Žmogus, kuris lavinasi: visapusiško ugdymo ir savarankiškumo link

Kaip lavinti vaiką visapusiškai, kad susiformuotų „sveika“, savimi pasitikinti, gyvenimo iššūkius nebijanti priimti asmenybė? Kaip ir kada uždėti tuos esminius pagrindus vaiko lavinimo procese, ir kokį vaidmenį šiame etape vaidina tėvai? Kaip auginti ir stiprinti vaiką, skatinti jį, o ne dvejoti ir laukti? Kokie yra visapusiško vaiko lavinimo būdai ir metodai?

Visapusis vaiko lavinimas - tai viena ar daugiau veiklų, kurių metu skatinamas smegenų vystymasis daugeliu būdų. Kai veikia ir aktyvinama didelė smegenų dalis.

vaiko smegenų vystymasis

Visapusio vaiko lavinimo principai

Tačiau užsiimant keletu veiklų yra rizika persistengti, kai vaikas nebeturi laiko pasimėgauti vaikyste, daug žaisti ir pats atrasti svarbius dalykus. Pirmieji penkeri vaiko gyvenimo metai yra nepaprastai svarbūs jo smegenų vystymuisi ir sveikatai. Šiuo metu esmių esmė - ryšys, bendravimas, žaidimas, sveiki namai ir bendrystė. Tad tikrai didžiausią naudą savo vaikams tėvai suteiks kokybiškai leisdami su jais laiką, patys juos lavindami ir stiprindami tarpusavio santykį. Žinoma, pritrūkus idėjų veikloms, galite jų pasisemti, galite eiti į užsiėmimus kartu, ką labai rekomenduočiau daryti, tačiau svarbiausia visgi - laikas drauge. Na, o vėliau svarbiausia išlaikyti balansą. Svarbu atsižvelgti į tai, kas jam svarbiausia. Pasieksite gerų rezultatų, jeigu skirsite savo vaikui laiko. Vien mokytojai to darbo už jus nepadarys. Nesvarbu, kokią meilę vaikai jaučia savo mokytojui, rezultatą jie visada nori parodyti tėvams, nori sulaukti pagyrimo, nori jaustis saugiai.

Muzika ir šokis kaip visapusiško lavinimo priemonės

Studijos yra parodę, kad muzika ir šokiai yra ypač svarbūs neurologiniams pokyčiams smegenyse. Jau vien muzikinis lavinimas gali būti visapusis. O kai jis sujungiamas dar ir su judesio lavinimu, tai sujungiama dar daugiau sričių, aktyvinama vaiko mąstysena.

vaikas groja pianinu ir šoka

Ieškote alternatyvų, kaip galėtumėte lavinti vaiko muzikinius ir šokio gebėjimus namuose? Kviečiu užsukti į www.soliopamoka.lt ir susipažinti su edukacinėmis programomis, skirtas 2-4 ir 4-6 m. amžiaus vaikams.

Asmenybės tipo ir amžiaus svarba vaiko ugdyme

Ar pasirenkant vaiko lavinimo būdą vertėtų atsižvelgti į jo asmenybės tipą pagal NLP? Stebėti ir suprasti savo vaiko galimybes ir pomėgius tikrai svarbu, tačiau jauname amžiuje aš labai griežtų kategorijų nebrėžčiau. Anot Myers Briggs asmenybės tipologijos, kiekvienas žmogus - individualybė su savo unikaliais poreikiais. Ar galime jau nuo mažų dienų užčiuopti vaiko būdą ir rinktis užsiėmimus pagal jį? Tikrai galima užčiuopti, pastebėti, koks iš tiesų yra vaikas, jau labai anksti. Tačiau žinome, kad vaikai mus taip pat gali labai nustebinti savo idėjomis, poreikiais, norais, ir nors mums, pavyzdžiui, atrodė, vaikas lyderių lyderis ir bandėme jį kreipti ta linkme, galbūt per tai nepastebėjome jo jautrios sielos ir per mažai skyrėme laiko atradimams, fantazijai bei improvizacijai.

