Kaitinamojo tabako (IQOS) ir elektroninių cigarečių vartojimas nėštumo bei žindymo metu: mitai ir tikrovė
Nėštumas yra vienas iš stebuklingų gyvenime esančių reiškinių, tačiau kartu su juo ateina ir tam tikros rekomendacijos, kurių siūloma laikytis norint, kad visas nėštumo laikotarpis praeitų sklandžiai. Dažniausiai kyla daugybė klausimų dėl to, kaip nėščioji turi tvarkytis su savo turimais įpročiais, pavyzdžiui, rūkymu. Pastaraisiais metais tapo labai populiaru rūkyti kaitinamąjį, o ne deginamąjį tabaką (pvz., „iQOS“, „Ploom“, „glo“ ar „PAX“), taip pat elektronines cigaretes. Šie produktai dažnai pristatomi kaip ne tokie kenksmingi nei paprastos cigaretės, nesukeliantys nemalonaus kvapo. Tačiau svarbu išsiaiškinti, kiek šie teiginiai atitinka tikrovę, ypač kai kalbama apie būsimų mamų ir jų vaikų sveikatą.
Bendroji rūkymo žala ir poveikis vaisingumui
Kiekvienais metais rūkymas pražudo daugiau nei pusę savo vartotojų - miršta daugiau kaip aštuoni milijonai žmonių. Daugiau nei septyni milijonai mirčių yra dėl tiesioginio tabako vartojimo rūkant, o maždaug 1,2 milijono žmonių miršta nuo netiesioginio tabako dūmų poveikio. Rūkymas neišvengiamai daro įtaką ir ekonomikai, kai dėl tabako sukeliamų problemų žmonės praranda produktyvumą, pašlyja sveikata. Rūkymo žala naujai atsispindi ir COVID-19 pandemijos akistatoje. Tyrimai rodo, kad pandemijos metu rūkantys žmonės susiduria su sunkesniais COVID-19 simptomais bei dėl to jiems tenka dažniau gultis į ligoninę. 29 % rūkančiųjų nurodė jaučiantys daugiau nei penkis viruso simptomus, o net 50 % nurodė jaučiantys daugiau nei dešimt viruso simptomų, įskaitant kvapo, skonio praradimą, viduriavimą, nuovargį, sumišimą bei raumenų skausmą.
Nustoti rūkyti yra labai svarbu ir dar tik norinčiai susilaukti vaikų šeimai. Tyrimų duomenimis, rūkantys vyrai bei moterys turi dvigubai didesnę riziką turėti nevaisingumo problemų nei nerūkantys žmonės. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kenksmingos medžiagos, esančios tabako dūmuose (laisvieji radikalai, anglies monoksidas, cianidai, kadmis ir t. t.), veikia tiek moterų, tiek vyrų lytines ląsteles. Tiriant nevaisingumo priežastis, nustatyta, kad net 13 proc. moterų, surūkančių ne mažiau kaip 20 cigarečių per dieną, nepastoja tik dėl to, kad rūko. Jeigu, pavyzdžiui, kūdikio nesusilaukianti šeima pasiryžta pagalbinio apvaisinimo procedūrai, pirmiausia turi atsikratyti šio žalingo įpročio. Kiekvieni rūkymo metai sumažina pagalbinio apvaisinimo sėkmę 9 proc., o tai labai daug. Nustatyta, kad metusi rūkyti moteris vėl tampa vaisinga tik po metų. Jeigu pastoja rūkanti moteris, nevietinio nėštumo rizika 25 proc. didesnė nei nerūkančios. Remiantis Danijoje ir Suomijoje atliktų ilgamečių tyrimų rezultatais, įrodyta, kad rūkančių moterų pagimdyti berniukai kenčia nuo nevaisingumo bėdų. Rūkymas siejamas ne tik su prastesnės kokybės sperma, tai ir viena pagrindinių galimo nevaisingumo priežasčių. Dėl nikotino įtakos vyro organizme sumažėja proteino, sutrikdoma hormonų pusiausvyra.
