Dauguma žmonių nustemba sužinoję, kad kačių patelių lytinis ciklas yra sezoninis. Katės gali gimdyti tik šiltuoju metų laiku (nuo pavasario iki ankstyvo rudens). Naminės katės yra apsaugotos nuo saulės šviesos, todėl ciklas gali būti ne toks dažnas kaip laukinių kačių. Kačių patelių ciklas prasideda kai jos sulaukia 80% suaugusio amžiaus ir kai dienos ima ilgėti. Tai gali nutikti net 5 mėnesių amžiaus. Po 7-8 metų amžiaus ciklas tampa nereguliarus, todėl atsiranda daugiau gimdymo komplikacijų. Geriau vežkite katę pas katiną, o ne atvirkščiai, mat patelė šiuo atveju patiria mažiau streso. Nors kates galima poruoti ir per pirmąją rują, rekomenduojama palaukti antros, - tikina Žvėryno veterinarijos gydyklos gydytoja Rasa Savickaitė.
Kačių patelių reprodukcinis ciklas susideda iš kelių skirtingų etapų, kurie lemia jų elgesį ir pasirengimą veisimui.
| Etapas | Aprašymas | Trukmė / Savybės |
|---|---|---|
| Proestrus | Tai toks ciklo laikas, kai patelės traukia patinus, bet dar neprisileidžia jų arti. Estrogenų kiekis didėja ir ji ruošiasi ovuliacijai. | Patelės labai meilios, trinasi galvą pažemiui, o užpakalinę dalį riečia į viršų. Gali ženklinti teritoriją namuose bei garsiai ir dažnai miauksėti. |
| Estrus | Patelių elgesys tęsiasi: trinasi, verkia, miaukia ir panašiai, tik skirtumas toks, jog ji jau priima patiną, kai jis prisiartina. | Gali trukti apie 7 dienas. Nepaisant ankstesnės nuomonės, poravimosi veiksmas nesutrumpina estrus periodo. |
| Interestrus | Tai periodas tarp estrus laiko režimo. Jei katė nesusikergia arba susikergia, bet nesėkmingai ir neįvyksta ovuliacija. | Trunka maždaug 8-10 dienų. Staugimas, trynimąsis, teritorijos ženklinimas ir kiti estrus periodui būdingi požymiai tęsiasi apie savaitę, tada nutrūksta maždaug savaitei, tuomet vėl prasideda, grįžta ir taip tęsiasi visą pavasarį, vasarą iki rudens kol katė susikergs, bus kastruojama, arba pajunta ateinančią žiemą. |
| Diestrus | Jei patelė susikergia ir ovuliuoja, ji pereina į šią skirtingą reprodukcijos stadiją. Jos kiaušidės ruošiasi galimam nėštumui. | Nustoja rujoti mažiausiai 35-37 dienas, net jei ji nėra vaikinga. |
Vadinamasis morčius kačių pasaulyje prasideda kasmet nuo vasario, kuomet dienos pradeda ilgėti ir šviesėti. Nors skirtingų veislių katėms tai gali pasireikšti skirtingai, paprastai šis laikotarpis trunka nuo 3 iki 15 dienų.

Nėštumo diagnozė gali būti nustatoma keliais būdais. Savininkas gali pastebėti, kad nekastruota patelė yra apvalesnė nei įprastai ir padidėja jos speneliai. Tai gali būti nepastebima iki nėštumo pabaigos, ir priklauso nuo savininko pastabumo, nuo kačiukų dydžio ir kt. Jei pastebėjote, kad katytės apetito svyravimus, ji tapo ramesnė, o apie ketvirtąją savaitę jos speneliai tapo rausvesni - gali būti, kad jūsų augintinė laukiasi. Kiti požymiai: pilvo laižymas, ant jo sumažėja plaukų, kartais gali pasitaikyti net ir rytinis pykinimas.
