Specialiųjų nepilnamečių auklėjimo įstaigų veikla ir paskirtis Lietuvoje

Baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia teisinė atsakomybė Lietuvos teisės sistemoje. Baudžiamajame kodekse (toliau - BK) nepilnametis yra asmuo, kuriam nėra 18 metų ir kuris gali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Anksčiausiai baudžiamoji atsakomybė numatoma asmenims nuo 14 metų, jei padaromas nužudymas, išžaginimas, seksualinis prievartavimas, vagystė ir kitos nusikalstamos veikos, kurių konkretus sąrašas numatytas BK 13 straipsnio 2 dalyje. Už kitas nusikalstamas veikas, kurios numatytos BK, baudžiamoji atsakomybė numatoma nuo 16 metų. BK numatytos specialios nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės nuostatos, kurios skiriasi nuo bendrųjų, siekiant taikyti švelnesnes baudžiamosios atsakomybės sąlygas nei suaugusiems.

Auklėjamojo poveikio priemonės

Nusikalstamo elgesio prevencijai ir nepilnamečių ugdymui taikomos auklėjamojo poveikio priemonės. Tai privalomos valstybės prievartos priemonės, kurios skiriamos įstatymo nustatytu atveju, tačiau jų taikymas neužtraukia teistumo. Nusikaltusiam nepilnamečiui gali būti skiriamos ne daugiau kaip 3 suderintos auklėjamojo poveikio priemonės vienu metu.

Konkrečios auklėjamojo poveikio priemonės

• Turtinės žalos atlyginimas. Tai priemonė, kai nepilnametis, kuris turi savarankiškai disponuojamų lėšų (darbo užmokestis, stipendija, palikimas ir pan.), įpareigojamas per teismo nustatytą terminą atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą arba pašalinti ją savo darbu.
• Nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai. Tai įpareigojimas nepilnamečiui išdirbti nuo 20 iki 100 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Šiems darbams skirti reikalingas nepilnamečio sutikimas.
• Atidavimas tėvų ar kitų asmenų priežiūrai. Tai tėvų ar kitų asmenų, kurie rūpinasi vaikais, vykdomas nepilnamečio ugdymas ir priežiūra. Būtina išpildyti dvi sąlygas:
  1. tėvai ar kiti asmenys turi sutikti, patys nedaryti neigiamos įtakos, turėti galimybių sudaryti tinkamas sąlygas bei sutikti teikti informaciją apie šios priemonės vykdymą;
  2. nepilnametis pats turi sutikti ir pasižadėti klausyti bei tinkamai elgtis.

  Asmenys, kuriems gali būti atiduodamas nepilnametis: jo įtėviai, giminaičiai, globėjai, vaikų globos įstaiga ir kita.

• Elgesio apribojimas. Tai nepilnamečiui paskiriami įpareigojimai ir draudimai, kurių jis turi laikytis ir įgyvendinti bei atsiskaityti už jų vykdymą. Gali būti paskirti net ir visi įpareigojimai bei draudimai, kurie išvardinti BK, ar kiti reikalingi apribojimai. Teismas juos skiria savo nuožiūra. Elgesio apribojimo trukmė gali būti nuo 30 dienų iki 12 mėnesių. Įpareigojimai gali būti:
  • būti namuose nustatytu laiku;
  • mokytis, tęsti mokslą arba dirbti;
  • įgyti tam tikrų žinių ar išmokti draudimų (saugaus eismo, mokinio taisykles ir pan.);
  • atlikti visą gydymosi nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos kursą (šis įpareigojimas skiriamas tėvų ar globėjų prašymu, jeigu nepilnametis sutinka);
  • dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų ir organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.
• Atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą. Tai terminuotas nepilnamečio izoliavimas specialiojoje auklėjimo įstaigoje.

Baudžiamosios bausmės nepilnamečiams

Bausmė yra griežčiausia baudžiamosios teisės prievartos priemonė, ji taikoma nepilnamečiui, kai negalima taikyti švelnesnių priemonių. Atitinkama bausmė turi būti numatyta BK specialiojoje dalyje, kur numatomos visos nusikalstamos veikos.