Ar įvairūs būreliai - geriausias kelias, norint visapusiškai lavinti vaiką? Tai priklauso nuo vaiko amžiaus. Mažesniems vaikams daugiau reikia laiko praleisti su šeima, vyresnieji gali ilgiau leisti laiką įvairiuose būreliuose. Tačiau tikrai vaikui nereikia lankyti būrelių visą dieną kiekvieną dieną, kad jis būtų visapusiškai lavinamas.

Tėvystės vaidmuo ir emocinis ryšys

Vis dėlto ne visi tėvai žino, kokios drausmės veiksmingiausia laikytis, siekiant užauginti tokį vaiką. Amerikiečių klinikinės psichologės dr. Lauros Markham knygoje „Ramūs tėvai, laimingi vaikai“ pristatomas paprastas, tačiau veiksmingas būdas, padedantis užmegzti ir puoselėti glaudų emocinį ryšį su savo vaikais, ugdyti pozityvias savybes bei įgūdžius, užuot nuolat kontroliavus jų elgesį. Tarptautinio pripažinimo sulaukusioje, daugiau nei į penkiolika kalbų išverstoje knygoje siūlomos technikos, kurios padės tėvams tapti kantresniems, lengviau susitvardyti nešaukus ant savo vaikų bei nuslopinti įtampą šeimoje. Taip pat sužinosite, kaip padrąsinti ir palaikyti savo atžalas. Sukūrę tvirtą ryšį su savo mažaisiais, daugiau niekada neturėsite jiems grasinti, jų prašinėti, papirkinėti ar net bausti, kad būtumėte išgirsti. Taigi, kaip ugdyti pozityvų vaikų elgesį ir skatinti jų savarankiškumą?

tėvai ir vaikas bendrauja

Vadovavimas su meile

Jeigu svarbiausias jūsų tikslas - pasiekti, kad mažylis būtų klusnus, greičiausiai nevengsite baimės ir prievartos, kad tai pasiektumėte. Kita vertus, jeigu norite užauginti vaiką, kuris elgtųsi deramai ir savarankiškai, nepriklausomai nuo to, ar jūs esate šalia, ar ne, tada jums reikia mąstyti, matant ilgalaikę perspektyvą. Taip mąstyti, užuot grasinus ir baudus, reiškia mokyti deramo ir savarankiško elgesio, stiprinti ryšį su savo vaiku, kad jis norėtų pateisinti jūsų lūkesčius, o paskui padėti jam dorotis su emocijomis, kad sugebėtų gerai elgtis. Vadovaujant su meile, šis tikslas daug greičiau pasiekiamas, nei baudžiant ar drausminant. Taip yra dėl kelių priežasčių:

