Darželio ligų simptomai vaikams ir tėvų rekomendacijos

Pradėjus lankyti darželį, mažylio gyvenimo sąlygos pasikeičia, jis patiria daug naujų emocijų. Nors tai yra ypatingas ir kupinas emocijų laikotarpis, tėveliams labai svarbu žinoti, kad šis naujas gyvenimo etapas gali atnešti ir iššūkių, susijusių su vaiko sveikata. Vaikų ligų gydytoja, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos docentė dr. Sigita Burokienė pažymi, kad žaibiškai po vaikų grupes paplinta ir tokios ligos, kaip roto virusas, vėjaraupiai, akių uždegimas. Vaikai lengvai užsikrečia tarpusavyje glaudžiai bendraudami, žaisdami tais pačiais žaislais.

Įžanga: Darželio ligų iššūkiai ir prevencija

Ligos plitimas vaikų kolektyvuose

Daugeliui tėvų atrodo, kad pradėjus lankyti darželį, vaikas „serga be sustojimo“. Anot gydytojos S. Burokienės, "kiekviena liga turi savo laiką", ir užkrečiamumas aktyvus 5 dienas-savaitę. Tai, kad vaikai dažnai serga, papuolę į didesnes vaikučių grupes, yra natūralu. Virusai darželinukams - natūrali imuninės sistemos treniruotė.

Tėvų vaidmuo ligų prevencijoje

Gydytoja pritaria besipiktinantiems tėvams - laikydami sergančius vaikus namuose padėsite užkirsti kelią ligai plisti. Svarbu pradėti nuo savęs: sveikai maitinti vaikus, o ne saldainiais, sausainiais ir traškučiais, grūdinti vaikus, o ne laikyti šiltnamio sąlygomis. Tiesa, tenka darželiuose matyti tokių vaikų, kurie prirengti grupėse tiek, kad per veidą prakaitas bega ir nei pajudėti negali normaliai. Auklėtojos nurengia vaikus tiek, kiek reikia. Svarbiausi dalykai imuninės sistemos stiprinimui yra įvairi mityba, pakankamas miegas, buvimas lauke, fizinis aktyvumas, grūdinimasis ir skiepai.

Kada vaikas gali grįžti į darželį? Gydytojos rekomendacijos

Sloga ir kosulys - ne visada ligos ženklas

S. Burokienė ramina tėvus sakydama, kad matoma sloga ir girdimas kosulys dar nebūtinai reikš, kad vaikas serga ir nuo jo galima užsikrėsti. Sloga gali būti dėl labai įvairių priežasčių, pavyzdžiui, ji gali būti alerginė. O šaltuoju metų laiku skaidri sloga gali atsirasti dėl temperatūrų skirtumo - sloguojama, kai iš šalto oro patenkama į šiltas patalpas. Jeigu sloga nėra gausi, jei jai gydyti nereikia specifinės priežiūros, nėra kitų infekcinės ligos požymių, tai su tokia sloga vaikas gali eiti į darželį ar mokyklą.

Dažnai bijoma ir kosulio, tačiau šaltuoju metų laiku vaikai dažnai kosti, mat kosulys yra apsauginis refleksas. Kosulį gali sukelti temperatūrų skirtumas, sausos ir blogai vėdinamos patalpos. Žinoma, tai yra vieni iš viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų, tad jei slogą ir kosulį lydi kiti infekcinės ligos simptomai, karščiavimas, tai jau aiškus virusinės infekcijos ženklas ir vaikas gali užkrėsti kitus, tad jam reikėtų pabūti namuose.

