Tuberkuliozė, senesniuose šaltiniuose įvardijama kaip džiova arba baltasis maras, yra lėtinė infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterijos. Šis sukėlėjas maždaug septyniasdešimt tūkstančių metų gyvena kartu su žmonija. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, maždaug ketvirtadalis pasaulio gyventojų yra užsikrėtę tuberkuliozės bakterijomis. Mikobakterija plaučiuose gali tūnoti dešimtmečiais, laukdama progos, pavyzdžiui, susilpnėjusio imuniteto, ŽIV infekcijos ar nepakankamos mitybos. Yra duomenų, kad mikobakterijomis gali būti užsikrėtę net keturi lietuviai iš penkių, tad Lietuva įtraukiama į didelės rizikos šalis, kur rekomenduojama vakcinacija.
Nors nuo 1990 iki 2011 metų mirčių nuo džiovos kiekis sumažėjo 41 procentu, tai vis dar yra viena iš pagrindinių infekcinių mirties priežasčių. 2011 metais tuberkuliozė diagnozuota 8,7 mln. žmonių, 1,4 mln. nuo džiovos mirė. Negydoma kvėpavimo organų tuberkulioze sergantis žmogus gali mirti. Statistika kraupi - nuo šios ligos kasmet pasaulyje miršta per 100 mln. pacientų, o apie 10 proc. iš šio skaičiaus - vaikai. Tai tik oficialiai patvirtinti skaičiai, kurie, manoma, tikrovėje gali būti daug didesni. Ligos paplitimo didėjimą lemia vėlyvas ligos diagnozavimas ir netinkamas jos gydymas bei daugybės sergančių pacientų vengimas gydytis.
Kas trečias susirgęs tuberkulioze žmogus yra bedarbis, piktnaudžiauja alkoholiu, reguliariai pažeidinėja gydymo režimą ir platina atsparią vaistams tuberkuliozę. Per abu pasaulinius karus tuberkuliozės atvejų skaičius šoktelėjo į nematytas aukštumas, po COVID-19 pandemijos sergamumas vis dar negrįžo į ikipandeminį lygį. Naują grėsmę kelia ir karas Ukrainoje - tarp migrantų visoje Europoje daugėja vaistams atsparios tuberkuliozės atvejų.
Liga prasidėti gali visai nekaltai - nuo apetito stokos ar naktinio karščio pylimo, silpnumo bei bendro negalavimo. Netrukus liga smogia visa galia - asmenį kamuoja sunkus dusulys ir kosulys, intensyvus skausmas krūtinėje, stiprus karščiavimas, drebulys, skrepliavimas, kraujo atkosėjimas. Ilgainiui pradeda stipriai mažėti kūno masė, organizmas sparčiai silpsta. Sunkiausia komplikacija - mirtis. Trys tipiniai kvėpavimo organų tuberkuliozės simptomai yra sunkus ir ilgiau nei 3-4 savaites trunkantis intensyvus kosulys; kraujo ir skreplių atkosėjimas bei stiprus skausmas krūtinėje - į šiuos simptomus būtina atkreipti dėmesį ir ieškoti jų priežasties. Šią tuberkuliozės požymių triadą verta žinoti kiekvienam.

Ne visi užsikrėtę infekcija asmenys platina šią ligą. Asmuo gali būti užsikrėtęs mikobakterijomis, tačiau jų neplatinti ir nejausti jokių simptomų. Tai pasyvi arba latentinė tuberkuliozės forma - ją galima aptikti atliekant specialų odos testą, tačiau tai nėra 100 proc. tikslus metodas, nes net aktyvia tuberkuliozės forma sergančio paciento odos testas gali būti neigiamas, o nesergančio asmens testas gali būti klaidingai teigiamas (tikslumas siekia apie 60-70 proc., vis dėlto tai itin svarbus diagnostinis įrankis). Manoma, kad 5-10 proc. pasyvią tuberkuliozės formą turinčių asmenų suserga aktyvia jos forma.