  • Vadovaudami su meile, įgyjame didesnę įtaką savo vaikui. Žmonės priešinasi kontrolei. Tai gerai, nes mums patiems leidžiama prisiimti atsakomybę už savo elgesį. Bet tai taip pat reiškia, kad, kai vadovaujame savo vaikams pasitelkdami prievartą, jie priešinasi. Taigi kuo meiliau elgiamės su savo mažyliais, tuo atviresni jie tampa ir patys labiau stengiasi suprasti, kokią išmintį slepia mūsų rekomenduojamos taisyklės bei įpročiai, taip pat lengviau juos priima.
  • Kai vadovaujame su meile, mažieji jaučiasi saugesni. Todėl gali susitelkti į savo raidos tikslus, tokius kaip mokymasis. Autoritarinė tėvystė kelia vaikams nuolatinį stresą, verčia jaudintis dėl kitos bausmės (tai galbūt paaiškina, kodėl mušamų vaikų IQ žemesnis). Kita vertus, liberali tėvystė gali versti vaikus jaustis taip, lyg niekas jiems nevadovautų, o tai ne mažiau baugina. Tuo tarpu atjaučiamai, su meile nubrėždami ribas, mes padedame savo mažyliui jaustis saugiam.
  • Vadovaudami su meile, suteikiame savo vaikams paramą. Šios jiems reikia, kad suprastų savo jausmus ir išmoktų juos kontroliuoti. Jausdami šią paramą, mažieji įstengia atskleisti geriausias savojo „aš“ savybes, jie nesileidžia išstumiami iš kelio gilių jausmų slėgio. Tie vaikai supranta, kad veiksmus būtina riboti, bet, net patirdami visas sudėtingas emocijas, jaučiasi gerai. Tas gerumo jausmas kaip tik ir padeda mums žengti pirmyn, įgyvendinant savo gerus ketinimus.
  • Vadovaudami su meile, stipriname tarpusavio ryšį su savo vaiku. Vadovaudami su meile, susitelkiame ne į savo vaiko elgesį, o į mūsų santykius su juo. Mažasis supranta, kad negali turėti visko, ko užsigeidžia, bet gali gauti kai ką geresnio - žmogų, kuris priims jį visą, su sujauktais jausmais, ir padės jam valdyti savo veiksmus.
  • Vadovaudami su meile, stipriname savo atjautą vaikui. Visi žinome, kad vaikams labiausiai reikia meilės tada, kai jie mažiausiai jos nusipelno. Mažojo elgesys gali mus erzinti, bet atjauta padeda matyti toliau už susierzinimą ir suprasti, kodėl mūsų vaikas taip elgiasi. Galiausiai pajaučiame užuojautą tam mažam žmogučiui, kuris taip labai stengiasi. Kita vertus, bausmė iš mūsų reikalauja sukietinti širdį ir emociškai apleisti savo vaiką, kai jam labiausiai mūsų reikia.
  • Vadovaudami su meile, padedame formuotis vaiko savigarbai. Mat toks vadovavimas išvaduoja mus nuo drausminimo. Tada tėvystė teikia daugiau pasitenkinimo, mes galime labiau džiaugtis savo vaiku. O kai mažasis mato, kad tėvai nuolat juo žavisi, jis, kaip žmogus, jaučiasi gerai.
  • Vadovaudami su meile, sukuriame ramybę namuose. O tai teikia vaikams (ir suaugusiesiems!) prieglobstį, kurio jiems reikia, patiriant išorinio pasaulio įtampas.

Kaip lavinti ikimokyklinukų savarankiškumą?

Iki to laiko, kai jūsų vaikui sukanka treji, jis jau, regis, žino taisykles. Taigi, jeigu jūsų ikimokyklinukas žino, kas teisinga, kodėl jis dažnai nesielgia deramai? Todėl, kad tokio amžiaus mažyliai yra dar ne visai pajėgūs save kontroliuoti, kad galėtų pasirinkti teisingą. Be to, 3-5 m. vaikams būdingi šie bruožai:

  • Jie yra smalsūs. Ikimokyklinukai - apsigimę mokslininkai. Kaip lūpdažis išsisuka iš tūbelės ir kaip jis atrodo ant sienos? Ar pašluostę nuplautų vanduo unitaze? Mažylis nemėgina būti blogas - jis tik bando suprasti, kaip veikia pasaulis, ir nesuvokia, kad vonioje plūduriuojantys jūsų mokesčių blankai yra katastrofa.
  • Ikimokyklinio amžiaus vaikai yra nuolat kuo nors užsiėmę. Todėl nesupranta, kodėl svarbi jūsų darbotvarkė. Joks keturmetis nesutiks, kad valytis dantis būtent šią minutę svarbiau, nei surasti jo pradingusią veiksmo žaidimo figūrėlę.

Mums patiems neišvengiamai tenka kartotis: padedame savo vaikams susikurti teigiamus gyvenimo įpročius, nuolat jiems pagelbėdami valytis dantis, pasikabinti striukę, susidėti žaislus į vietą. Tai tik iš dalies apibūdina tėvų darbą. Geriausia, kai gimdytojai tai priima nesiraukydami - kaip skalbdami marškinius. Pabandykite išsakyti savo reikalavimus vaikams kaip kvietimą pažaisti: „Ropškis man ant nugaros lyg ant besispardančio laukinio mustango ir jokime tiesiai į vonią, kaubojau!“ Joks ikimokyklinukas nepajėgs atsispirti geram žaidimui, net jeigu tas galiausiai veda į vonią ar kur kitur, kur mažylis verčiau neitų.