Karščiavimas - svarbiausias signalas pasilikti namie

Svarbiausia - nevesti vaiko nei į darželį, nei į mokyklą, jei jis karščiuoja. Dar vienas iš požymių - jei vaikui reikia reguliariai gerti vaistus. Karščiuojantis ir vaistus vartoti turintis vaikas turi likti namuose. Tokiais atvejais vaikui pasveikti dažniausiai prireikia maždaug savaitės, tada be baimės užkrėsti kitus galima sugrįžti į vaikų kolektyvus. Kai vaikui temperatūra nukrenta, savijauta pagerėja, sumažėja sloga, nebeskauda gerklės ir galvos, tai paprastai reiškia, kad kvėpavimo takuose ligos sukėlėjo sumažėję. Jei jau praėjo savaitė nuo ligos pradžios, jei vaikas nekarščiuoja ir jaučiasi įprastai, kad ir išlieka kosulys, jis tikrai jau gali grįžti į kolektyvą. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad yra ligų, kai vaikas gali karščiuoti ir dvi savaites, pavyzdžiui, kai sergama kai kuriomis virusinėmis ligomis.

Dažniausios darželio ligos ir jų specifika

Žaibiškai plintantys virusai ir primirštos ligos

Dr. S. Burokienė apgailestauja, kad vėl tenka susidurti su greit plintančiomis ligomis, kurių ilgą laiką jau neturėjome. Sulaukiam mažųjų pacientų, užsikrėtusių primirštomis ligomis. Labai gaila, kad skiepijimo apimtys sumažėjo, ir dabar jau pradėjome diagnozuoti tymus. Turime jau ir kokliušo atvejų. Pirmieji atvejai jau kelia nerimą.

Vėjaraupiai

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad vaikus, persirgusius vėjaraupiais, ypač stigmatizuoja dar kurį laiką po ligos išliekantys briliantinės žalumos pėdsakai, tad bėrimų ja tepti nerekomenduoja - šiais laikais tam yra kitų dezinfekcinių priemonių. Yra taisyklė, kad vaikas nebeužkrečiamas praėjus maždaug 10 dienų nuo bėrimo pradžios arba 5 dienoms nuo paskutinio naujo bėrimo atsiradimo. Vėjaraupiams būdingas bėrimo etapiškumas - penkias dienas vis atsiranda naujų bėrimų, jie virsta pūslelėmis, pūslelės suplyšta, užsideda šašeliai ir išnyksta. Taigi reikia 5 dienų visam ciklui.

Roto virusas

Ši liga itin sparčiai plinta per užkrėstus paviršius, tad pirmiausia vaikus būtina įpratinti kuo dažniau plautis rankas. Gera žinia ta, kad dažniausiai užsikrėtus pasveikstama gana greitai. Dabar dauguma vaikų nuo roto skiepijami, tad liga trunka trumpai - dieną paserga, o trečią jau gali grįžti į ugdymo įstaigas. Kai nebėra jokių simptomų, vaikas nebeviduriuoja, nebevemia, laikoma, kad vaikas kito nebeužkrės. Taigi po sirgimo duodame jam vieną dieną atsipūsti ir leidžiame toliau į darželį ar mokyklą.

Akių uždegimas (Konjunktyvitas)

Dažnai virusines infekcijas lydi akių uždegimai - konjunktyvitai, kurie vaikų kolektyvuose plinta pakankamai nesudėtingai ir greitai. Adenovirusinė infekcija, kuriai būdingi konjunktyvitai, pažeidžia ne tik kvėpavimo takus, bet ir akių junginę. Vaiko akys parausta, pastebimos pūlingos traiškanos. Kiek truks simptomai, priklausys individualiai, tad reikia stebėti savo vaiką. Paprastai esant konjunktyvitui vaikai jaučiasi blogai, jiems graužia akytes. Gydant reikia lašinti lašiukus ir ne po vieną kartą per dieną. Vaistai paprastai skiriami 5 dienoms arba savaitei, tad tiek laiko gydant akių uždegimą ir reikėtų būti namuose.

