Santuokos Nutraukimas ir Teisė Nepilnamečių Vaikų Klausimais: „Briuselis IIb“ Reglamentas ir Tarptautiniai Aspektai

Santuokos nutraukimas yra sudėtingas procesas, apimantis ne tik sutuoktinių teisinių ryšių nutraukimą, bet ir daugybę su tuo susijusių klausimų, tokių kaip turto pasidalijimas, išlaikymo priteisimas ir, svarbiausia, nepilnamečių vaikų gerovės užtikrinimas. Šiuolaikiniame pasaulyje, kai santuokos neretai turi tarptautinį elementą, itin svarbu atsižvelgti į tarptautinius reglamentus, tokius kaip „Briuselis IIb“ ir „Roma III“, kurie nustato jurisdikciją ir taikytiną teisę.

Santuokos nutraukimo pagrindai ir padariniai

Svarbiausias santuokos nutraukimo pagrindas - neatitaisomas santuokos žlugimas. Santuoka gali būti žlugusi dėl didelės vieno partnerio kaltės, ypač tais atvejais, kai vienas sutuoktinis buvo neištikimas arba kito sutuoktinio atžvilgiu naudojo fizinę prievartą ar jam sukėlė didelių emocinių kančių. Net jei sutuoktinio elgesio negalima laikyti santuokine kalte dėl to, kad tą elgesį lemia psichikos ar kitoks sutrikimas, tačiau santuoka vis vien žlugo taip, jog negalima tikėtis, kad bus atkurti santuokos esmę atitinkantys santykiai, arba jei vienas iš sutuoktinių serga labai užkrečiama ar pasibjaurėjimą keliančia liga, kitas sutuoktinis gali prašyti nutraukti santuoką. Visais tokiais atvejais prašymą nutraukti santuoką teikiantis sutuoktinis turi įrodyti savo išdėstytus pagrindus.

Be santuokos nutraukimo, teisėje numatytas ir „santuokos negaliojimas“ (vok. Ehenichtigkeit). Santuoka negalioja, jeigu ji nebuvo sudaryta nurodyta forma, jeigu vienas iš sutuoktinių santuokos sudarymo metu buvo neveiksnus, nesąmoningas arba turėjo laikiną psichikos sutrikimą arba jeigu santuoka buvo sudaryta vien arba daugiausia siekiant sudaryti kitam sutuoktiniui galimybę įgyti kito sutuoktinio pavardę ar pilietybę, neketinant sukurti santuokinių santykių. Jeigu santuoka pripažįstama negaliojančia, ji laikoma niekada nebuvusia sudaryta. Jeigu apie tai, kad santuoka negaliojo jos sudarymo metu, žinojo tik vienas iš sutuoktinių, sutuoktinių padėtis, susijusi su jų turtu, bus sureguliuota laikantis santuokos nutraukimui taikytinų nuostatų.

Turto pasidalijimas ir išlaikymo pareigos

Iš esmės sutuoktiniai gali susitarti pasidalyti savo turtą taip, kaip pageidauja. Tai galima padaryti abipusiu atsisakymu. Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę susitarimo dėl savo turto, bet kuris iš jų gali prašyti teismo padalyti tam tikrą abiem sutuoktiniams priklausantį turtą. Jiems bus dalijami vadinamieji sutuoktinių turtas ir sutuoktinių santaupos. Sutuoktinių turtas yra sutuoktinių namai, namų ūkis ir visi kiti daiktai, kuriuos, būdami susituokę, savo kasdieniame gyvenime faktiškai naudojo abu sutuoktiniai. Viskas, ką sutuoktiniai turėjo iki santuokos, paveldėjo ar gavo kaip dovaną iš trečiosios šalies, neįtraukiama į dalijamą turtą. Teismas turi padalyti turtą sąžiningai, deramai atsižvelgdamas į visas aktualias aplinkybes, atkreipdamas ypatingą dėmesį į tai, kokios svarbos ir dydžio kiekvieno sutuoktinio indėlis į sutuoktinių turto įgijimą ir sutuoktinių santaupų sukaupimą, taip pat į vaikų gerovę.

