Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Nuo to, kokių medžiagų su maistu patenka į mamos organizmą, priklauso vaisiaus audinių ir organų formavimasis. O ir pačiai būsimai mamytei svarbu gerai jaustis, būti energingai, turi užtekti jėgų sėkmingai išnešioti ir pagimdyti vaikelį. Tai, ką būsima mamytė valgys nėštumo metu, turės įtakos jos fizinei ir vidinei savijautai, bei, žinoma, vaisiui padės vystytis.
Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).
„Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui“, - pataria S. Neverauskienė.
Nėštumas ypatinga būsena, kurios metu valgydama moteris turi pagalvoti ne tik apie save, bet ir apie nešiojamą mažą būtybę. Vengtinus maisto produktus turėtumėme suskirstyti į dvi grupes. Vieniproduktai - skatina apetitą ir turi mažai maistinės vertės, o kiti - tai maistas, kurio netinkamas apdorojimas ar laikymas gali sukelti sunkių pasekmių, pavyzdžiui, susirgti listerioze. Tai labai sunki infekcinė liga, galinti pasibaigti mirtimi. Nėščios moterys labiau nei kiti rizikuoja užsikrėsti listerioze. Listerioze galima užsikrėsti jei vartojama nepakankamai termiškai apdorota mėsa, nepasterizuotas pienas ar jo produktai, netinkamai nuplautos daržovės. Norint išvengti šios ligos besilaukiančioms moterims patariama vengti minkštų sūrų, pavyzdžiui Feta, Brie, pašteto, šviežios žuvies, šaltai rūkytų produktų. Žuvis sveikas ir reikalingas produktas, tačiau didelės jūrinės žuvies kiekio ribojimas Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas dėl sunkiųjų metalų taršos, pavyzdžiui gyvsidabrio, kurių mūsų organizmas negali pašalinti. Termiškai neapdoroti kiaušiniai bei produktai, kurių sudėtyje jų yra nerekomenduojami nėščiosioms, nes išauga tikimybė užsikrėsti salmonelioze. Saldikliai - teigiama, kad jie gali sukelti apsigimimus, kenkia nervinei sistemai. Griežtai nerekomenduojama nei nėščioms moterims, nei mažiems vaikams. Rinkdamos ką valgyti rinkitės produktus, kuriuose kuo mažiau maisto priedų. Produktus, turinčius kofeino, taip pat būtina riboti, tai ne tik kava, bet ir juoda bei žalia arbatos bei šokoladas. Kofeinas veikia ne tik jūsų, bet ir vaisiaus širdies ritmą. Jei renkatės žolelių arbatas, atminkite, kad jas reikia keisti, nes vos du puodeliai per dieną vienodų vaistažolių arbatos jau gali veikti kaip vaistai. Be to, kai kurios arbatos, pavyzdžiui aviečių lapų, gali paskatinti gimdos susitraukimus. Nesezoniai vaisiai ir daržovės - geriausia rinkitės sezoninius, jie mažiau bus apdoroti laikymo chemikalais. Alkoholis - visiškai venkite nėštumo metu. Kai kurios moterys galvoja, kad gali savaitės bėgyje išgerti taurę ar dvi vyno, tačiau tyrimais nėra nustatyta saugios alkoholio dozės.
Obuoliai - vienas populiariausių ir lengviausiai prieinamų vaisių Lietuvoje. Jie ne tik skanūs, bet ir labai naudingi sveikatai, ypač nėštumo metu. Būsimoms mamoms svarbu valgyti kuo įvairesnį maistą, o obuoliai gali būti puikus priedas prie sveikos mitybos. Obuolių sudėtis ir maistinė vertė: Obuoliuose gausu įvairių maistinių medžiagų, kurios yra būtinos tiek motinos, tiek kūdikio sveikatai. Juose yra: Angliavandenių: fruktozės, gliukozės, sacharozės, krakmolo ir kitų. Organinių rūgščių: obuolių, citrinų, gintaro, salicilo ir kitų. Vitaminų: beveik visų rūšių, kurių kiekis priklauso nuo obels rūšies. Skaidulų: ypač daug obuolio žievelėje ir sėklose. Fitoncidų: medžiagų, turinčių antimikrobinių savybių. Biologiškai aktyvių medžiagų: apie 300. Vitamino C: nuo 8 iki 60 mg šimte gramų obuolio. Vitamino P (nikotino rūgšties): labai daug. Energinė vertė: 100 g obuolių turi apie 46 kilokalorijas.

Obuoliai kaip užkandis nėštumo metu: Nėštumo metu dažnai jaučiamas alkis, todėl svarbu turėti sveikų užkandžių po ranka. Obuoliai puikiai tinka kaip užkandis, nes jie yra: Mažai kaloringi: Vienas obuolys turi apie 90 kcal. Sotūs: Dėl didelio skaidulų kiekio obuoliai suteikia sotumo jausmą. Lengvai nešiojami: Obuolį patogu įsidėti į rankinę ir suvalgyti bet kuriuo metu. Vietoj bandelių ar sausainių, rinkitės obuolį kaip sveiką ir maistingą užkandį.
Obuoliai gali būti vartojami įvairiais būdais:
Svarbu: Jei sergate skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, padidėjus skrandžio sekreto rūgštingumui, kasoje vykstant uždegiminiams procesams, nerekomenduojama valgyti žalius rūgščius obuolius. Tokiu atveju geriau rinktis keptus arba virtus obuolius be sėklidžių. Rinkitės obuolius, užaugintus be cheminių medžiagų. Jei įmanoma, pirkite obuolius, užaugintus soduose, kuriuose jų apsaugai nuo kenkėjų nebuvo naudotos įvairios cheminės medžiagos, o tręšimui nebuvo naudota mineralinių bei organinių trąšų. Obuolių sėklas reikėtų valgyti saikingai, nes jose yra nedidelis kiekis amigdalino, kuris virškinamas virsta cianidu. Tačiau nedidelis kiekis sėklų yra naudingas dėl jose esančio jodo.
Folio rūgštis: Vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai.
Kiti vitaminai ir mineralai: Nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. „Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika“, - įspėja S. Neverauskienė.
Kofeinas: Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.
Vaistai: Nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui. „Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant“, - pabrėžia S. Neverauskienė.
Fizinis aktyvumas: Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Ji taip pat pabrėžia, kad mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Pasak akušerės ginekologės, nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.