Vaikų imuniteto formavimasis ir tėvų atsakomybė

Adaptacijos laikotarpis darželyje ir jo įtaka imunitetui

Vaikų ligos, ypač jaunesnių nei 3 metų, imunitetas yra silpnesnis nei suaugusiųjų. Vaikai patiria stresą, nes tenka atsiskirti nuo šeimos, pasikeičia aplinka. Mažylis verkia, protestuoja, ilgisi tėvų bei namų šilumos, kol po truputį apsipranta ir pradeda jaustis saugus. Adaptacija darželyje gali trukti savaitę, dvi ir ilgiau, gali būti lengva, vidutinio sunkumo ir sunki - priklausomai nuo kiekvieno vaiko individualių savybių. Šeimos ir pedagogų sąveika adaptacijos laikotarpiu labai svarbi.

Pakankamai dažnai vaiko liga leidžia mums susipažinti su jo sielos, emocijų būsena ir pirmiausia jam reikia užuojautos ir supratimo. Jeigu norite suprasti pagrindinę mažylio negalavimo priežastį, pabandykite išsiaiškinti, kas vyksta aplink jį, ką jis jaučia ir kokie jo santykiai su aplinka, ko reikia, kad jam padėtume prisitaikyti prie gyvenimo. Vaiko emocinių problemų priežastimi gali tapti ne tik pykčiai ir konfliktai. Ilgalaikė įtampa tarp tėvų, senelių ar tiesiog kitų žmonių, liga, depresija ar artimojo netekimas taip pat gali daryti įtaką vaiko sveikatai. Jeigu neigiami išgyvenimai bus nepakeliami, gali atsirasti fizinių, fiziologinių organizmo negalavimų ir išsivystyti patologinės reakcijos. Pavyzdžiui, nuolatinis pavojus ar neišreikštas liūdesys gali pasireikšti silpnumu, širdies ar nugaros skausmais, kuriais vaikas pasiskųs.

Tėvų požiūris ir vaikų grūdinimas

Pirmiausia būsimiems pasikeitimams nusiteikite patys. Įsitikinkite, ar tikrai esate pasiruošę išleisti savo mažylį į ugdymo įstaigą. Su vaiku apsilankykite darželyje, grupėje, kurią lankys Jūsų vaikas. Nežadėkite vaikams to, ko negalite įvykdyti, pvz.: pasiimti jį prieš pietų miegą ar praleisti su juo visą dieną grupėje. Pažadėję ateiti sutartu laiku, laikykitės duoto žodžio. Jokiu būdu nepalikite savo vaiko darželyje slapčiomis, neatsisveikinę. Parsivedę vaiką namo, nepalikite jo vieno. Pirmą dieną vaikui įdomu, bet pasilikti jis vienas nenori. Atminkite, kad vieni kitus suprasdami, padėdami vienas kitam, padėsime vaikams greičiau įveikti adaptacinį laikotarpį. Svarbu nevartoti visko vienu metu, dozuoti pagal amžių, o papildus rinktis atsakingai. Taip pat rekomenduoju bent kartą per metus atlikti kraujo tyrimus - jie padeda įvertinti vitamino D, geležies kiekį bei kitas galimas imuniteto silpnėjimo priežastis.

Detalios rekomendacijos tėvams: ligų valdymas namuose

Karščiavimo valdymas

Vaikui sukarščiavus svarbiausia vartoti pakankamai skysčių, atidžiai stebėti, ar nesikeičia būklė ir neatsiranda kitų simptomų, matuoti temperatūrą ir jai pakilus virš 38,5 °C, duoti tinkamą vaistų dozę temperatūrai mažinti.

Kada kreiptis į medikus?

Vertėtų kreiptis mediko apžiūrai į šeimos gydytoją, ligoninės priimamąjį arba greitąją pagalbą, jeigu pastebite:

• kad vaikas tapo neadekvačiai vangus ir mieguistas;
• nepavyksta sumažinti temperatūros arba vaistai ją numuša tik trumpam;
• neveikia nuskausminamieji;
• atsiranda neblykštančių bėrimų;
• vaikas vemia, viduriuoja (6-8 kartus ir daugiau per dieną) ir geria mažai skysčių;
• per parą vaikas šlapinosi mažiau nei 3 kartus.

Pasimetus ir nežinant, kaip elgtis, galite kreiptis į pagalbos liniją 113, kurioje į medicininius klausimus atsako gydytojai ir suteikia tolimesnes instrukcijas.

