Ikimokyklinio ugdymo įstaigų trūkumo įtaka moterų užimtumui ir sistemos iššūkiai

Ikimokyklinių ugdymo įstaigų prieinamumas turi didelę įtaką tėvų užimtumui, tačiau ši priklausomybė yra gana sudėtinga ir skirtingai pasireiškia skirtingose visuomenės grupėse. Tyrimai atskleidė, kad vaikų ikimokyklinių ugdymo įstaigų nelankymas turėjo didesnę neigiamą įtaką moterų užimtumo statusui negu vyrų. Ribotas ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumas dažnai riboja galimybes moterims dalyvauti darbo rinkoje, o tai glaudžiai siejasi su Lietuvoje vyraujančiu tradiciniu šeimos politikos modeliu, kuriame prioritetas teikiamas vaiko priežiūrai namuose ir ilgai vaiko priežiūros atostogų sistemai.

Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. ikimokyklinis ugdymas tampa visuotiniu vaikams nuo 2 metų amžiaus. Toks sprendimas reiškia, kad kiekvienam ikimokyklinukui turės būti užtikrinta vieta ugdymo įstaigoje, jei tik to pageidautų tėvai. Vis dėlto, skubant įteisinti priverstinį ugdymą, susiduriama su sisteminiais iššūkiais: nėra aišku, kiek biudžeto lėšų ir naujų pedagogų prireiks, jog darželiai būtų pasirengę priimti visus vaikus.

Esminės problemos: vietų trūkumas ir ugdymo kokybė

Daug tėvų susiduria su opia problema - vietų trūkumu. Ne vienoje savivaldybėje tenka įrašyti vaiką į eilę dar nuo gimimo arba rinktis itin toli įsikūrusį darželį. Grupių trūkumas ypač matomas tarp 1-3 metų amžiaus vaikų. Statistika rodo, kad ugdymo įstaigas lanko daugiau vaikų, nei realiai yra vietų, todėl grupėse dažnai viršijami higienos normų reikalavimai.

Pagrindiniai statistiniai rodikliai (remiantis atliktais tyrimais):

Pedagogų trūkumas ir darbo sąlygos

Kita opi problema - itin didelės vaikų grupės ir specialistų trūkumas. Dažnai vienai darželio auklėtojai tenka dvidešimt vaikų, kuriuos ji 10-12 valandų prižiūri sulaukdama pagalbos tik iš vienos auklėtojos padėjėjos. Nuo tokio didelio krūvio auklėtojos būna išsekusios, sunkiai gali skirti pakankamai dėmesio kiekvieno vaiko individualiems poreikiams. Be to, įstaigose labai trūksta logopedų, specialiųjų pedagogų, psichologų, socialinių pedagogų.

Pedagogų nuomone, reikėtų peržvelgti ydingą mokytojų etato struktūrą ir daugiau laiko skirti nekontaktiniams darbams atlikti. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojai nurodo netinkamus darbo organizavimo pavyzdžius: taikoma suminė darbo laiko apskaita, dažni viršvalandžiai, o nekontaktinių valandų skyrimas dažnai neatitinka darbo realybės. Nerimą kelia ir tai, kad socialinis dialogas ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra prastesnis nei bendrojo ugdymo įstaigose, o vadovai dažnai imituoja bendradarbiavimą su profesinėmis sąjungomis.

Kitas iššūkis - kvalifikuotų specialistų pritraukimas. Kol kas nei atlyginimai, nei studijų perspektyvos nevilioja jaunų žmonių, todėl problema dėl pedagogų stygiaus veikiausiai tik gilės. Pasitaiko atvejų, kai ikimokyklinukus ugdo pedagogai, neturintys reikiamos kvalifikacijos, o kartais įdarbinami asmenys, visiškai nesusiję su pedagogika, tik išklausę trumpalaikius kursus.

tags: #del #ikimokyklinio #ugdymo #istaigu #trukumo #moterys

• Biografija: Saulius Skvernelis
• Apie bekelės bėgimo čempionatą
• Elektriniai automobiliai vaikams Audi A4
• Sužinokite daugiau apie Jungkooko biografiją
• Vaikų dantų pastos vadovas