Muzika vaikams yra plati, tyrimams atvira sritis, reikalaujanti tarpdalykinės prieigos, apimančios du skirtingus reikšminius laukus - muzikinį ir literatūrinį. Nors kūryba vaikams neretai įsivaizduojama kaip paprastesnė, tačiau nei rašyti dainas vaikams, nei rašyti apie jas nėra lengva. Ankstyvasis muzikinis patyrimas labai svarbus formuojant ne tik muzikos suvokimą, bet ir įvairius tapatybinius dėmenis.

Bardų muzikos tradicija Lietuvoje vaikams atvėrė naujas erdves. Pirmą kartą Vytautas Kernagis su Sigito Gedos žodžiais „Baltojo Nieko“ dainelėse kalbėjo su vaikais, kaip su suaugusiais, draugais ir bendraminčiais. Tai buvo laikas, kai Jaunimo teatro spektaklio „Bebenčiukas“ aktoriai ne tik vaidino, bet ir gyvai grojo bei dainavo, o muziką spektakliui sukūrė Vidas Petkevičius ir Kostas Smoriginas. Toks muzikalus bendravimas scenoje leido kalbėtis su vaikais be galo artimai, žaismingai ir įtaigiai.
Šią teatrinę naujovę perėmė ir išvystė „Keistuolių“ teatras. Galite tik akimirkai įsivaizduoti, ko netektų Lietuvos žmonės, jei nebūtų „Keistuolių“ teatro spektaklių vaikams, jų dainų ir įrašų. Šis teatras yra sukūręs 58 spektaklius, 5 videofilmus vaikams ir išleidęs 15 muzikos albumų. Bendrinantis visų teatrinių-muzikinių kolektyvų bruožas - ne standartinė, o išieškota dainos forma, kuriai išreikšti pasitelkiami įvairiausi instrumentai, puikiai valdomi balsiniai tembrai.
Dainų tekstai šiuose kūriniuose yra prasmingi ir aukštos meninės vertės. Pavyzdžiui, Gedimino Storpirščio sudarytas Lietuvos bardų dainų rinkinys vaikams „Stebuklų pilnas kambarys“ yra puiki galimybė ne tik sudominti vaikus gitaros muzika, bet ir priminti jiems, kad gražus muzikavimas gali susijungti su didžiąja poezija.
Daina vaikui gali tapti tam tikru vaizduotės žadinimo ir žaidimo lauku. Šiuo atveju tėvai nesiekia ko nors išmokyti, klausomasi besidžiaugiant ir dūkstant, tačiau bet kuri patirtis tam tikru lygmeniu vis tiek puikiausiai įsirašo. Tai gali tapti saviugdos, saviraiškos ir bendravimo forma.
| Kūrybos kryptis | Savybės |
|---|---|
| Teatralizuotos dainos | Personažiniai balsai, aukšta literatūrinė vertė |
| Solo atlikėjų kūryba | Nuolatinis dialogas, pokalbis su vaiku kaip su lygiaverčiu |
| Liaudies dainų aranžuotės | Autentiška harmonija, etnokultūros pažinimas |

Šiandien, neišvengiamo informacinio pertekliaus amžiuje, tampa be galo sunku ne surasti, o patikrinti turinį. Egzistuoja toks keistas fenomenas kaip tarptautiniai menkaverčiai animacijos-muzikos projekčiukai, dažnai užsigrobę pirmąsias „YouTube“ pozicijas. Būtent dėl tokių pseudokūrinių raginčiau tėvus pirmiausia perklausyti vieną kitą grojaraštį ir susirasti patikimesnių jų kūrėjų ar teminių svetainių.
Visiškai netikiu, kad kuris nors muzikos stilius yra savaime žalingas. Be paliovos šviesinant ir švarinant meninius patyrimus, užkertama galimybė vaikui dainos turinį patirti įvairiapusiškai. Vaikai mėgaujasi garsine visuma, jų nereikia kaip nors saugoti nuo skirtingų muzikos keliamų emocijų, svarbiausia - atkreipti dėmesį į tai, kas jiems yra siūloma.