Bausmių rūšys

• Viešieji darbai. Tai įsipareigojimas neatlygintinai dirbti visuomenės labui. Šią bausmę gali skirti teismas tik gavęs nepilnamečio sutikimą.
• Bauda. Tai pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Nepilnamečiui skiriama bauda gali būti nuo 5 iki 50 MGL (šiuo metu, t.y., nuo 250 eurų iki 2500 eurų).
• Laisvės apribojimas. Tai terminuotas nustatytų pareigų (draudimų ir įsipareigojimų) taikymas nuteistajam. Jei nepilnametis negali vykdyti šios bausmės, jį galima atleisti ir vietoje jos paskirti auklėjamojo poveikio priemonę.
• Areštas. Tai trumpalaikis nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės, laikant jį areštinėje.
• Laisvės atėmimas. Tai nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės tam tikram laikui, laikant jį specialiai tam skirtoje įstaigoje. Tai pati griežčiausia bausmė nepilnamečiams. Gali būti taikoma tik kaip paskutinė priemonė nepilnamečiui įvykdžius sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, t.y., kai specialiojoje dalyje numatytas didesnė nei 6 metų laisvės atėmimas. Nepilnamečiui minimali bausmė už konkrečią nusikalstamą veiką perpus mažesnė nei numatyta sankcijoje, jei nenumatyta, tuomet - 3 mėnesiai. Nepilnamečio laisvės atėmimo bausmės maksimumas negali būti didesnis nei 10 metų. Pavyzdžiui, už nužudymą numatytas nuo 7 iki 15 metų laisvės atėmimas suaugusiems, o nepilnamečiui tai būtų nuo 3 metų ir 6 mėnesių iki 10 metų.

Priverčiamosios auklėjimo priemonės: paskirtis ir taikymas

Priverčiamosios auklėjimo priemonės yra priemonės, kurios skiriamos nepilnamečiui ar pagal socialinę brandą jam prilygstančiam vyresniam asmeniui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Jų taikymas atitinka nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį - garantuoti, kad atsakomybė atitiktų amžių ir socialinę brandą, riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti priverčiamųjų auklėjimo priemonių taikymo galimybes, padėti pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su asmenybės ugdymu ir neteisėto elgesio priežasčių šalinimu, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Priverčiamųjų auklėjimo priemonių konkrečias rūšis, terminus, taikymo ir vykdymo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Priverčiamosios auklėjimo priemonės skiriamos teismo sprendimu.

Priverčiamųjų auklėjimo priemonių rūšys ir taikymo ypatumai

Lietuvoje pagal Baudžiamąjį kodeksą (2002, įsigaliojo 2003) gali būti paskirtos ne daugiau kaip 3 tarpusavyje suderintos priverčiamosios auklėjimo priemonės. Atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą gali būti skiriamas savarankiškai arba kartu su įspėjimu ar turtinės žalos atlyginimu.

Tokios priverčiamosios auklėjimo priemonės kaip įspėjimas, turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas, nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai ir elgesio apribojimas gali būti skiriamos ir asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję 18 metų, bet nebuvo suėję 21 metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus ir kitas bylos aplinkybes (prireikus - į specialisto paaiškinimus ar išvadą), nusprendžia, kad asmuo pagal savo socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui. Atidavimas tėvams, kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims prižiūrėti bei atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą skiriama tik nepilnamečiams.

Priverčiamosios auklėjimo priemonės gali būti skiriamos ir asmeniui, kuriam iki pavojingos veikos padarymo nebuvo suėję 14 metų. Šiems vaikams priverčiamųjų auklėjimo priemonių skyrimą reglamentuoja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (1996). Pagal šį įstatymą, vaikui už nuolatinius ir piktybinius teisėtvarkos pažeidimus, taip pat už pavojingos (nusikalstamos) veikos padarymą, jeigu dėl jo amžiaus, sveikatos būklės ar kitų aplinkybių negalima taikyti administracinės ar baudžiamosios atsakomybės, gali būti taikoma įspėjimas, įpareigojimas viešai ar kita forma atsiprašyti nukentėjusiojo, atidavimas tėvų ar kitų asmenų priežiūrai pagal laidavimą, namų priežiūra (laisvalaikio apribojimas), atidavimas į specialiąją auklėjimo ir drausmės įstaigą, kitos priemonės (atsižvelgiant į vaiko amžių, jo padarytą pažeidimo pobūdį, kitas aplinkybes).