Echoskopinis tyrimas yra visiškai saugus, nes nenaudoja jonizuojančios spinduliuotės, todėl jį galima atlikti net ir labai jauniems, seniems ar sergantiems gyvūnams. Įprastai šis tyrimas atliekamas greitai, tiriamas gyvūnas nepatiria streso, nenaudojami raminantys medikamentai. Procedūra neskausminga ir dažniausiai nereikalauja sedacijos, nebent gyvūnas labai nervinasi ar sunkiai išbūna ramiai. Tyrimas trunka nuo 15 iki 40 minučių, priklausomai nuo to, kokie organai tiriami ir kokia informacija reikalinga. Baigus tyrimą, gydytojas iš karto gali aptarti matomus rezultatus ir pateikti pirmines išvadas.
Tyrimo metu gyvūnas paguldomas ant specialaus stalo, o tiriamoji sritis (dažniausiai pilvas ar krūtinė) patepama specialiu geliu, kuris užtikrina garesnį ultragarso bangų pralaidumą. Naudojant echoskopo daviklį, gydytojas švelniai juda juo per odos paviršių ir stebi vidaus organų vaizdą ekrane. Tyrimas atliekamas paguldžius katę ant kairiojo šono, tik kai kuriais atvejais prireikia katę laikyti rankose. Jei gyvūno kailis trumpas, jo kirpti nebūtina. Tepamas specialus gelis, kad būtų sukurta drėgna terpė tarp pilvo odos ir ultragarso daviklio.
Echoskopiniai tyrimai taikomi įvairių rūšių gyvūnams. Dažniausiai šia diagnostine priemone pasinaudoja šunų ir kačių šeimininkai, tačiau tyrimai atliekami ir šeškams, triušiams, jūrų kiaulytėms, žiurkėnams bei kitiems smulkiems gyvūnams. Kai kuriems iš jų echoskopija yra vienintelis būdas tiksliai nustatyti vidaus organų patologijas, nes rentgenas ar kraujo tyrimai ne visada atskleidžia struktūrinius pakitimus. Mažų gyvūnų tyrimui naudojama specialiai pritaikyta įranga ir davikliai, leidžiantys gauti itin tikslius vaizdus, net kai tiriami labai maži organai. Veterinarijos gydytojas visada atsižvelgia į gyvūno rūšį, dydį, būklę ir elgesį, todėl tyrimas atliekamas atsakingai, gyvūnui patiriant minimalų stresą. Echoskopija naudojama kačių ginekologijoje, akušerijoje, pediatrijoje.

Kad tyrimo rezultatai būtų kuo tikslesni, labai svarbu tinkamai paruošti gyvūną echoskopijai. Likus maždaug 12 valandų iki tyrimo, gyvūnas neturėtų nieko ėsti - tuščias skrandis ir nesusikaupę dujos pagerina vidaus organų matomumą. Vandenį gerti leidžiama, tačiau jo kiekis neturėtų būti per didelis. Jeigu planuojamas šlapimo pūslės tyrimas, rekomenduojama gyvūnui leisti išbūti bent kelias valandas neišsišlapinus - pilna pūslė leidžia geriau įvertinti jos sieneles ir turinį. Tiriamas gyvūnas turėtų būti bent 2 valandas nesišlapinęs, taip sukaupiamas skystis pūslėje ir lengviau pastebimi pakitimai. Jeigu gyvūnas vartoja vaistus, apie tai būtina informuoti veterinarijos gydytoją iš anksto.
Echoskopija leidžia įvertinti daugelio vidaus organų būklę. Ji padeda diagnozuoti įvairias ligas ir stebėti jų eigą gydymo metu.
Echoskopinis tyrimas yra vienas iš pagrindinių žingsnių, padedančių nustatyti tikslią diagnozę. Jo privalumas - galimybė realiu laiku stebėti organų veiklą, kraujotaką bei audinių struktūras. Veterinarijos gydytojui tai suteikia vertingą informaciją, kurios neįmanoma gauti atliekant vien kraujo ar šlapimo tyrimus. Dažnai echoskopija padeda anksti pastebėti ligas, kai išoriniai simptomai dar nepasireiškia - pavyzdžiui, mažus navikus, kepenų ar inkstų struktūros pakitimus. Tai leidžia pradėti gydymą laiku ir išvengti sunkesnių komplikacijų. Be to, tyrimas svarbus ir gydymo kontrolei - jis padeda stebėti, kaip gyvūno organizmas reaguoja į paskirtą terapiją.