Atvira tuberkulioze sergantis asmuo - užkrato šaltinis. Tuberkuliozės mikobakterijos patenka į orą, kai toks pacientas kalba, čiaudi, kosėja. Mikobakterijos aplinkoje išbūna iki kelių valandų; jos gana atsparios šalčiui ir karščiui, rūgštims ir šarmams, tačiau „nemėgsta“ UV spindulių, chloro junginių, virinimo. Užsikrečiama įkvepiant mikobakterijomis užteršto oro. Infekavimo tikimybė ypatingai išauga, jei kontaktas ilgalaikis, pavyzdžiui, šeimoje arba darbe yra aktyvia tuberkuliozės forma sergančių asmenų.
Cukriniu diabetu, ŽIV užsikrėtusiems ir kitomis imunitetą pažeidžiamomis ligomis sergantiems, alkoholį ir narkotikus vartojantiems, nusilpusiems ir prastomis sąlygomis gyvenantiems asmenims tuberkulioze susirgti tikimybė daug didesnė. Dažniau ji paveikia ir lėtinėmis ligomis sergančius, badaujančius, daug stresuojančius, nepakankamai pailsinčius, mažo kūno svorio asmenis. Liga ypatingai greitai plinta ten, kur trūksta asmens ir aplinkos higienos.

Efektyviausia profilaktikos priemonė, bent 80 procentų apsauganti nuo sunkių tuberkuliozės formų - skiepai. Mažyliai šios ligos paveiktose šalyse, tarp jų - ir Lietuvoje, 2-3 savo gyvenimo dieną skiepijami specialia BCG vakcina. Kitas svarbus aspektas - profilaktiniai sveikatos patikrinimai. Lietuvoje ypatingas dėmesys skiriamas tiems, kurie dirba lavinimo, maisto, sveikatos ir paslaugų srityse. Kasmetinė rentgenograma privaloma didelei grupei darbuotojų, dirbančių maisto gamyboje, sveikatos priežiūroje, švietime.
Pernai Mantu testas buvo atliktas 29 745 vaikams. Teigiamas mėginys buvo nustatytas 4,9 proc. visų ištirtų vaikų, iš jų beveik visi (96 proc.) nusiųsti specialistui konsultuoti dėl tolimesnio ištyrimo. Deja, septynmečių tuberkulino tyrimai vyksta vangiai - mėginį atlieka tik apie šešiasdešimt procentų vaikų. Tėveliai nesusirenka paklausyti informacijos apie sveikatą, sveiką gyvenseną. Daug lemia gyvenimo sąlygos, asmens ir aplinkos higiena, nesakingas alkoholio vartojimas ir rūkymas, tad didelį dėmesį reikia skirti ir visuomenės informavimui apie ligą.
Aptikus latentinę ligos formą, kai kuriais atvejais, ypač vaikams, skiriamas specialus gydymas, taip sumažinant aktyvios formos išsivystymo tikimybę. Įtariant aktyvią tuberkuliozės formą, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją, nes kvėpavimo takų tuberkuliozė yra sunki liga, kurią būtina gydyti. Bakteriologiškai nustatyta tuberkuliozės forma sergantys pacientai turėtų suprasti, kad gydymas truks ilgai (vidutiniškai 6-8 mėnesius) ir bus būtina laikytis jo režimo bei kitų gydytojo nurodymų. Tokie asmenys turėtų saugoti kitus gyventojus - dėvėti kaukes, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, dažnai plautis rankas ir naudotis antiseptikus, kuo mažiau būti viešose vietose, izoliuotis nuo savo šeimos narių ir naudoti tik asmeninius daiktus. Su jais kontaktą turintys asmenys turėtų kuo dažniau tikrintis sveikatą. Deja, bet ne visi pavojinga tuberkuliozės forma sergantys asmenys sutinka pradėti gydymą ir taip kelia potencialią riziką ne tik sau, bet ir aplinkiniams.