Nuosprendžio, kuriuo paskiriama priverčiamoji auklėjimo priemonė, pateikimą vykdyti ir jo vykdymą kontroliuoja prokuroras. Atidavimo į specialią auklėjimo įstaigą vykdymą kontroliuoja šios įstaigos - atitinkamo vaikų socializacijos centro - administracija. Vaikų socializacijos centrai veikia pagal nuostatus, kurie rengiami vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais reikalavimais.

Jeigu asmuo, kuriam paskirta priverčiamoji auklėjimo priemonė, jos nevykdo ar netinkamai vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip 2 kartus įspėtas, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti tą priverčiamąją auklėjimo priemonę bet kuria kita, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Specialiosios auklėjimo įstaigos Lietuvoje: istorija ir šiuolaikinė veikla

Lietuvos specialiųjų auklėjimo įstaigų istorija siekia 1900 metus, kuomet Vėliučionių dvare buvo atidaryta pataisos darbų kolonija, į kurią perkelti 10-16 metų berniukai iš Vilniaus, Kauno, Gardino ir Minsko gubernijų. 1918-1940 metais veikė auklėjimo ir drausmės įstaigos, į kurias buvo siunčiami 10-17 metų nepilnamečiai nusikaltėliai ir laikomi ne ilgiau kaip iki 21 metų amžiaus. Berniukams specialiosios mokyklos veikė Kalnaberžėje (įkurta 1925 m.) ir Jurdaičiuose (įkurta 1931 m.), mergaitėms - Krakių vienuolyne (įkurta 1926 m.). Šių įstaigų auklėtiniai dirbo (8-9 valandas per parą, daugiausia žemės ūkio darbus), buvo mokomi amato (batsiuvio, kalvio, mūrininko, staliaus, siuvėjo); bendruoju lavinimu buvo mažai rūpinamasi.

SSRS okupacijos metais veikė (atskirai berniukams ir mergaitėms) 3 tipų specialiosios mokyklos: specialiosios bendrojo lavinimo mokyklos 11-14 metų nepilnamečiams, specialiosios pagalbinės mokyklos 12-16 metų protinę negalią turintiems nepilnamečiams, specialiosios profesinės technikos mokyklos 14-18 metų nepilnamečiams. Sprendimą siųsti nepilnametį į specialiąją mokyklą priimdavo rajono (miesto) nepilnamečių reikalų komisija arba liaudies teismas.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, dauguma specialiųjų mokyklų buvo pertvarkyta. 1995 metais jos tapo specialiaisiais vaikų auklėjimo ir globos namais, o nuo 2008 metų - vaikų socializacijos centrais, priklausančiais Švietimo ir mokslo ministerijai (nuo 2019 metų - Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai).

Šiuolaikiniuose socializacijos centruose vaikams teikiamas pagrindinis ir vidurinis išsilavinimas, ikiprofesinis mokymas, vykdoma kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė, sportinė, praktinė, socialinė veikla. Specialiosiose auklėjimo ir drausmės įstaigose turi būti formuojami vaiko elgesio, asmens higienos, kultūrinio bendravimo įgūdžiai, sudaromos sąlygos įgyti privalomąjį ir bendrąjį vidurinį išsilavinimą, profesinį pasirengimą darbui ir gyvenimui visuomenėje.

Į socializacijos centrą vaikas atiduodamas iki 3 metų (arba iki jam sukaks 18 metų) pagal Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo (2007, įsigaliojo 2008, naujos redakcijos 2011, 2021) taikomą vidutinės priežiūros formą. Vaikas gali būti siunčiamas sukakęs 14 metų arba nesukakęs 14 metų (kai jo elgesys kelia realų pavojų kitų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui).

tags: #specialioji #nepilnameciu #auklejimo #istaiga

• Gimtadienio palinkėjimai rudeniui
• Apie Marijampolės lopšelį-darželį "Vaivorykštė"
• Citrosept dozavimas ir naudojimas vaikams
• Išsami informacija apie vėjaraupių skiepus
• skaitykite išsamią socialinės globos ir specialiųjų poreikių apžvalgą