Rūkymas nėštumo metu: grėsmė motinai ir kūdikiui
Yra gerai žinoma, kad rūkymas nėštumo metu kenkia vaisiaus vystymuisi ir sveikatai. Iš tiesų nikotinas bei kitos tabako dūmuose esančios medžiagos prasiskverbia pro placentą, taip patekdamos į vaisiaus kraujotaką ir sutrikdydamos dar negimusio vaiko aprūpinimą deguonimi. Rūkant cigaretes, jos turi išties nemažai įtakos nėštukės vaisiui. Atsiranda didesnė placentos komplikacijų rizika, tokios kaip placentos atšokos ir placentos pirmeigos, bei priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas ar priešlaikinis gimdymas. Rūkymas nėštumo metu daro didelę įtaką vaisiaus augimui. Tyrimai rodo, kad rūkymas nėštumo metu lemia mažesnį vaiko svorį, taigi kelia riziką susilaukti ypač mažo svorio kūdikio (<2500 g) bei sukelti priešlaikinį gimdymą. Sutrikusios gyvybinės funkcijos ir žymiai mažesnio svorio naujagimiai yra dažnos pasekmės. Be to, 20-30 proc. padidėja perinatalinės vaisiaus ir naujagimio mirties rizika (nuo 22 nėštumo savaitės iki 4 savaičių po gimimo). Rūkymas nėštumo metu gali paveikti vaisiaus smegenų vystymąsi bei jų funkcijas. Lyginant nepatyrusius ir patyrusius perinatalinį rūkymą kūdikius, pastebėta, kad pastarųjų smegenys yra mažesnės, be to, nustatyti ir smegenų funkcijų pakitimai. Vis didesnį susirūpinimą kelia tai, kad rūkymas nėštumo metu gali vaidinti svarbų vaidmenį didėjančiam vaikų nutukimui bei medžiagų apykaitos sutrikimams. Daugybė tyrimų rodo, kad nėštumo metu rūkančių motinų vaikai, sukakę maždaug 9 metų amžių, turėjo didesnę nutukimo riziką, lyginant su nerūkančių motinų vaikais. Motinos rūkymas nėštumo metu sukelia padidėjusią švokštimo, astmos, bronchito, kvėpavimo takų ir plaučių funkcinių sutrikimų riziką.
Gydytojos akušerės ginekologės Alinos Kitovienės teigimu, tai, kad nieko bloga rūkyti per nėštumą, yra legenda. Ji pabrėžia, kad jei moteris mano, jog surūkytos dvi ar trys cigaretės per dieną nepakenks, tai yra klaidinga. Anot jos, „man neteko matyti ilgai rūkančios moters, vaikelį išnešiojusios be nėštumo komplikacijų. Iš jų dažniausios: per mažas vaisiaus svoris, priešlaikis gimdymas, vaisius prasčiau aprūpinamas deguonimi“. Tikra grėsmė nėštumui ir vaisiaus sveikatai kyla tada, kai moteris per dieną sutraukia dešimt - dvidešimt cigarečių, t. y. pusę ar net visą pakelį. Kai kurios moterys tvirtina rūkančios per nėštumą, nes esą girdėjusios, kad pastojus mesti rūkyti - dar didesnė įtampa organizmui. Tačiau gydytoja aiškina, kad „galima prigalvoti visokių savo elgesį pateisinančių priežasčių. Bet tai toli gražu nėra tiesa. Mat tai dažniau psichologinė nei fizinė priklausomybė. Esu tikra: mesti rūkyti nėra sunku, jei tik būsima mama pagalvos apie tai, kokią žalą daro savo kūdikiui.“
Elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas (IQOS) nėštumo metu
Vertinant naujausias rūkymo tendencijas, stebima, kad pastaraisiais metais tapo labai populiaru rūkyti kaitinamąjį, o ne deginamąjį tabaką (pvz., „iQOS“, „Ploom“, „glo“ ar „PAX“). Kaitinamas tabakas yra pristatomas kaip ne toks kenksmingas nei paprastos cigaretės, nesukeliantis nemalonaus kvapo. Vis dėlto kaitinami tabako produktai yra tokie pat, kaip ir kiti tabako produktai - toksiški ir turintys kancerogenų. Faktas, kad kaitinamajame tabake galima rasti bent šiek tiek nikotino. Net ir patys IQOS gamintojai teigia, jog jų kaitinamosios sistemos nerekomenduojama naudoti esant nėščiai arba žindant kūdikį. Nors ir teigiama, kad IQOS yra žymiai mažiau kenksmingas nei įprastos cigaretės, tačiau geriau jo atsisakyti tol, kol esate nėščia. Be to, kaljano dūmuose taip pat yra daugybė kancerogeninių medžiagų, kurios gali ne tik sutrikdyti kvėpavimą, sukelti onkologines ligas, bet ir pakenkti vaisingumui, jau nekalbant apie negrįžtamą žalą vaikeliui.