Echoskopinis tyrimas naudingas ne tik tada, kai gyvūnas serga, bet ir kaip profilaktinė priemonė. Reguliarūs ultragarso tyrimai, ypač vyresnio amžiaus gyvūnams, leidžia anksti nustatyti vidaus organų pakitimus, kurie dar nesukelia jokių klinikinių simptomų. Pavyzdžiui, echoskopijos metu galima aptikti besiformuojančius inkstų akmenis, mažus kepenų darinius ar gimdos uždegimo požymius. Laiku juos pastebėjus, galima išvengti chirurginio gydymo ar kitų rimtų pasekmių. Profilaktinė echoskopija taip pat naudinga planuojant veisimą - ji padeda įvertinti gyvūno reprodukcinės sistemos būklę ir užtikrinti sveiką nėštumo eigą.

Piometra - ne tik katėms būdingas susirgimas, kurio metu pastebimas katės gimdos sienelės uždegimas ir pūlių kaupimasis. Tiriant gimdą kreipiamas dėmesys į tris jos sudedamąsias dalis: kaklelį, kūną ir du ragus. Išsiplėtę gimdos ragai gali rodyti piometros buvimą. Jei piometra yra atvira, galima pastebėti laukan tekančias išskyras.
Jei nėštumas pasitvirtino, katytę reikėtų prižiūrėti kiek atidžiau, nei įprastai. Pasirūpinkite, kad niekas jos neužgautų, kad gyvūnėlis kuo mažiau stresuotų ir galėtų pailsėti nuo didelio pašalinio triukšmo. Katės paprastai mažylius nešioja 60-65 dienas, tai yra vidutiniškai 9 savaites. Vienoje vadoje gali būti nuo 1 iki 9 kačiukų.
Nėštumo metu katytę galite pradėti po truputėlį maitinti mažų kačiukų maistu, kuriame daugiau vitaminų ir baltymų. Anot veterinarijos gydytojos, nėštumo metu nerekomenduojama katėms duoti papildomų skanėstų, mat kačiukams augant didėja katės pilvo tūris, spaudžiamas skrandis ir mažėja jos apetitas. Suvalgiusi kelis skanėstus katė pasijus soti, tačiau negaus jai taip reikalingų maistinių medžiagų.
Ypatingai katytę saugokite nuo blusų, erkių ir kirminų, mat šie parazitai nesunkiai perduodami ir mažyliams. Dar prieš ruošdamiesi būsimam nėštumui įsitikinkite, kad augintinė neturi šių kenkėjų, pasirūpinkite dirželiu nuo blusų ir erkių. Vaikingoms katėms rasti tinkamą preparatą jums padės veterinarijos gydytojas. Nėštumo metu yra taip pat svarbi blusų kontrolė, nes blusų sukelta anemija (mažakraujystė) veda prie naujagimių kačiukų mirties. Geriausiai skiepyti kates prieš nėštumą. Patelės užsikrėtusios nėštumo metu arba vakcinuotos gyva vakcina gali atsivesti kačiukus su specifiniu defektu vadinamu smegenėlių hipoplazija, smegenų nenormaliu išsivystymų, kas sukelia svirduliavimus ir net traukulius.