Šiandien didelį susirūpinimą kelia vaistams atspari tuberkuliozė. Lietuvoje kas penktas tuberkuliozės atvejis yra atsparus vaistams - tai yra beveik dešimt kartų dažniau nei ES vidurkis. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) vaistams atsparią tuberkuliozės formą vadina bomba su laikrodžio mechanizmu. Pulmonologijos ir alergologijos centro Vaistams atsparios tuberkuliozės skyriaus vedėja Rūta Mereškevičienė kvietė „nusileisti ant žemės“ ir pažvelgti į praktinius pavyzdžius. Pacientai kasdien geria nuo keturių iki šešių antibiotikų, gydymas trunka iki dvejų metų. Ji aptarė tipinį atvejį: per penkis mėnesius pacientui teko keisti vaistus dėl šalutinio poveikio, stabdyti gydymą dėl kepenų pažeidimo, pradėti gydyti hepatitą C, o galiausiai - spręsti alkoholio priklausomybės problemą. Pasakojama, kad pacientai atvyksta sveriantys keturiasdešimt kilogramų, kai kurie - be dokumentų, niekada nesilankę pas šeimos gydytoją.
Gydytoja pulmonologė ir doktorantė Karolina Kevėlaitienė pristatė tarptautiniame žurnale paskelbto tyrimo rezultatus: per 2000-2021 metus gydymo nesėkmių mažėjo abiejose grupėse: tuberkuliozės, kuri pasiduoda vaistams, - nuo septyniolikos iki dvylikos procentų, o vaistams atsparios - nuo trisdešimt trijų iki dvidešimties. Tačiau didžiausią riziką, anot medikės, lemia ne vaistų neveiksmingumas: mažas kūno masės indeksas nesėkmės tikimybę didina vienuolika kartų. „Apleidus tokias pacientų rizikos grupes, sergamumo Lietuvoje nesumažinsime“, - apibendrino K.Kevėlaitienė.
Kovo 24-ąją minima Pasaulinė tuberkuliozės diena. Ši data pasirinkta neatsitiktinai - 1882 metų kovo 24 dieną vokiečių mokslininkas Robertas Kochas paskelbė atradęs tuberkuliozės sukėlėją - bakteriją Mycobacterium tuberculosis.
| Rodiklis | Informacija |
|---|---|
| Pasaulyje užsikrėtusiųjų mikobakterijomis | Apie ketvirtadalis pasaulio gyventojų |
| Pasaulyje sergančiųjų tuberkulioze (2011 m.) | 8,7 mln. žmonių |
| Mirčių nuo tuberkuliozės pasaulyje (2011 m.) | 1,4 mln. |
| Mirčių nuo džiovos sumažėjimas (1990-2011 m.) | 41 procentu |
| Lietuvoje vaistams atsparios tuberkuliozės atvejai | Kas penktas atvejis (beveik 10 kartų dažniau nei ES vidurkis) |
| Sergamumo rodiklis Klaipėdos rajone (2024 m.) | 27,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų |
| Lietuvos vidurkis (2024 m.) | 22,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų |
| Sergamumo sumažėjimas Lietuvoje (iki 2024 m. pabaigos) | Nuo 25,3 iki 23,08 atvejo 100 tūkst. gyventojų |
Nors bendras sergamumas tuberkulioze Lietuvoje pamažu mažėja, ši liga vis dar išlieka viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų Europos Sąjungoje. Tuberkuliozės diagnostika ir gydymas Lietuvoje yra visiškai kompensuojami valstybės. 2025 metais tuberkuliozei iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo skirta daugiau nei trylika milijonų eurų. Per pastaruosius metus gydomų pacientų skaičius sumažėjo du su puse karto.
Alberto Einsteino medicinos koledžo (JAV) mokslininkai atsitiktinį atradimą padarė tirdami, kokiu būdu tuberkuliozės bakterijos įgyja atsparumą standartiniam vaistui nuo tuberkuliozės - izoniazidui. Mokslininkai į mėgintuvėlį su tuberkuliozės bakterijomis įdėjo izoniazido ir reduktoriaus vaidmenį atlikusio junginio cisteino ir tikėjosi, kad bakterijos įgys atsparumą vaistui. Bet eksperimentas nepavyko - cheminių medžiagų derinys sunaikino bakterijas, sakė tyrimo vadovas Williamas Jacobsas, pridūręs, kad rezultatas buvo „visiškai netikėtas“. Reduktoriai (kartais juos mėgstama vadinti antioksidantais) cheminių reakcijų metu oksiduojasi, tuo pačiu redukuodami kitus reakcijoje dalyvaujančius junginius.