Elektroninės cigaretės ir garinimas
Elektroninių cigarečių pardavėjai dažnai apibūdina jas kaip priemonę, padedančią rūkantiesiems atsisakyti priklausomybės nuo tabako gaminių. Vis dėlto Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, nėra atlikta jokių patikimų tyrimų, įrodančių, kad el. cigaretės yra saugi ir efektyvi pagalbos metantiems rūkyti priemonė. El. cigarečių skystyje dažniausiai yra nikotino, sukeliančio priklausomybę ir pasižyminčio neigiamu pašaliniu poveikiu. Dažniausiai e-cigarečių skystyje nikotino yra daugiau nei degančiame tabake, o jose nurodytas sintetinio nikotino kiekis dažnai neatitinka realaus nikotino kiekio, o tai gali padidinti perdozavimo riziką. Cheminės analizės metodu išmatuotas nikotino kiekis dažnai nesutampa su kiekiu, nurodytu ant pakuotės, ir gali skirtis net iki 20 proc.
Atlikti tyrimai parodė, jog e-cigarečių garai sukelia citotoksinį, t. y. ląsteles pažeidžiantį ir jų funkciją sutrikdantį poveikį, kuris gali sukelti lėtinius ir ūminius kvėpavimo sistemos susirgimus. Be to, e-cigarečių skystyje randama cheminių junginių, kurie gali skatinti vėžinių ląstelių atsiradimą ir vystymąsi. Rūkant e-cigaretes kancerogeninės medžiagos išsiskiria ne tik skystyje, bet ir e-cigaretės kaitiklio sistemoje, nes spiralės sudėtyje yra metalų, kurių liekanų randama ir el. cigarečių garuose. E-cigarečių skystyje randami nedideli kiekiai kenksmingų medžiagų, pvz., sidabro, geležies, aliuminio, silikato, alavo, chromo bei nikelio dalelių. Tyrimai atskleidžia, kad el. cigarečių vartotojai skundžiasi net 12 organų sistemų sutrikimų simptomais: pakilusiu kraujospūdžiu, galvos skausmu ir svaigimu, nemiga, nerimu, drebuliu, nuovargiu, burnos ir gerklės gleivinės sudirginimu, krūtinės skausmais ir spaudimu, sausu kosuliu, pasunkėjusiu kvėpavimu, čiauduliu, raumenų ir sąnarių skausmu, sutrikusiu virškinimu, išsausėjusia oda ir dar begale kitų nemalonių simptomų, kurie gali įspėti apie galimus rimtesnius sveikatos sutrikimus. Su el. cigarečių vartojimu yra siejami įvairūs nelaimingi atsitikimai, tokie kaip skysčio patekimas į burną ar ant odos, sukeliant apsinuodijimo simptomus.
Nuo 2019 metų paskelbta daugybė tyrimų, bandžiusių įvertinti elektroninių cigarečių poveikį nėščiųjų ir naujagimių sveikatai. 2023 m. kovą žurnale „Toxic“ išspausdinto straipsnio autoriai išanalizavo esamus įrodymus ir žinių spragas apie elektroninių cigarečių rūkymo nėštumo metu keliamą riziką. Apibendrindami tyrimo išvadas autoriai patarė nėštumo metu nerūkyti elektroninių cigarečių dėl jų skysčiuose galimai esančių nežinomų toksinų. 2023 m. rugsėjį žurnale „Developmental Biology“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad elektroninių cigarečių rūkymas gali pakenkti pelių vaisiaus plaučių ir kaulų vystymuisi. Tyrimų, kuriuose dalyvavo nėščiosios, metu, tikrų cigarečių nerūkiusių, bet nikotino produktus (įskaitant elektronines cigaretes) vartojusių moterų organizme kotinino kiekis sumažėjo 38 proc. Kūdikių, gimusių cigaretes į pakaitinius nikotino preparatus iškeitusioms moterims, gimimo svoris buvo didesnis nei kūdikių, gimusių cigaretes rūkiusioms motinoms. Tačiau nerimą kelia tai, kad kotinino kiekis padidėjo tų nėščiųjų, kurios, kaip teigiama, mažiau rūkė, tačiau naudojo tiek įprastas, tiek elektronines cigaretes, organizme.