vaikas žaidžia su kaladėlėmis

3-5 m. vaikai dažnai jaučiasi praradę su mumis ryšį. Jie jaučia, kad tarpusavio ryšis laikinai nutrūko, arba nuolat patiria jo stygių. Visi vaikai jaučiasi stokojantys ryšio su savo tėvais, kai kovoja su baime, nusivylimu ir daugeliu kitų nesmagių emocijų, susikaupiančių per dieną. Ikimokyklinukai dažnai slepia savo baimes bei nuoskaudas, laukdami progos saugioje aplinkoje jas pajausti ir išreikšti. O jeigu vaikas dieną praleidžia toli nuo jūsų, galite tikėtis, kad namo jis parkaks su pilna kuprine jausmų, kurių nedrįs išreikšti, mat jie visi darželyje taip stengiasi būti „dideli“. Kol jūsų vaikas neatsivers ir nebus išgirstas, tie jausmai tykos išsilieti, trikdys mažojo bendravimą, skatins jį netinkamai elgtis ir temdys jo linksmumą. Štai kodėl visų pirmiausia turėtumėte atnaujinti ryšį su savo ikimokyklinuku, kai, dienai baigiantis, vėl susitinkate. „Ypatingasis laikas“ bei linksma šėlionė po namus padeda vaikams iškrauti susikaupusius jausmus, atnaujinti ryšį ir susitvarkyti su savimi. Tėvai šiuo atveju tėvai funkcionuoja beveik kaip išorinė kontroliuojanti sistema, suteikianti vaikui saugų prieglobstį, kurį jausdamas, mažasis galėtų susidoroti su sudėtingais jausmais. Kitaip šie jausmai jį pastūmėtų netinkamai elgtis.

Vaiko smegenys tebesivysto. Jis vis dar mokosi pats nusiraminti, kai susijaudina, tad nesugeba greitai pažaboti įsiplieskusio pykčio. Mažasis galbūt ir sugeba vartoti keturskiemenius žodžius, bet neapsigaukite: neramūs jo migdoliniai kūnai dar vis gali nustelbti aukštesnes smegenų funkcijas („Ji labiau myli mažę? Tai še tau, maže!“). Labai svarbu prisiminti, kad jūsų vaikas nėra blogas - jis tik mažas. Jo racionaliųjų smegenų funkcijos dar nėra visiškai įjungtos. Ikimokyklinukai geba labiau save kontroliuoti nei vos tik pradėję vaikščioti mažyliai, tad per tuos metus mes, tėvai, galime išmokyti juos fundamentalių elgesio pamokų. Turbūt atspėjote, kaip tai geriausiai daryti: visų pirma, kontroliuoti savo pačių emocijas, išlikti ramiems, palaikyti tvirtą ryšį su savo ikimokyklinuku, kad jis būtų atviresnis jūsų įtakai, ir lavinti jį, o ne kontroliuoti, taip padedant jam ugdytis savarankiškumo įgūdžius.

Vaiko judesių ir pojūčių lavinimo svarba

Anot kineziterapeutės, ypatingai svarbu kuo anksčiau pradėti lavinti vaiko judesius ir pojūčius, nes jie lemia racionalų pasaulio pažinimą ir padeda išvengti arba sumažinti protinio vystymosi atsilikimą. Kineziterapeutė aiškina, kad cerebriniu paralyžiumi sergančių vaikų oda dažnai yra daug jautresnė, todėl jie priešinasi ir baiminasi prisilietimų. Kadangi ši baimė vaikams trukdo užmegzti ryšį su išoriniu pasauliu, pirmiausia reikėtų stengtis odos jautrumą sumažinti. „Cerebriniu paralyžiumi sergantys vaikai labiau toleruoja stipresnius, gilesnius prisilietimus, tačiau kontaktą pradėti reikėtų švelniomis priemonėmis. Tam tinka vata, kailis, minkšti teptukai, žaisliukai, pirštai ar maudymosi kempinės. Jais reikėtų glostyti, kutenti, trinti bei spausti įvairias vaiko kūno dalis. Patartina pradėti nuo mažiausiai jautrių kūno vietų, o kiek vėliau, kai vaikas pripranta prie įvairių dirgiklių, galima pereiti ir prie jautriausių vietų. Stebėkite vaiko reakciją - kai pajausite, kad vaikas pradeda priešintis, masažą nutraukite“, - pataria R. Rapalienė.

