Vyrų vaisingumas - tai sudėtingas procesas, kurį gali paveikti daugybė veiksnių, pradedant nuo bendros sveikatos būklės ir gyvensenos iki aplinkos veiksnių ir genetinių ypatumų. Deja, vis daugiau vyrų susiduria su vaisingumo problemomis, kurios gali tapti kliūtimi susilaukti vaikų. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime spermos kokybės svarbą, jos blogėjimo priežastis, diagnostikos metodus ir galimus sprendimus.
Teigiama, kad stipriosios lyties atstovų, susiduriančių su vaisingumo problemomis, daugėja. Remiantis pasauline statistika, per pirmąjį šio amžiaus dešimtmetį vyrų spermoje spermatozoidų sumažėjo perpus! Teigiama, kad apie 30-40 proc. porų negali susilaukti vaikų dėl vyro vaisingumo sutrikimų. Apie 40 proc. nevaisingų pacientų į klausimą, kodėl jie negali susilaukti vaikų, neišgirsta aiškaus atsakymo. Likusiems nurodomi hormonų reguliacijos sutrikimai, genetiniai dalykai, patirtos infekcijos ir uždegimai (ne tik lytinių takų), chemoterapijos, radioterapijos ir daugybės kitų veiksnių poveikiai. Teigiama, kad apie trečdalis šeimos nevaisingumo priežasčių glūdi moters organizme, trečdalis - vyrų ir likęs trečdalis - kai pakitimų aptinkama ir vyro, ir moters organizme.
Nors daug kalbama apie moterų nevaisingumą, „Northway“ medicinos centrų gydytojos: endokrinologė, andrologė profesorė Birutė Žilaitienė ir akušerė ginekologė Živilė Petrutienė atkreipia dėmesį būtent į vyrų nevaisingumo priežastis ir pataria, kaip jas pašalinti. Ginekologė Ž. Petrutienė sako, kad remiantis tarptaimine statistika vyrų sveikatos problemos lemia 30 proc. visų vaisingumo sutrikimo atvejų. Vyrų nevaisingumą gali lemti įvairios sveikatos būklės, tačiau dažna to priežastis - nekokybiška sperma.
Nors vyrai, skirtingai nei moterys, gali būti vaisingi iki gyvenimo pabaigos, trečdalis vyrų susiduria su vaisingumu susijusių iššūkių. Tai, kad be medikų pagalbos negali pastoti kas šešta pora, verčia sunerimti ne tik vaikų norinčias susilaukti poras, bet ir medikus. Prognozės taip pat nėra džiuginančios, demografai sako, kad po keliolikos metų ši problema padvigubės.

Vyrų spermos kokybei ir kiekybei įtakos turi daug veiksnių. Kai kurie vyrai klaidingai mano, kad didelis sekso metu išsiskiriančios spermos kiekis reiškia, jog ji - puikios kokybės. Kai kurie vyrai vis dar mano, kad pastojimas - moterų reikalas, todėl jos, o ne jie, turi tirtis. Tai - egoistiška, moteris traumuojanti nuostata, bet vyrams, ypač vyresniems, kartais būna labai sunku įsileisti mintį, jog gandras gali neatskristi dėl to, kas vyksta jų pačių organizme.

Vyrų vaisingumo problemos atsiranda dėl daugelio priežasčių. Dažniausios medicininės priežastys yra: genetinės anomalijos, hormonų nesubalansavimas, lytiškai plintančios ligos. Tačiau, keletas gyvenimo būdo veiksnių taip pat susiję su vyrų spermatozoidų skaičiumi ir kokybe. Tai svarbu paminėti todėl, kad vyrams norint padidinti spermos kokybę ne visada reikalinga medikų pagalba.
Vienas pirmųjų žingsnių aiškinantis, kodėl moteris negali pastoti, turėtų būti jos partnerio spermos tyrimas. Svarbiausias tyrimas, pasakantis apie vyro vaisingumą ir spermos kokybę, - tai spermos tyrimas arba spermograma. Jis parodo tikslų spermatozoidų skaičių, jų sugebėjimą judėti, formą ir gyvybiškumą. Kita vertus, šis tyrimas gali rodyti ir normalius spermos parametrus, o pora vis dėlto kentėti dėl nevaisingumo. Tokių situacijų pasitaiko kas 6-7-tai (15 proc.) porai, kurios nevaisingumo priežastys slypi vyro organizme. Tokiais atvejais informatyvus būtų tyrimas atskleidžiantis kitus, didelę įtaką vyrų vaisingumui turinčius spermos parametrus.
