinos pieno geltą. Ji pasireiškia tik 3% kūdikių. Įprastai motinos pieno geltos simptomai neryškūs (kūdikis tik truputį gelsvas), ji nėra gydoma ir praeina savaime per keletą mėnesių.

Infekcijos ir kepenų ligos

Infekcijos (pvz., įgimta citomegalija, toksoplazmozė, įgimtas sepsis) gali sukelti gelta. Vyresniems vaikams gelta gali būti - infekcinis hepatitas. Jį sukelia kepenis pažeidžiantis virusas. Vaikas užsikrečia nuo sergančiojo kontaktuodamas su juo arba per maistą. Kartais tai gali būti ir rimtos ligos, pavyzdžiui, įgimto hepatito, požymis. Kepenų ligos (pvz., hepatitas, kepenų uždegimai, kepenų cirozė) taip pat yra svarbios geltos priežastys. Dėl kepenų uždegimo skausmas gali atsirasti dešiniojo šonkaulio apačioje, priekinėje kūno dalyje.

Tulžies takų problemos

Tulžies takų problemos (pvz., tulžies latakų užsikimšimas, įgimtos anomalijos) gali sukelti gelta. Tulžies latakų atrezija (užakimas) yra labai reta, įgimta patologija. Dėl atrezijos tulžis negali nutekėti į dvylikapirštę žarną, kepenyse besikaupianti tulžis jas palaipsniui ardo.

Kitos priežastys

Kefalohematoma (kaukolės paviršiaus hematoma, t. y. kraujo išsiliejimas, nustatoma iškart arba praėjus porai valandų po gimdymo) gali būti geltos priežastis. Gimdyvės vartoti vaistai taip pat gali prisidėti prie jos atsiradimo. Dažniausiai pavojų sukelia sulfonamidai, vartojami peršalus, kamuojant alergijai, susirgus maliarija. Rizikos veiksniai apima neišnešiotus kūdikius, dvynius, taip pat kraujo grupių nesuderinamumą tarp mamos ir vaiko. Žindymas (ypač jei kūdikis sunkiai žinda) taip pat gali būti rizikos veiksniu.

Geltos simptomai ir kada kreiptis į gydytoją

Bendrieji simptomai

Pagrindinis geltos požymis yra pageltusi oda ir akių baltymai, tačiau simptomai priklauso nuo pagrindinės priežasties. Oda, akių baltymai ar gleivinės pagelsta. Naujagimiams gelta gali pasireikšti vangumu, blogu maitinimusi. Kiti simptomai gali būti tamsus šlapimas ir šviesios išmatos, vaikas tampa vangus, netenka apetito, gali pykinti, varginti vėmimas, pilvo skausmai. Iš pradžių vaikas netenka apetito, jam skauda pilvą, prastai jaučiasi. Vyresniems vaikams gali pasireikšti niežulys.

Įspėjamieji ženklai ir kreipimasis į gydytoją

Jei pastebėjote geltos požymius, tokius kaip odos ar akių pageltimas, tamsus šlapimas ar niežėjimas, būtina nedelsiant konsultuotis su gydytoju, kad būtų atlikti tyrimai ir nustatyta priežastis. Jei kūdikis tampa vangus, nenori valgyti, pageltimas stiprėja arba išlieka ilgiau nei dvi savaites - būtina kreiptis į gydytoją. Jeigu šiam gelta išlieka ilgiau nei 2 savaites arba išmatos yra baltos - privalu nustatyti to priežastį. Paskubėti reikia ypač tada, kai labai ryškiai pagelsta delniukai ir padukai. Jei gelsvas odos atspalvis ryškėja, apima vis didesnius plotus, kūdikis atrodo vangus, prastai valgo, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytojus. Taip pat gydytojas turi apžiūrėti kūdikį, kuriam gelta tęsiasi daugiau nei 10 dienų. Gelta - pavojinga liga. Būtinai kreipkitės į gydytoją.

Geltos diagnozė

Kai naujagimiams pasireiškia gelta, dažnai užtenka vos pažvelgti į jų odą ar akių baltymus, kad būtų galima įtarti šią būseną. Tačiau siekiant tiksliai nustatyti, kiek organizme susikaupė bilirubino, gydytojai pasitelkia įvairius tyrimus. Diagnozę nustato vaikų gydytojas, skiriami tyrimai. Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais simptomais ir laboratoriniais tyrimais. Gydytojas gali atlikti odos ir akių tyrimą, kad įvertintų gelta laipsnį.

Bilirubino kiekio nustatymas

Norėdami tiksliai įvertinti bilirubino kiekį, specialistai gali imti kraujo mėginį ir perduoti jį laboratorijai. Be to, yra prietaisų, kurie prie vaiko odos prideda šviesos spindulį - taip net invazinių tyrimų gali būti pamatuojamas šio pigmento kiekis. Specialiu aparatu galima matuoti per odą, vaikučiui nesukeliant jokio skausmo. Aparatas kelioms sekundėms priglaudžiamas prie kaktos ar krūtinės, ir tokiu būdu įvertinamas bilirubino kiekis naujagimio organizme. Be to, atliekamas kraujo tyrimas, siekiant išmatuoti bilirubino lygį ir nustatyti, ar jis yra konjuguotas ar nekonjuguotas.

Papildomi tyrimai

Jei yra įtarimų, kad gelta atsirado dėl kokios nors ligos ar papildomų sutrikimų, gydymas ir tyrimai praplečiami.