Prisilietimai, judesiai ir rega vysto žmogaus kūno suvokimą ir lavina erdvės pojūtį. Kadangi sergant cerebriniu paralyžiumi šios veiklos yra pažeistos, tokiems vaikams kūno dalių pojūtis susiformuoja žymiai vėliau. Anot specialistės, kūno dalių pažinimą galima lavinti įvairių veiklų metu: maudymo, rengimo, maitinimo, guldymo, bendravimo ir pan. Svarbiausia, kad vaikas suprastų savo kūno padėties pasikeitimus. Kineziterapeutė pateikia kelis paprastus vaiko kūno lavinimui skirtus pratimus:

  1. Paguldykite vaiką ant kilimėlio ir nuotaikingai ridenkite jį grindimis.
  2. Vėliau iš lėto švelniai tempkite vaiką grindimis.
  3. Mokykite vaiką gulėti ant nestabilių paviršių. Pavyzdžiui, atsigulkite ant grindų ir atremkite vaiką sau į krūtinę bei pilvą.
  4. Taip pat mokykite jį sėdėti ant nestabilių paviršių. Pavyzdžiui, įvairiomis pozomis sodinkite vaiką sau ant kelių.

Svarbu suprasti, kad šie judesiai nėra skirti vaiką mokyti, jų tikslas - priversti vaiką pajausti įvairias savo kūno dalis. Šiuos sensorinės stimuliacijos pratimus patartina atlikti ir su Dauno sindromu ar autizmu sergančiu vaiku ar esant mišriam raidos sutrikimui.

vaikas daro pratimus su kineziterapeutu

Žaislai ir žaidimai vaiko ugdyme

Žaidimas yra daugiau nei tik linksmybės. Tai vaikų protinio, fizinio, socialinio ir emocinio vystymosi pagrindas - sveikos asmenybės varomoji jėga. Daugybė įvairių tyrimų patvirtina žaidimo svarbą ugdant įvairiausius įgūdžius: ir kūrybingumą, ir bendradarbiavimą, ir kritinį mąstymą ar emocinį intelektą. Ir čia galima būtų plėstis be galo be krašto kalbant apie visus kitus įgūdžius, kurių vaikui gali prireikti tiek augant, tiek jau ir suaugusiojo gyvenime. O žaislai yra puiki priemonė tą žaidimą padaryti dar įdomesnį, įvairesnį ir ilgesnį.

Grįžtant prie atsakymo į pagrindinį klausimą, iš tiesų visi žaislai daugiau ar mažiau lavina:

  • Žaislų įvairovė. Labai svarbu, kad vaikas žaisdamas lavintų įvairius įgūdžius ar sritis, pradedant smulkeja motorika ir baigiant socialiniais-emociniais įgūdžiais.
  • Ką ugdo naujas žaislas? Yra daugybė žaislų, kurie lavina visiškai netinkamus įgūdžius, pavyzdžiui, konfliktiškumą ar agresiją kito žmogaus atžvilgiu. Mums kyla natūralus klausimas, ar norime tai skatinti.
  • Tinkamiausi lavinamieji žaislai plečia reikalingiausių įgūdžių gamą ir sustiprina vystymosi procesą tam tikrose srityse. Mes, remdamiesi mokslininkų ir edukologų atradimais bei besikeičiančiomis visuomenės tendencijomis, matydami, kokių žinių ar įgūdžių ilgainiui žmonėms nebereikia, o kokių svarba ateityje tik augs, esame išskyrę 10 įgūdžių. Pagal juos galima rasti žaislus Edukaciniai.lt. Tai - atmintis, kritinis mąstymas, vizualinis erdvės suvokimas, emocinis intelektas ir kiti.