Paprastai abiem sutuoktiniams paliekama jų santuokinė pavardė. Kalbant apie išlaikymo pareigas, sutuoktinis, kuriam tenka visa kaltė arba didžioji jos dalis, privalo mokėti kitam sutuoktiniui pakankamą išlaikymą, kad šis galėtų išlaikyti savo gyvenimo būdą, jeigu tas sutuoktinis turi nepakankamai lėšų iš turto ar darbo, kurį, kaip galima tikėtis pagal aplinkybes, dirbs. Jeigu dėl santuokos nutraukimo kalti abu sutuoktiniai, tačiau nė vienas iš jų nėra kaltas labiau nei kitas, negalinčiam savęs išlaikyti sutuoktiniui gali būti priteistas įnašas į jo išlaikymą, jeigu tai yra teisinga įvertinant kito sutuoktinio poreikius, turtą ir pajamas. Visiems tokiems privalomiems įpareigojimams gali būti nustatytas ribotas laikotarpis.

Teisminė jurisdikcija ir proceso eiga Austrijoje

Su santuokos nutraukimu ar pripažinimu negaliojančia arba su santuokos (ne)egzistavimu susiję ginčai priklauso apylinkės teismų (Bezirksgerichte) jurisdikcijai. Tokie ginčai priklauso apylinkės teismo, kurio apylinkėje sutuoktiniai gyvena arba kurio apylinkėje buvo paskutinė bendra sutuoktinių gyvenamoji vieta, išimtinei jurisdikcijai. Jeigu prašymo pateikimo metu toje apylinkėje nė vienas sutuoktinis neturėjo įprastinės gyvenamosios vietos arba jeigu sutuoktiniai neturėjo bendros gyvenamosios vietos Austrijoje, išimtine jurisdikcija turi tos apylinkės, kurioje yra įprastinė atsakovo gyvenamoji vieta, teismas arba, jeigu atsakovas neturi įprastinės gyvenamosios vietos Austrijoje, tos apylinkės, kurioje yra prašymą pateikusio sutuoktinio įprastinė gyvenamoji vieta, teismas, o jeigu netinka nė vienas iš šių atvejų - Centrinės Vienos apylinkės teismas (Bezirksgericht Innere Stadt Wien).

Tokie ginčai priklauso Austrijos teismų jurisdikcijai, jeigu bent vienas sutuoktinis yra Austrijos pilietis, jeigu atsakovo, o kai prašymą pripažinti santuoką negaliojančia pateikia abu sutuoktiniai, - bent vieno iš jų įprastinė gyvenamoji vieta yra Austrijoje, arba jeigu bent vieno iš sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta yra Austrijoje ir arba abiejų sutuoktinių paskutinė bendra įprastinė gyvenamoji vieta buvo Austrijoje, arba prašymą teikiantis sutuoktinis yra asmuo be pilietybės ar santuokos sudarymo metu buvo Austrijos pilietis. Prašymai nutraukti santuoką turi atitikti bendrus prašymams taikomus formalumus. Prašymus nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, dėl kurių sprendimas priimamas ne ginčo tvarka, turi pasirašyti abu sutuoktiniai. Visais atvejais turi būti pridedamas santuokos liudijimas. Teisinės pagalbos santuokos nutraukimo byloms galima prašyti pagal bendrąsias teisinės pagalbos taisykles.

Pirmosios instancijos teismo sprendimus dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia arba dėl santuokos (ne)egzistavimo fakto nustatymo galima apeliacine tvarka apskųsti atitinkamam aukštesnės instancijos teismui.

Nepilnamečių vaikų gerovė ir tėvų valdžia

Nuo tada, kai 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2001 m. Vaikų įstatymo pakeitimo įstatymas (Kindschaftsrechts-Änderungsgesetz), skyrium gyvenantys tėvai turi daug galimybių tarpusavyje susitarti dėl tėvų valdžios. Nutraukus santuoką paprastai abu sutuoktiniai pasilieka bendrą tėvų valdžią nepilnamečiams vaikams. Tačiau jeigu tėvai pageidauja turėti visą bendrą tėvų valdžią, kaip ją turėjo būdami susituokę, jie per pagrįstą laikotarpį teismui turi pateikti susitarimą dėl pagrindinės vaiko gyvenamosios vietos.