Tuomet mokslininkai cisteiną pakeitė kitu reduktoriumi - vitaminu C. Šis derinys taip pat efektyviai naikino bakterijas. „Negalėjau tuo patikėti. O dar labiau apstulbome tada, kai į mėgintuvėlį nedėjome izoniazido, vien tik vitaminą C - paaiškėjo kad jis pats savaime naikina tuberkuliozės bakterijas“, sakė W. Jacobsas, kurio straipsnis buvo publikuotas žurnale „Nature Communications“. Vėliau mokslininkai išbandė vitaminą C su vaistams atspariomis tuberkuliozės atmainomis. Rezultatas bakterijoms buvo mirtinas. Vykdant bandymus laboratorijoje bakterijos nė karto neįgijo atsparumo vitaminui C. „Tai tarsi svajonių vaistas“, - sakė mokslininkų vadovas. Jis pabrėžė, kad poveikis buvo pademonstruotas tik mėgintuvėlyje, taigi, kol kas nežinoma, ar yra kokio nors poveikio žmonėms bei, jeigu šis vitaminas antibakteriškai veiksmingas ir in vivo, kokiomis dozėmis jį derėtų vartoti. „Faktas toks, kad iki šio tyrimo net nebūtume pagalvoję sergančiuosius tuberkulioze gydyti vitaminu C“, - džiaugėsi mokslininkas.

Kalifornijos universiteto mokslininkai nustatė, kad vitaminas A gali vaidinti svarbų vaidmenį kovojant su tuberkulioze. Tyrimo rezultatus paskelbė žurnalas „Journal of Immunology“. Kalifornijos universiteto mokslininkai pirmą kartą aprašo, kaip vitaminas A ir tam tikras genas padeda imuninei sistemai sumažinti cholesterolio kiekį tuberkuliozės paveiktose ląstelėse. Tai yra svarbu, nes tuberkuliozės bakterijos naudoja cholesterolį maistui ir kitoms reikmėms, teigia mokslininkai. „Jei mes sumažintume tuberkuliozės pažeistose ląstelėse cholesterolio kiekį, galėtume padėti imuninei sistemai geriau kovoti su infekcija“, - teigia vienas tyrimo vadovų dr. Philipas Liu. Pasak jo, suvokimas, kokį poveikį tokios maistinės medžiagos kaip vitaminas A daro žmogaus imuninei sistemai, gali atverti kelią naujiems gydymo būdams.
Vitaminas A žmogaus organizme aktyviausiai imuninę sistemą skatina, kai jis tampa aktyviosios formos retino rūgštimi. Mokslininkai nustatė, kad tuberkuliozės paveiktoms ląstelėms gavus vitamino A, cholesterolio kiekis sumažėja. Taip pat nustatyta, kad vitamino A poveikio stiprumas priklausė nuo to, kaip elgiasi tam tikras žmogaus genas NPC2. Vitaminas A suaktyvina geną NPC2, kuris padeda ląstelei iš lizosomų pašalinti cholesterolį, kad bakterija jos negautų. Lizosomos dalyvauja ląstelės vidinėje veikloje, skaido žuvusias ar pažeistas ląstelės struktūras. Ląstelei atsikračiusios cholesterolio, lizosomos vėl aktyviai ir taikliai naikina tuberkuliozės bakterijas. Kitu tyrimo etapu mokslininkai sieks geriau suprasti, kaip imuninė sistema įprastą vitamino A formą retinolį paverčia aktyviąja retino rūgštimi.
Vitamino A daugiausia turi tokie gyvūninės kilmės maisto produktai kaip žuvų taukai, sviestas, kiaušinio trynys, menkės kepenėlės ir jautienos kepenys, pienas ir jo produktai. Be to, vitaminą A sintetina žmogaus kepenys, gavusios beta karotino, kurio daugiausia turi morkos, moliūgai, abrikosai, pomidorai, kopūstai, špinatai, brokoliai ir kitos žaliosios daržovės.
Nuo tuberkuliozės liaudies medicinoje taikomi įvairūs mišiniai ir priemonės, skirtos stiprinti organizmą ir palengvinti simptomus. Svarbu paminėti, kad šie metodai turėtų būti naudojami tik kaip papildoma priemonė ir aptarti su gydytoju.