Žaislai pagal amžiaus grupes

  • Žaislai vaikams iki 2 metų: Per pirmuosius gyvenimo mėnesius kūdikiai paprastai aktyviai nežaidžia, tačiau žaismingumas yra įgimtas ir jį reikia skatinti per žaislus, kurie stimuliuoja pojūčius. Tai - barškučiai, ryškiaspalviai, kontrastingi ir skirtingų tekstūrų žaislai. Jie skatina sveiką kūdikio vystymąsi, natūralų smalsumą ir norą pažinti supantį pasaulį. Kai kūdikis pradeda sėdėti ar stovėti, jo pasaulis tampa didesnis. Judantys žaislai puikiai tinka motyvuoti vaiką mokytis judėti siekiant stebėti ir pasiekti žaislą, o tai tuo pačiu stiprina pagrindinius raumenis. Daug šiam amžiui skirtų plastikinių žaislų pritaikyta būti kramtymui, nes dygstančius dantukus juk taip niežti!
  • Žaislai 3 - 4 metų vaikams: 3 ir 4 metų amžiaus vaikų žaidimo įpročiai keičiasi. Jie pradeda žaisti su bendraamžiais. Juos ima dominti vaidmenų ir komandiniai žaidimai, ugdantys socialinį sąmoningumą ir kuriantys rimtos draugystės pagrindus. Raumenų stiprinimo žaidimai ir žaislai yra taip pat labai naudingi. Žaisdami tokio amžiaus vaikai lavina motoriką, žodyną bei koordinaciją tarp to, ką mato, ir to, ką jaučia. Taip pat bandydami surikti įvairiausias kaladėles lavina pirštų vikrumą. Šio amžiaus vaikams svarbios vaikiškos knygelės. Šiuo laikotarpiu jau galima pradėti pažindintis su emocijomis, ugdyti emocinį intelektą, nes kaip tik jos būna stipriausios, o vaiko žinojimas, kas jam yra ir koks būna pyktis ar liūdesys, kada jis kyla, padeda išmokti su šiais jausmais tvarkytis.
  • Žaislai 5 - 7 metų vaikams: Šiame amžiuje itin sparčiai plečiasi vaiko žodynas ir bendravimo įgūdžiai, nes paruošiamoji darželio grupė ar mokykla kasdien pasiūlo vis naujas diskusijas. Žaidimai, knygos ir žaislai, kurie skatina mokytis kalbos, skaitymo ir rašymo, labai tinkami šio amžiaus vaikams. Matematiniai ir abėcėlės žaidimai yra įdomūs ir suteikia pasitikėjimą kaskart pačiam suradus teisingą atsakymą. Aktyvūs žaidimai tampa vis įdomesni, sporto ir fizinės užduotys leidžia sudeginti energijos perteklių ir tyrinėti kiemo pasaulį.
  • Žaislai 8 - 11 metų vaikams: Pradinukai dažniausiai domisi sveikos konkurencijos žaidimais. Jūsų vaikas mokosi laimėti ir pralaimėti, lygina savo ir bendraamžių įgūdžius. Tuo pačiu svarbūs ir bendradarbiavimo žaidimai. Šio amžiaus vaikams edukaciniai žaidimai įdomūs tada, kai yra kūrybiškai pateikti. Mokslas ir naujos žinios tampa įdomesnės, kai jos atrandamos per žaidimą arba dirbant su moksliniais rinkiniais pamatoma, kaip iš tiesų skirtingos medžiagos ar skirtingi mūsų veiksmai gali paveikti daiktus bei medžiagas. Stalo žaidimai skatina bendravimą ir bendradarbiavimą, jais galima mėgautis šeimos ar draugų rate.

Turėtų būti pusiausvyra. Vaikas tikrai turi turėti galimybę išsirinkti jam patinkantį žaislą, ypač per jam ypatingas šventes! Bet tuo pačiu verta, kad kartais ir tėveliai parinktų, nes tokiu būdu galima užtikrinti įvairesnę žaislų ir atitinkamai vaiko žaidimo įvairovę, skatinant kuo daugiau neuroninių jungčių ir įvairių įgūdžių ugdymo. Tėvai turi nepamiršti, kad kiekvienas žaislas vaikui atrodo tuo vertingesnis, kuo daugiau pats tėvas ar mama įsitraukia ir nenurodinėdami, bet tyrinėdami žaidžia kartu. Juk žaislai yra interaktyvūs, tai - ne muziejaus eksponatai, į kuriuos tik žiūrėsime. Todėl vaikui svarbiausias žaidimo vyksmas ir turėjimas su kuo žaisti.