Vaistų dozavimas ir vartojimas

Temperatūrai pakilus daugiau nei 38,5 °C, vartojame vaistus tiksliai juos dozuodami pagal vaiko svorį. Rinktis žvakutes, sirupą ar miltelius? Žvakutės puikiai tinka naujagimiams arba kūdikiams. Jos suveikia daug greičiau nei geriami vaistai, o taip pat tinka, kai vaikas vemia. Vyresniems vaikams paprastai labiau tinka sirupas arba milteliai, tačiau vertėtų žinoti, kad vartojant sirupą ar miltelius, prireiks daugiau laiko, kol pradės veikti vaistai. Jeigu temperatūra kyla dažniau nei kas 6-8 val.: vartojami abu vaistai pakaitomis. Vienos pakilimo metu - ibuprofenas, po 3 valandų nuo ibuprofeno dozės vartojamas paracetamolis. Tokiu būdu yra išlaikomas pakankamas intervalas tarp to paties vaisto dozių.

Skysčių vartojimas

Iki 10 kg sveriantiems kūdikiams ir vaikams fiziologinis skysčio poreikis per parą yra ~1 litras. 12-15 kg sveriantiems vaikams - 1100-1250 ml. Karščiuojant, esant vėmimui ar viduriavimui, gausiam prakaitavimui netenkama daugiau skysčių, todėl didėja ir skysčių poreikis. Galima siūlyti vandenį, elektrolitų tirpalą, sultinį, nestiprią arbatą arba jei kūdikis žindomas - pasiūlyti dažniau žįsti. Jeigu skysčių netekimas nėra intensyvus, dalį paros skysčių keičiame elektrolitų tirpalu arba negazuotu mineraliniu vandeniu.

Slogų gydymas

Kol vaikas dar negeba išpūsti nosies, slogai valyti geriausia turėti nosies gleivių siurbtuką (aspiratorių) arba nosį plauti su vandens plovimo sistema (2-3 kartus per dieną). Esant slogai svarbu tinkamai išvalyti nosį pasirinktu metodu ir stebėti, ar kvėpuojama per nosį. Jeigu nosį išplovus vaikas vis tiek kvėpuoja prasižiojęs, naudojame sutraukiančius lašus arba purškalą į nosį. Vaistus lašinant arba purškiant, atkreipkite dėmesį, kad vaistai patektų ne į ryklę, o ant šnervės gleivinės.

Kosulio ir gerklės skausmo palengvinimas

Kaip galime padėti vaikui, kai jis kosėja:

• užtikrindami pakankamą skysčių kiekį;
• drėkindami patalpas;
• inhaliuojant su vandeniu (esant sausam dirginančiam kosuliui) arba su fiziologiniu tirpalu (esant šlapiam kosuliui). Tačiau jei inhaliavimas sukelia diskomfortą, sudirginimą arba kosulys intensyvėja - nebetęsti;
• nenaudojant dirginančių medžiagų, pavyzdžiui, eterinių aliejų;
• sveikimo stadijoje, norint paskatinti atsikosėjimą, galima kutenti, naudoti lengvą vibracinį masažą.

Nerekomenduojama duoti sirupų nuo kosulio, nes maži vaikai dar nemoka ir negali efektyviai atsikosėti. Taip pat svarbu žinoti, kad kosulys gali tęstis nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Pavyzdžiui, jeigu sveikstama po bronchito ar plaučių uždegimo, sveikimo (atsikosėjimo) stadija gali trukti net 3-4 savaites.

Kokių priemonių imtis, kai vaikui pradeda skaudėti gerklę:

• stengtis nedirginti gleivinės, pavyzdžiui, vartojant rūgščius maisto produktus;
• naudoti pastiles, ledinukus, purškalus ryklei pagal amžių;
• jeigu rijimas yra apsunkintas ar nepakanka efekto po vietiškai veikiančių čiulpiamųjų pastilių ar purškalų - galimas ibuprofenas nuskausminimo ir priešuždegiminio veikimo tikslu.