Kaip jau minėjome, paprastos spermos analizės metu nustatomas spermatozoidų kiekis, judrumas ir forma. Bet šio tyrimo metu netiriamas DNR vientisumas. Pastaruoju metu daugėja įrodymų, atskleidžiančių spermos branduolio DNR vientisumo vaidmenį vyriškų veiksnių sukeltam vaisingumo nepakankamumui arba nevaisingumui.

Tiriant vaisingumo problemų varginamus vyrus nustatyta, kad jų organizme trūksta kai kurių svarbių elementų, turinčių įtakos spermatozoidų vystymuisi. Pirmiausia - L-karnitino. Tai natūralus, į B grupės vitaminus panašus junginys, kuris būtinas spermatozoidų ląstelėms kaip energijos pagrindas ir gali pagerinti spermos judrumą ir kiekybę. Taip pat nustatyta, kad šiems vyrams trūksta cinko, kuris gerina spermatozoidų ląstelių tankį, padidina greitai judančių spermatozoidų kiekį ir testosterono lygį, būtiną spermatogenezei. Svarbus elementai yra ir glutationas (pagrindinis vidinis antioksidantas) bei selenas, kuris skatina gliutationo sintezę. Sėklidėse būna didelė seleno koncentracija, o žmonių, kuriems trūksta seleno, spermos kiekis mažėja ir kokybė prastėja. Cinkas dalyvauja vykstant DNR transkripcijai (nurašymui), baltymų sintezei, sėklidžių vystymuisi ir spermos brendimui, ir manoma, kad pratęsia funkcinį ejakuliuotų spermijų gyvavimo laiką.
Taigi svarbiausios spermos kokybei, o kartu ir vaisingumui, medžiagos yra aštuonios - L-karnitinas, L-argininas, cinkas, vitaminas E, gliutationas, selenas, kofermentas Q10 (CoQ10) ir folio rūgštis. Visų jų veiksmingumas ir įtaka vyro spermos kokybei buvo tirta atskirai. Dar nebuvo tyrimo, kuris įrodytų šių medžiagų derinio poveikį ir įtaką vyrų vaisingumui. Ir toks tyrimas pagaliau buvo atliktas Austrijos, Vienos ambulatoriniame vaisingumo centre, jame dalyvavo 67 vaisingumo problemų kamuojami vyrai. Tyrimo rezultatai suteikia vilties ją praradusioms poroms. Po 3 mėnesių gydymo aktyviuoju junginiu (PROfertil®) pastebimai padidėjo (19,7 proc.) hialurono rūgšties rišamoji geba. Ir tai gerokai daugiau negu kontrolinėje grupėje, kurios dalyviai nevartojo preparato, ir buvo stebėtas 2,1 proc. Padidėjusi hialurono rūgšties rišamoji geba reiškia, kad bus surišta daugiau judrių ir morfologiškai normalių spermijų, turinčių didelį DNR vientisumą. O tai reiškia didesnę galimybę pasiekti efektyvų apvaisinimą ir tolesnį normalų nėštumą. Mažos DNR vientisumo reikšmės susijusios su mažesne natūralaus pastojimo tikimybe, didesniu sutrikusio embriono vystymosi ir persileidimų santykiu, bei didesne naujagimių susirgimų tikimybe. Tiriamas preparatas PROfertil® visų dalyvių buvo gerai toleruojamas, ir nenustatyta kokių nors nepageidaujamų poveikių.
Priešingai nei moterys, kurios gali rinktis įvairią terapiją, vyrų galimybės pagerinti vienintelį pagrindinį veiksnį - spermos kokybę - labai ribotos.