Ar vaikams reikia pirkti tik lavinančius žaislus?

Kaip jau ir minėjau, iš tiesų visi žaislai lavina. Mašinos ar lėlės puikiai tinka vaidmeniniams žaidimams ir šie žaislai nėra tokie jau paprasti. Tik nereikia kiekvieną kartą vis naują mašinėlę ar lėlę pirkti. O ir tų pačių lėlių gali būti labai įvairių - nuo tokių, kurios tiesiog skatina puikavimąsi jos turėjimu ir išvaizda, iki tokių, kurios ugdo rūpestingumą, draugiškumą bei kitus socialinius-emocinius įgūdžius. Todėl paprasčiau pradėti mąstyti ne apie žaislus, o apie savo vaiką ir jo įgūdžius, kuriuos norėtumėte lavinti, kurių galbūt jam trūksta arba jie kaip tik šiuo metu formuojasi. Tada atitinkamai galėsite ieškoti žaislų bei žaidimų, padedančių ir patinkančių jūsų vaikui. Iš tiesų vaikas žino tik tai, kokie žaislai jam patiko praeityje, todėl ir prašys dar vienos mašinytės ar lėlės. Tačiau tik jūs žinote, kas jam bus naudinga ir smagu ateityje ir kokios plačios bei didelės šiandienos pasaulyje yra galimybės. Todėl nebijokite įvairovės ir patys būkite vaiko pasirinkimų kelrode žvaigžde.

Smulkiosios motorikos įgūdžių lavinimas

Individualių ugdymosi poreikių centras „Upės teka” toliau dalijasi tiek pedagogams, tiek ir tėvams itin naudinga informacija, patarimais ir nemokamomis priemonėmis itin aktualiomis ugdymo bei lavinimo temomis. Šįkart panagrinėsime vaiko kasdienio gyvenimo veikloms ir jo ugdymui labai svarbius smulkiosios motorikos įgūdžius bei jų lavinimą. Smulkioji motorika yra sudėtinga ir subtili motorinės veiklos forma, susijusi su smulkių raumenų grupių kontrolės ir koordinacijos įgūdžiais. Smulkiosios motorikos lavinimas vaikystėje yra ypač svarbus, nes tai formuoja pagrindą tolesniam vystymuisi. Smulkiosios motorikos įgūdžiai apima įvairias veiklas, kurias vaikai mokosi ir tobulina nuo mažų dienų. Tai gali būti rašymas, piešimas, lipdymas, konstravimas, manipuliacinės veiklos su smulkiais daiktais ir kt. Suprantama, smulkiosios motorikos įgūdžiai taip pat turi didelę praktinę naudą kasdieniniame gyvenime. Gebėjimas tinkamai naudotis įrankiais ir kitomis priemonėmis leidžia vaikams savarankiškai valgyti, rengtis, rūpintis savo asmenine higiena.

Smulkiosios motorikos lavinimas naudojant įvairius žaislus, pratimus ir žaidimus padeda vaikui išmokti spausdinti, megzti, rišti segtukus, tinkamai rašyti skaičius ir raides. Tai gali būti raktų rakinimas, dėžutės su smulkiomis skylutėmis arba grandinėlės su mažais dirželiais ir panašiai.

Žaislai ir priemonės smulkiosios motorikos lavinimui:

  • Dėlionės ir konstruktoriai, skatinantys rankų ir pirštų koordinaciją.
  • Smulkiajai motorikai lavinti tinkami žaislai: žaidimai su manipuliaciniais elementais, rakteliais ar klijuote, skatinantys pirštų jautrumą ir motorikos valdymą.
  • Pynimas, karpymas, varstymas ir lipdymas - veiklos, lavinančios pirštų jautrumą ir kontrolę.
  • Smulkioji rašymo priemonė (plunksna arba pieštukas), skatinanti smulkiųjų rašmenų rašymą ir rankų jėgos kontrolę.
  • Pirštų miklumui ir ištvermei skirti užduotys: tai gali būti rašymas, drobės / popieriaus kirpimas, dėlionių dėliojimas ir panašiai.
  • Ergoterapeuto vedamos veiklos, skirtos individualiam smulkiosios motorikos lavinimui.
vaikas žaidžia su smulkiais daiktais