Dauguma patelių bando sukti lizdą pačios paskutinėm nėštumo savaitėm. Dar prieš gimdymą paruoškite katei tinkamą guolį. Geriausia, kad tai būtų kartoninė dėžė. Tuomet jos šone išpjaukite landą, pro kurią katė galės laisvai įlįsti ir išlįsti. Viršų palikite uždengiamą, kad laikas nuo laiko galėtumėte pažiūrėti, kaip jai ten sekasi. Guolio dugną išklokite popieriniu rankšluosčiu, kurį galėsite vis pakeisti. Nemėginkite patraukti jos ir kačiukų į “geresnę” vietą po to kai gimdymas jau prasidėjo. Tai gali sukelti jai stresą ir dar blogiau - nesirūpinimą savo mažyliais.
Paprastai kačiavimasis turėtų būti natūralus procesas, į kurį žmogui kištis nederėtų. Gimdymas prasideda kelias valandas (nors gali trukti ir visą dieną) nerimavimu, laižymųsi, lizdo sukimu, žingsniavimu, vėmimu ir verkimu. Pagrindiniai požymiai, kad po poros valandų prasidės kačiavimasis: kniaukimas, nerimavimas, vaikščiojimas ratais, kai kurios katytės gali netgi slėptis. Prieš gimdymą katės paprastai prausiasi aplink makštį, laižo spenelius. Taip pat vyksta stangos, katės pilvo raumenys susitraukinėja ir vėl atsileidžia, pasirodo išskyros iš makšties. Kaip ir šunims, kūno temperatūra sumažėja (37.8° C). Tai reiškia, kad 12-36 val. laikotarpyje ji turėtų gimdyti. Prasidėjus sąrėmiams katės murkia, manoma, kad taip jos raminasi ir malšina skausmą.
Gimdymo eiga skirstoma į tris stadijas. Pirma gimdymo stadija progresuoja iki antros, kurios metu prasideda sunkūs susitraukimai ir kačiukų gimimas. Maždaug per 10-15 minučių nuo pirmųjų stangų turi pasirodyti kačiukas. Jis gimsta maišelyje užpakaliuku arba galvyte į priekį. Abu variantai visiškai normalūs, - tikina veterinarijos gydytoja. Trečia gimdymo stadija yra placentos atsidalinimas. Pilnas kačiukų gimimas trunka maždaug 6 valandas, tarpai tarp kiekvieno gimusio yra apie 30-60 minučių. Jeigu ji stresuoja arba yra išbalškyta, ji gali sustabdyti gimdymo procesą ir pradėti gimdyti tik sekančią dieną. Mamos dažniausiai suėda placentą ir kačiukų dangalus. Nėra jokios specialios naudos šiam elgesiui, todėl jei kas nori, gali pašalinti šiuos dangalus iš lizdo ir apsaugoti ją nuo suėdimo, bet būkite atsargūs, nenutraukite bambagyslės kai nukirpsite ją, nes tai gali sužaloti kačiuko vidaus organus. Tik gimusius katinėlius motina nulaižo taip stimuliuodama kraujotaką ir kvėpavimą. Jei matote, kad katė savo mažylių nelaižo, ištraukite juos iš maišelio, kuriame gimsta, ir paduokite katei. Paglostykite ją, paskatinkite, padrąsinkite, gali būti, kad to užteks. Jei katė vaikų atsisako, imkitės motinos vaidmens - nušluostykite kačiukus, sušildykite. Maždaug savaitę mažųjų kačiukų patariama iš viso neliesti. Jei viskas gerai, pati motina jais pasirūpins.
Dažniausiai gimdymas vyksta normaliai ir be jokių kliūčių, tačiau kartais gali kilti komplikacijų, kurios reikalauja veterinarijos gydytojo pagalbos.

Kačiukai gali pradėti valgyti kietą maistą maždaug nuo 4 savaičių amžiaus ir gali įsikurti naujuose namuose nuo 8 savaičių amžiaus. 3-4 savaičių mažyliams jau pradėkite siūlyti mažiems katinėliams skirtą maistą, o 8 savaičių juos jau galima atjunkyti nuo motinos. Jei auginate kačiukus sau ir neketinate jų atiduoti į kitus namus, atsiskyrimas įvyks natūraliai ir savaime.
tags: #kates #nestumas #echoskopija