„Vienoje naujausių apžvalgų apibendrinami iki šiol atlikti SARS‐CoV‐2 poveikio vyrų vaisingumui tyrimai. Reikia pažymėti, kad virusas retai randamas vyrų, sergančių lengva-vidutinio sunkumo COVID-19 forma lytinėje sistemoje, o viruso RNR nebuvo randama pasveikusių pacientų lytinėje sistemoje. Taigi, sėklidės nėra SARS‐CoV‐2 “rezervuaras” ir viruso perdavimo lytiniu keliu šansas yra labai menkas“, - komentuoja prof. B. Žilaitienė. Tačiau, pasak andrologės, COVID-19 gali sukelti sėklidėje imuninius ar uždegiminius pažeidimus, kurie paveikia spermos kokybę: “Dabartinė teorija teigia, kad COVID‐19 patenka į lytinę sistemą ankstyvoje ligos stadijoje ir sukelia sėklidžių pakenkimą, nors pats virusas greitai pašalinamas. Tačiau šių teiginių patikslinimui reikalingi tolimesni tyrimai. Taip pat nėra žinoma, ar sėklidžių pakenkimas yra laikinas ar truks ilgai, galbūt, liks negrįžtamų pakitimų, ar pakenkimas priklauso nuo ligos sunkumo“. Paklausus gydytojos, ar galima vakcinacijos įtaka vyrų reprodukcinei sveikatai, profesorė atkreipia dėmesį į naujausius tyrimus: „2021 metų birželio mėnesį publikuoti Jungtinėse Valstijose Miami universitete atlikto tyrimo, kuriame vertinta vakcinacijos įtaka spermos kokybei, rezultatai. Tirtųjų amžiaus vidurkis buvo 28 metai, jie tirti prieš vakcinaciją ir praėjus 70 dienų po antros mRNR vakcinos („Pfizer“ ar „Moderna“) dozės. Jokio spermos kokybės pablogėjimo nebuvo pastebėta. Tyrimo autoriai teigia, kad mažai tikėtina, kad vakcinos, kuriose nėra gyvo viruso, kažkaip galėtų kenkti vaisingumui“. Akušerė ginekologė Ž. Petrutienė sako, kad bet koks virusinis susirgimas, net tas pats gripas, gali nulemti laikiną spermatozoidų sumažėjimą spermoje. Tai trunka tik kelias savaites ar mėnesius.„Pastebėta, kad persirgus COVID-19 vyrų spermos kokybė blogėja. Virusas neigiamai paveikė jų spermos koncentraciją, judrumą ir formą. Tai galėjo galėjo lemti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, vaistų vartojimas virusui gydyti. Koronavirusas gali pažeisti plaučius, širdį, inkstų, smegenų ląsteles. Šie organai turi tuos pačius audinių receptorius kaip ir sėklidės, todėl sėklidžių ląstelės gali būti pažeidžiamos viruso. Kaip ilgai išlieka spermos pakitimai išsamių duomenų dar nėra“, - patikina Ž. Petrutienė.
Susidūrus su vaisingumo problemomis, visada geriausia konsultuotis su specialistu, kuris įvertins pakitimų spermogramoje lygmenį, ištirs kliniškai, paskirs tyrimus galimoms priežastims nustatyti. Gali būti, kad priežastys laikinos - neseniai persirgtos virusinės infekcijos, buvę operacinės intervencijos. Tuomet verta palaukti ir po trijų mėnesių kartoti spermos tyrimą. Jeigu atlikus spermogramą, paaiškėja, kad yra nežymūs spermatozoidų judrumo ir skaičiaus nukrypimai dažnai pakanka papildų, atstatančių bei gerinančių spermatozoidų gamybą bei koreguoti gyvenseną. Esant nežymiems vyrų spermos kokybės pokyčiams (bendras judrių spermatozoidų skaičius daugiau kaip 10 mln.) svarstomas IUI (intrauterininės inseminacijos) atlikimas. „Esant didelio laipsnio nukrypimams spermogramoje ar kai negalime padėti kitais metodais, rekomenduojamas pagalbinis apvaisinimas. Šiam gydymui pakanka labai nedidelio skaičiaus spermatozoidų, o efektyvumas siekia 50 procentų. Šiuo metu beliko pavieniai atvejai, kai nebegalime padėti. Tai kai kurie genetinių susirgimų atvejai, situacijos po onkologinių ligų gydymo, kai prieš gydymą nebuvo užšaldyta sperma prieš gydymą“, - atkreipia dėmesį profesorė.