Vėmimas, viduriavimas ir žarnyno infekcijos

Kai vemiama ar viduriuojama, ypač daug kartų, greitai netenkama skysčių. Todėl svarbu stebėti ir užtikrinti pakankamą vaiko skysčių kiekį, skaičiuojant, kiek išgeria. Esant pavieniam vėmimui ar viduriavimui, suduokite 60-80 ml/val. elektrolitų tirpalo ir nenaudokite viduriavimą slopinančių medžiagų, stebėkite būklę. Esant daugkartiniam vėmimui - kreipkitės pas gydytoją. Šiuo metu taip pat svarbu nevartoti karvės pieno, šviežių vaisių ir daržovių. Tinka virtas, troškintas, švelnus maistas.

Per septynis šių metų mėnesius Kaune ūmiomis užkrečiamosiomis žarnyno ligomis susirgo daugiau nei 700 vaikų, iš kurių daugiau nei pusė yra ikimokyklinukai, dažniausiai užsikrėtę namie, rodo Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) duomenys. Dažniausiai žarnyno užkrečiamosiomis ligomis suserga tie mažieji, kurių tėvai augindami vaikus namie stokoja higieninių žinių, nesilaiko asmens higienos ir šito nemokina savo vaikų. Pavojų užsikrėsti kelia ir higienos taisyklių pažeidimai ruošiant maistą ikimokyklinėse įstaigose. Statistika rodo, kad vasara ir rudens pradžia - pats pavojingiausias metas. Pernai Kauno apskrityje šiltuoju metų laikotarpiu (birželio-spalio mėn.) dizenterija susirgo net 270 (87 proc. sirgusiųjų per metus), salmonelioze - 90 (64 proc. sirgusiųjų per metus) vaikų, daugiausiai ikimokyklinukų.

Šiemet Kauno apskrityje užregistruoti net 4 grupiniai vaikų susirgimai ūmiomis žarnyno užkrečiamosiomis ligomis. Dizenterijos grupiniai susirgimai išplito vienoje Kėdainių miesto ir dviejose šeimose rajone bei viename Kauno miesto lopšelyje-darželyje. Vienas neaiškios kilmės bakterinis žarnyno grupinis susirgimas buvo užregistruotas Kauno miesto lopšelyje-darželyje. Iš viso Kauno apskrityje praėjusiais metais susirgo 2203 vaikai, iš jų ikimokyklinio amžiaus - 2007. Daugiau kaip trečdalis mažųjų ligonių sirgo neaiškios kilmės virusinėmis žarnyno infekcijomis. Tarp patikslintų virusinių žarnyno infekcijų net 99 proc. sudarė rotavirusų sukelti enteritai. Per trejus metus šios ligos atvejų padaugėjo 66 proc. Pernai rotavirusiniu enteritu Kauno apskrityje sirgo beveik pusė tūkstančio vaikų.

Higienos svarba žarnyno infekcijų prevencijoje

Didžiąją dalį bakterijų galima pašalinti tekančiu vandeniu ir muilu dažnai plaunant rankas. Tai labai svarbu slaugant ligonį, sergantį ūmia užkrečiamąja žarnyno liga. Kad užkratas neplistų, specialistai pataria gerai išvirti ar iškepti gyvūninės kilmės produktus, patikimai termiškai apdoroti turgavietėje pirktus pieno produktus, taip pat - žalią mėsą, žuvį. Gatavus gaminius laikyti atskirai nuo žalių, pjaustant naudoti kitas lenteles ir įrankius, kruopščiai plauti kiaušinius, vaisius, daržoves.

tags: #darzelio #ligu #pojuciai #tevas

• Analizės socialinės globos įstaigose
• Smagi pradžia dienai
• Gairės dėl vaiko pinigų Danijoje
• kaip lavinti vaiko emocinį intelektą ankstyvame amžiuje
• Vaikų reabilitacija Eglės sanatorijoje