Geltos gydymas

Geltos gydymas orientuotas į pagrindinės priežasties šalinimą, nes pati gelta yra simptomas. Daugumos naujagimių gelta praeina savaime per kelias savaites. Tačiau gydytojai gali parinkti vieną iš šių gydymo metodų, priklausomai nuo vaiko būklės. Gydymo galimybės priklauso nuo bilirubino lygio ir simptomų sunkumo. Svarbu, kad gydymas būtų pritaikytas individualiai, atsižvelgiant į naujagimio būklę ir atsaką į gydymą. Dažniausiai naujagimiai su lengva gelta gali būti stebimi be specialaus gydymo.

Pagrindiniai gydymo metodai

• Papildomas maitinimas. Dažnas žindymas ar mišinio davimas padeda vaikui dažniau tuštintis, o tai skatina bilirubino pasišalinimą iš organizmo. Jei naujagimiui sunku žįsti, gali būti rekomenduojama maitinti iš buteliuko ar vartoti mišinį kartu su motinos pienu. Gelta sergantis vaikas gali valgyti mažiau, nei turėtų. Jį patartina maitinti kaip įmanoma dažniau, net jei yra mieguistas. Mat dažnai žindant greičiau virškinama ir sparčiau pasišalina bilirubinas. Pradėkite žindyti vos gimusį vaikelį ir žindykite jį taip dažnai, kaip prašo, bet ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą.
• Šviesos terapija (fototerapija). Esant aukštiems bilirubino lygiams, gali prireikti fototerapijos, kurios metu kūdikis yra veikiamas specialių šviesos šaltinių, kad sumažėtų bilirubino kiekis. Tokiu atveju kūdikis dedamas po specialiomis mėlynai-žaliomis lempomis - šviesa per odą keičia bilirubino struktūrą ir padeda jam greičiau išsiskirti su šlapimu. Dažniausiai vaikas būna tik su sauskelnėmis, o jo akys apsaugomos specialiais pleistrais. Kartais naudojami specialūs šviesos kilimėliai arba čiužiniai. Vaistų nuo geltos nėra. Kūdikis gydomas tik fototerapija, dienos šviesos mėlynosiomis bangomis, kurios padeda greičiau suardyti bilirubiną. Gydant fototerapija bilirubinas, aplenkęs kepenis, patenka į inkstus ir iš organizmo pasišalina.
• Imunoglobulino lašinimas. Jei kūdikio ir mamos kraujo grupės nesutampa ir dėl to vystosi gelta, skiriama intraveninių baltymų, kurie lėtina raudonųjų kraujo kūnelių irimą.
• Kraujo keitimo transfuzija. Labai pavojingos, užsitęsusios geltos atvejais gali prireikti pakeisti kūdikio kraują - mažais kiekiais paimamas vaiko kraujas ir pakeičiamas donoro. Šis metodas labai retas ir įprastai taikomas tik sunkios būklės kūdikiams specializuotose skyriuose.

Galimos geltos komplikacijos

Nors dažniausiai gelta išnyksta be didelių problemų, negydoma ar itin stipri gelta kai kuriais atvejais gali būti pavojinga. Aukštas bilirubino lygis, kuris negydomas gali sukelti kernikterą - smegenų pažeidimą. Jei bilirubinas prasiskverbia į smegenis, vystosi būklė, žinoma kaip kernikterus, kuri gali lemti nuolatinius pažeidimus:

• Cerebrinį paralyžių
• Klausos sutrikimus
• Regėjimo problemas
• Traukulius
• Vystymosi atsilikimą

Geltos prevencija ir valdymas kasdieniame gyvenime

Įprastinės naujagimių geltos visiškai išvengti dažnai neįmanoma, bet galite sumažinti riziką arba pagreitinti pigmento pasišalinimą. Svarbiausia - užtikrinti, kad naujagimis būtų pakankamai maitinamas. Pirmosiomis gyvenimo dienomis rekomenduojama žindyti 8-12 kartų per parą, o maitindami mišiniu - pasiūlykite 1-2 uncijas kas 2-3 valandas. Taip pat švelni saulės šviesa padeda greičiau skaidyti bilirubiną. Todėl vaiką patartina guldyti arčiau lango. Jei oras geras, sutūpkite šalia lango arba išneškite kūdikį į lauką vežimėlyje, kad jis gautų natūralios šviesos. Gelta, ypač lengvos formos ar naujagimių fiziologinė gelta, dažnai turi minimalų poveikį ir praeina gydant pagrindinę priežastį. Tačiau sunkesnės priežastys, tokios kaip hepatitas ar tulžies latakų obstrukcija, gali sukelti nuovargį, diskomfortą ir apriboti kasdienę veiklą, pvz., darbą ar fizinį aktyvumą. Naujagimio gelta dėl nepatikslintos priežasties tiesiogiai susijusi su kepenų, kraujotakos ir virškinimo sistemų veikla.

tags: #7 #menesiu #kudikis #pagelto

• KEEN avalynė vaikams: patvarumas ir komfortas kiekviename žingsnyje
• Greitai paruošiami makaronai ir nėštumas: ką svarbu žinoti?
• Apie kūdikių gimimus ekstremaliomis sąlygomis
• viskas apie Telšių lopšelį-darželį „Mastis“
• Kelioninių ir kasdienių vežimėlių gidas