„Kuomet spermogramoje randami ryškūs spermatozoidų skaičiaus, judrumo ir morfologijos pakitimai, ar spermatozoidų visai nėra atliekami išsamesni tyrimai. Vyrą konsultuoja urologas, genetikas. Atliekami hormonų tyrimai. Nustačius pokyčius, pacientas nukreipiamas endokrinologo konsultacijai. Esant azoospermijai, kuomet nerandama spermatozoidų ejakuliate, o tai sudaro apie 2 proc. vyrų nevaisingumo, vyrams spermatozoidai gali būti išgaunami tiesiogiai iš sėklidžių“,- paaiškina ginekelogė. Pasak gydytojos, tik ištyrus azoospermijos priežastis ir įvertinus spermatozoidų gavimo iš sėklidės šansus priimamas sprendimas dėl taktikos: „Bendrinėje nejautroje atliekama transepiderminė spermatozoidų spiracija (TESA) tiesiogiai iš sėklidžių. Tai gali būti diagnostinė procedūra ar su gautais spermatozoidais atliekama ICSI procedūra. Jei sutrikimai sunkūs, nepavyksta gauti paciento spermatozoidų, svarstoma donorinės spermos programa“.
Vyrų lytinės sveikatos specialistė prof. B. Žilaitienė vyrams, norintiems būti ir kuo ilgiau išlikti vaisingiems pataria nerūkyti, nevartoti alkoholio, anabolinių steroidų, rekreacinių narkotikų. Turėti reguliarius lytinius santykius. Taip pat vengti padidintos temperatūros sėklidėms, tai - pirtis, karšta vonia, SPA procedūros, kompiuteris ant kelių, ilgas sėdėjimas, ilgas vairavimas, ankšti drabužiai. Svarbi sveika mityba, svorio korekcija. Jei yra antsvoris ar nutukimas - įrodyta, kad tai siejasi su blogesne spermos kokybe. Tad labai svarbu palaikyti normalų kūno svorį ir jį koreguoti, jeigu svoris padidėja. Ir dar vienas labai reikšmingas profesorės patarimas - išmokti valdyti stresą, siekti gerų santykių šeimoje. Akušerė ginekologė Ž. Petrutienė taip pat akcentuoja, kad vyrui svarbu laikytis sveiko gyvenimo būdo rekomendacijų: tai yra sveika mityba, fizinis aktyvumas, ankstyvas šeimos planavimas, reguliarūs lytiniai santykiai.
Vyrai savo veiksmais gali pabloginti spermos kokybę, bet lygiai taip savarankiškai gali ir ją pagerinti. Svarbu suvokti, kad teigiami pokyčiai pasireiškia palaipsniui, nes spermos gamybos ciklas trunka apie tris mėnesius, tad kantrybės ir atkaklumo keičiant įpročius tikrai reikės. „Viskas prasideda nuo gyvenimo būdo - vienas didžiausių spermos kokybę veikiančių veiksnių yra rūkymas, alkoholis ir narkotinės medžiagos. Atsisakius šių įpročių, ženkliai pagerėja spermos rodikliai. Didelę įtaką turi ir mityba. Subalansuotas, antioksidantų turintis maistas - daržovės, vaisiai, riešutai, žuvis - padeda apsaugoti spermatozoidus nuo oksidacinio streso. Ypač svarbūs yra cinkas, selenas, vitaminas C, vitaminas E ir omega-3 riebalų rūgštys. Vyrams rekomenduojama gerti pakankamai vandens, nes dehidratacija gali mažinti spermos kiekį. Fizinė veikla taip pat yra būtina. Reguliari mankšta didina testosterono koncentraciją, gerina kraujotaką, skatina hormonų pusiausvyrą, tačiau svarbu nepersistengti - per didelis fizinis krūvis ir steroidų vartojimas gali turėti priešingą poveikį. Ne mažiau reikšmingas ir miegas. Nuolatinis miego trūkumas ar stresas mažina testosterono lygį ir blogina spermos parametrus. Be to, verta atkreipti dėmesį į aplinkos veiksnius. Sėklidžių perkaitimas, pavyzdžiui, dėl ilgo sėdėjimo karštose pirtyse, voniose ar nešiojant aptemptus drabužius, gali sumažinti spermatozoidų judrumą. Taip pat reikėtų vengti nuolatinio kontakto su chemikalais, pesticidais ar kitomis toksinėmis medžiagomis darbe ar buityje“, - esminiais patarimais, kaip padėti savo paties organizmui, vardija M. Anglickis.

tags: #bloga #spermos #kokybe #apsigimimai