Nuo tada, kai įsigaliojo 2013 m. Vaikų ir pavardžių įstatymo pakeitimo įstatymas (Kindschafts- und Namensrechtsänderungsgesetz), teismas gali tėvams suteikti bendrą tėvų valdžią, nepaisydamas vieno ar abiejų tėvų pageidavimo, jeigu teismas mano, kad bendra tėvų valdžia labiausiai atitinka vaiko interesus. Tada tėvai privalo susitarti, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvens.

Tarptautinis aspektas: „Briuselis IIb“ ir „Roma III“ reglamentai

„Briuselis IIb“ reglamento esmė ir taikymas

2019 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo (OL L 178, 2019 7 2, p. 1) (Reglamentas „Briuselis IIb“) yra kertinis dokumentas, reguliuojantis tarptautinius santuokos nutraukimo ir vaikų klausimus Europos Sąjungoje. Nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. šis reglamentas pakeitė ankstesnįjį Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 (Reglamentą „Briuselis IIa“). Jis taikomas tik 2022 m. rugpjūčio 1 d. arba vėliau pradėtiems teismo procesams, oficialiai parengtiems arba užregistruotiems autentiškiems dokumentams ir patvirtintiems arba sudarytiems teisminiams susitarimams, susijusiems su santuoka ir tėvų pareigomis.

Reglamentas „Briuselis IIa“ toliau taikomas į šio reglamento taikymo sritį patenkantiems iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. iškeltose bylose priimtiems sprendimams, iki šios datos formaliai parengtiems ar užregistruotiems autentiškiems dokumentams ir patvirtintoms arba sudarytoms teisminėms taikos sutartims. Reglamentas „Briuselis IIb“ taikomas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, išskyrus Daniją.

Pagal Reglamentą „Briuselis IIb“ nustatoma, kurios valstybės narės teismai turi jurisdikciją spręsti su tėvų pareigomis ar santuoka susijusias bylas, kai joms būdingas tarptautinis elementas. Tame reglamente taip pat nustatyta, kad valstybėje narėje priimtas sprendimas pripažįstamas kitose valstybėse narėse netaikant jokių specialių procedūrų. Visi valstybėje narėje priimti ir joje vykdytini teismo sprendimai dėl tėvų pareigų vykdomi kitose valstybėse narėse nereikalaujant jų paskelbti vykdytinais (egzekvatūra). Be to, juo papildoma ir sustiprinama 1980 m. Hagos konvencija, nes nustatomos taisyklės dėl valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo tėvų vykdomo vaikų grobimo atvejais. Kiekviena valstybė narė paskiria bent vieną centrinę instituciją, kuri padeda taikyti Reglamentą „Briuselis IIb“. Reglamentu „Briuselis IIb“ nustatytos devynios standartinės formos.

„Roma III“ reglamento reikšmė

Teisė, taikytina santuokos pabaigos bylose, kai bylos aplinkybės susijusios su kitos valstybės teise, nustatoma pagal 2010 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1259/2010, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje (OL L 343, 2010 12 29, p. 10) (Reglamentas „Roma III“).

Užsienio valstybių sprendimų užginčijimas

Prašymas nepripažinti sprendimo nutraukti santuoką turi būti pateikiamas apylinkės, kurioje yra arba pastaruoju metu buvo šalių bendra įprastinė gyvenamoji vieta, teismui. Procesas vyksta pagal Austrijos įstatymo dėl teisminio nagrinėjimo ne ginčo teisena (Außerstreitgesetz) nuostatas.

tags: #briuselis #ii #bis #santuokos #nutraukimas #nepilnameciu

• kaip Brigitte Nielsen tapo mama sulaukusi 54-erių
• Atraskite Klaipėdos kultūrinį palikimą
• ką svarbu žinoti apie genetinius tyrimus nėštumo metu
• viskas apie nėščiųjų diržus
• Kaip užregistruoti vaiką į darželį