Matematikos ugdymas ikimokykliniame amžiuje: patirtinis ir integruotas požiūris

Matematikos integracija į ugdymo procesą ikimokykliniame amžiuje grindžiama patirtinio ir konstruktyvistinio mokymosi principais. Šie principai pabrėžia, jog vaiko pažintis su pasauliu vystosi per aktyvią sąveiką su aplinka, objektais, bendraamžiais bei suaugusiaisiais. Matematika kaip ir gimtoji kalba, veikia visas asmens patyrimo sritis, padeda įsilieti į aplinką, integruotis visuomenėje, geriau pažinti bei suprasti aplinkinį pasaulį.

Matematikos sąsajos su gamtamoksliniu ugdymu

Gamtamokslinis ugdymas skatina vaikus stebėti, tyrinėti, eksperimentuoti, o matematika suteikia priemones šių reiškinių kiekybiniam įvertinimui, analizavimui ir apibendrinimui. Tyrinėdami gamtos objektus vaikai natūraliai susiduria su skaičiavimo, matavimo, lyginimo, klasifikavimo, sekų, simetrijos bei erdvinio suvokimo, modeliavimo poreikiu.

Skaičiavimo įgūdžių ugdymas gamtamokslinėse veiklose vyksta per vaikams suprantamas, patirtines situacijas. Vaikai skaičiuoja augalus, lapus, sėklas, vabzdžius ir kitus gamtinius objektus bei reiškinius, fiksuoja kiekybinius pokyčius ir lygina rezultatus. Svarbi matematikos ir gamtamokslinio ugdymo sąsajų dalis yra matavimo įgūdžių ugdymas, pavyzdžiui, ledo tyrinėjimas, kurio metu vaikai stebi medžiagos būsenų kaitą, lygina ledo gabalėlių dydį ir svorį, fiksuoja tirpimo laiką.

Matematinio mąstymo formavimas

Matematinis ugdymas - tai procesas, apimantis matematinių faktų ir idėjų, matematinių mokėjimų ir įgūdžių sistemos suformavimą bei matematinio mąstymo vystymą. Šis procesas leidžia vertinti, diegti naujoves ir realizuoti kūrybines idėjas praktikoje, siekiant skatinti tvarią kūrybinę aplinką. Matematinis mąstymas subalansuotas taip, kad pavyktų išlaikyti esamą žinomą procesą ir struktūrą.

Matematinių sąvokų ugdymas veikloje

Modeliavimo idėją vaikai atranda drauge su mokytoju palaipsniui susipažindami su sekų modeliais. Sekų modeliavimo gebėjimus vaikai ugdosi formaliose ir neformaliose veiklose piešdami, dėliodami įvairius objektus, ritmiškai dainuodami ar judėdami, nagrinėdami raštus ar kurdami ornamentus. Štai keletas pavyzdžių, kaip matematikos elementai integruojami į kasdienę veiklą:

Ugdymo aplinka ir kontekstualumas

Kuriant ar atnaujinant ugdymo programas vadovaujamasi požiūriu į vaiką, jo raidą, poreikius ir ugdymosi būdus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti ir estetiškai patraukli aplinka. Gairėse išskiriamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį:

• Mūsų sveikata ir gerovė
• Aš ir bendruomenė
• Aš kalbų pasaulyje
• Tyrinėju ir pažįstu aplinką
• Kuriu ir išreiškiu

Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas atliepia prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukdamas juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų.

tags: #matematika #ikimokykliniame #amziuje

• Kaip išrinkti vaikišką maudymosi kostiumėlį
• viskas apie akušerijos ir ginekologijos paslaugas
• Santykių realybė ir iliuzijos, kai vyras jau vedęs
• Kaip teisingai išmatuoti vaiką drabužiams
• Tikrosios savasties paieška pagal Alice Miller