Pasyvus rūkymas ir žindymo laikotarpis
Rūkymo žala neabejotina ne tik rūkančiam, bet ir aplinkiniams, o ypač mažiesiems. Svarbu pabrėžti tai, kad pavojinga yra ne tik nėščiajai pačiai rūkyti, bet ir lankytis prirūkytose patalpose ar toje aplinkoje, kurioje yra aplinkui rūkančių kitų asmenų. Pasyvus rūkymas traktuojamas su priešlaikiniu gimdymu, o tai reiškia, kad tyrimais yra įrodyta, jog net ir tos moterys, kurios rūkydavo tik pasyviai, vis tiek pagimdo mažą svorį turinčius naujagimius. Taip pat aktualu yra tai, kad pasyviojo rūkymo žala yra juntama ir tada, jeigu nėščioji nuolat stoviniuoja prie tų žmonių, kurie rūko. Jai reikėtų atsistoti tokiu atstumu, kad tabako dūmai visiškai nepasiektų jos kvėpavimo takų. El. cigarečių reklamose dažnai teigiama, kad jas vartoti galima bet kur, nekeliant pavojaus aplinkinių sveikatai ir išvengiant jų nepasitenkinimo. Vis dėlto el. cigarečių garuose, patenkančiuose į aplinką, aptinkama nikotino, sunkiųjų metalų dalelių ir kitų kenksmingų medžiagų, galinčių pakenkti plaučiams.
Vienas reikšmingiausių ir jautriausių laikotarpių po gimimo, kai rūkymo poveikis gali turėti kritinių pasekmių, yra žindymo laikotarpis. Nustatyta, kad nikotinas neigiamai veikia prolaktino gamybą. Nikotino galima lengvai rasti žindančios motinos piene, todėl rūkanti bei žindanti mama yra pagrindinis kūdikio sąlyčio su tabako junginiais šaltinis. Tyrimai rodo, kad motinos piene randamas nikotino kiekis yra daugiau kaip dvigubai didesnis nei kraujyje (pagal kai kuriuos tyrimus, 2,9 karto didesnis). Rūkančios motinos turi mažiau pieno: jo kiekis per parą gali sumažėti net iki 250 ml. Taip pat dėl įvairių priežasčių rūkančios motinos turi didesnę riziką trumpiau maitinti krūtimi. Rūkymas gali turėti neigiamų padarinių laktacijos procesui, pieno sumažėjimui, paveikti kūdikių elgesį, kurį galimai sukelia tabako rūkymas (diegliai bei verkimas), todėl motinos verčiau renkasi kitus maitinimo būdus. Be to, kad sutrumpėja žindymo laikas, yra įrodymų, jog motinos rūkymas žindymo laikotarpiu gali sukelti įvairių sutrikimų išsivystymą. Eksperimentinio tyrimo rezultatai rodo, kad miegojimo ir būdravimo ritmas yra paveikiamas iškart, vos tik motina parūko. Tokie miego ritmo sutrikdymai gali pasireikšti dėl nikotino bei jo stimuliuojančio poveikio, dėl tiesioginio ir netiesioginio slopinančio efekto smegenims ir jų funkcijoms, atsakingoms už miegą.
Apibendrinimas: kritinis vaiko vystymosi laikotarpis
Apibendrintai galima teigti, kad nėštumo bei pogimdyminio laikotarpio metai yra kritiniai vaiko vystymuisi. Kaip teigia epidemiologas David Barker, „didžioji dalis žmogaus vystymosi įvyksta per 1000 dienų nuo apvaisinimo“. Tyrimai nuosekliai rodo, kad tabako rūkymas turi neigiamą poveikį vaisiaus bei jau gimusio vaikelio raidai, įskaitant priešlaikinio gimdymo tikimybę, vaisiaus augimo apribojimus, nepakankamą mažylio svorį, staigios kūdikio mirties sindromą, protines bei elgesio problemas, nutukimą, hipertenziją, diabeto tikimybę, kvėpavimo takų funkcinius sutrikimus ir kt. Nors motinų rūkymas nėštumo metu yra ypač reikšmingas dėl įvairių neigiamų pasekmių vaikui, jis taip pat labai kenksmingas žindymo laikotarpiu bei įkvepiant kitų žmonių iškvepiamus dūmus. Akcija „Gimiau nerūkantis“ siekiama atkreipti dėmesį į neigiamą rūkymo poveikį vaisiui ir paskatinti nėščiąsias ir žindančias moteris nerūkyti (bei nebūti rūkančiųjų aplinkoje) dėl sveiko savo vaikelio vystymosi.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