Savarankiškumo ugdymas asmenims, turintiems negalią

Vykdant institucinės globos pertvarką, šalia Panevėžio buvo įkurti grupinio gyvenimo namai. Čia proto ir/ar psichikos negalią turintys neįgalieji mokosi tvarkytis patys: pasigaminti valgyti, išsiplauti kambarį, pasikeisti drabužius. Tik taip, dirbdami be kitų pagalbos, jie įgyja savarankiškumo. Proto ir/ar psichikos negalią turintys aštuoni gyventojai kaip tik renkasi į virtuvę. Jie gers arbatą, skanaus pačių pasigaminto deserto. Vyriausioji socialinė darbuotoja Neringa Laukagalytė praveria bendrą šaldytuvą. Jame sudėti maisto produktai, kokių rasi bet kurios šeimos namuose. Į parduotuvę ėjo ir produktus pirko įstaigos gyventojai, iš anksto pasitarę, ko labiausiai reikia, ko norėtų valgyti šiandien ir rytoj. „Štai ir bananų kiek padėta - tikrai ne dėl grožio, o valgyti. Bet po vieną niekas neateina. Kai jau susirenka, tai visi drauge.

„Mus priėmė idealiai. Ir dabar bendruomenė kviečia neįgaliuosius į savo renginius, į šventes. Šalia namo neįgalieji turi savo šiltnamį, kol kas nedidelį. Grupinio gyvenimo namuose apsigyvenę neįgalieji mokosi būti kuo savarankiškesni. E.Kriščiūnas prisiminė, kad gyventojus reikėjo įtikinėti, kaip gerai bus gyventi grupinio gyvenimo namuose. „Gyventojai labiausiai džiaugiasi, kad čia gyvenant visos dienos užimtos. Sekmadienį tapo tradicija važiuoti autobusu į bažnyčią. Taip pat - į turgų. Kitomis dienomis lanko baseiną, keramikos užsiėmimus, mokosi gaminti papuošalus, piešia. Po renginio užsuka į piceriją, kavinę. Ten švenčia ir gimtadienius.

N. Laukagalytė aiškino, kad ir Lavėnų įstaigoje neįgalieji taip pat pratinami tvarkytis, gali ir maistą virtuvėlėse gamintis. Bet dideliame būryje dirbti yra mažiau noro. „Jei daug žmonių, o reikia kieme sugrėbti lapus, dažniausiai žiūri vienas į kitą ir klausia: kodėl aš, - tegu kiti dirba. O čia gyvena aštuoniese ir veikti ką nors drauge jiems tampa ne prievole, o pramoga. Grupinio gyvenimo namų tikslas - kad juose neįgalūs žmonės galėtų gyventi su minimalia kitų pagalba. Juk žmogus lavinasi tik dirbdamas ir mokydamasis.

Neįgalieji kambariuose gyvena po du. Tvarkingame Aušros ir Dalios kambaryje - minkšti žaislai, ant sienos - nedidelis paveikslas. Jos išskirtinės tuo, kad Lavėnuose priglaudė, o vėliau su savimi atsivežė šuniuką ir dabar juo rūpinasi, šeria ir vedžioja. Vienbalsiai abi tikina, kad šuniuką myli, o šuniukas - jas. Vincas ir Gita nuo seno yra pora, labai susigyvenę. Nestebina, kad jų kambaryje - didžiulis veidrodis ir bendra nuotrauka ant sienos. Už draugę kur kas šnekesnis Vincas sako mokantis nuskusti bulves, morkas ar burokėlius. Kiekvieną dieną vyras daro mankštą. Kitame kambaryje Gaudentas palinkęs prie kompiuterio. Jo bičiulis Antanas spalvina piešinį pieštukais. Gaudentas emocingai pasakoja apie išvyką į Šventąją su penkiomis nakvynėmis. Jonui ir Vidui atitekęs didžiausias kambarys. „Yra sunkiau šnekančių, o kai dar skuba pasakyti, man sunku suprasti.

Kaip ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi | Dr. Becky Kennedy ir dr. Andrew Huberman

tags: #zmogus #kuris #lavinasi



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems