Vaikų mitybos pagrindai: subalansuoto rinkinio sudėtis ir rekomendacijos sveikai ateičiai
Mityba - vienas svarbiausių sveikatos ir gerovės veiksnių, turintis įtakos kiekvieno šeimos nario savijautai. Tinkama mityba yra esminis veiksnys, lemiantis viso organizmo vystymąsi, funkcionavimą ir sveikatą ilgalaikėje perspektyvoje. Vaikams tinkama mityba užtikrina normalų augimą, smegenų vystymąsi ir formuoja imunitetą.
Tyrimai rodo, kad ankstyvojoje vaikystėje susiformavę valgymo įpročiai dažnai išlieka visą gyvenimą. Mokslininkai pažymi, kad mažiems ir ikimokyklinio amžiaus vaikams šeima yra pirmasis mitybos įpročių formavimosi pavyzdys, o ankstyvajame amžiuje įdiegti įgūdžiai išlieka visą gyvenimą. Suaugęs asmuo laikysis tokių mitybos įpročių, kokie jam buvo išugdyti vaikystėje, todėl siekiant geresnės ateities kartų sveikatos, būtina išskirtinį dėmesį skirti tinkamų vaikų mitybos įpročių formavimui.
Pagrindiniai sveikos mitybos principai vaikams
Siekiant, kad vaikų mityba būtų sveika ir subalansuota, tėvai turi atkreipti dėmesį į pagrindinius sveikatai palankios mitybos principus. Išskiriami trys svarbiausi sveikos mitybos principai:
- Nuosaikumas: valgyti tiek, kiek reikia, nepersivalgyti.
- Įvairumas: vartoti maistą iš visų pagrindinių maisto grupių.
- Subalansuotumas: užtikrinti tinkamą baltymų, riebalų ir angliavandenių santykį.
Kasdien būtina gauti: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų ir kt. Nė vienas maisto produktas neturi reikiamo visų medžiagų kiekio, todėl valgant kuo įvairesnį maistą bus mažesnė tikimybė, kad kai kurių reikalingų medžiagų pritrūks vaiko organizmui ir dėl to atsiras sveikatos sutrikimų.
Daržovės ir vaisiai
Kelis kartus per dieną valgyti daržovių ir vaisių, ypač šviežių. Rekomenduojama suvartoti bent 400 g vaisių ir daržovių, neskaitant bulvių. Daugelyje pasaulio šalių rekomenduojama, kad ši maisto grupė sudarytų mitybos pagrindą. PSO rekomenduoja suvartoti minimaliai t.y. ne mažiau 400 g per dieną šviežių daržovių ir vaisių. Tai atitinka penkias vaisių ir daržovių porcijas (po 80 g) kasdien, kai pavyzdžiui, vidutinis vienas obuolys sveria apie 160 g, morka apie 160 g, pusė avokado be kauliuko apie 80 g - tai jau bus 400 g per dieną. Jei bus suvalgomas dar vienas bananas apie 200 g - tai 600 g sudarys dienos racioną ir dienos norma bus didesnė nei minimali dienos norma pagal PSO rekomendacijas. Pirmiausia reikia akcentuoti ne tik daržovių, bet ir žalumynų vartojimą, o tik paskui vaisių ir uogų.
Grūdiniai produktai
Kelis kartus per dieną valgyti viso grūdo duonos, kruopų, makaronų. Juose yra mažai riebalų ir daug kitų vertingų maisto medžiagų. Be energijos, šie produktai aprūpina vaiko organizmą baltymais, skaidulinėmis medžiagomis, mineralinėmis medžiagomis (pvz., K, Ca, Mg) ir vitaminais (C, B6, folio rūgšties, karotenoidais). Daugiau nei pusė paros maisto davinio energijos turėtų būti gaunama valgant grūdinius produktus.
Baltymingų produktų įvairovė
Valgyti liesą mėsą, ankštines daržoves, žuvį, paukštieną. Ankštinės daržovės, riešutai, mėsa, paukštiena, kiaušiniai tiekia vaikų organizmui baltymus ir geležį. Vertingi ne tik gyvūniniai, bet ir augaliniai baltymai, gaunami iš ankštinių ir grūdinių produktų.
Pienas ir pieno produktai
Vartoti liesą pieną ir liesus pieno produktus. Pienas ir pieno produktai yra baltymų ir kai kurių vitaminų bei mineralinių medžiagų šaltinis. Šiuose produktuose yra nemažai kalcio, kurio ypač naudinga gauti su maistu įvairaus amžiaus vaikams. Kalcis reikalingas formuotis ir augti vaikų kaulams ir dantims. Pasirinkus be riebalų ar mažai riebalų turinčius pieno produktus, sumažinamas kalorijų ir sočiųjų riebalų rūgščių kiekis, o naudingų medžiagų gaunama tiek pat.
Cukraus ir druskos ribojimas
Rekomenduojami maisto produktai, turintys mažai cukraus; reikėtų saldžius gėrimus, saldumynus, saldainius vartoti tik retai ir mažai. Maisto produktai, kuriuose yra daug paprastųjų angliavandenių (cukraus, gliukozės, fruktozės, maltozės, kukurūzų sirupo ir kt.) paprastai turi labai mažai kitų vertingų maisto medžiagų, todėl jie gali būti tik energijos šaltiniu. Cukraus vartojimas laikomas dantų ėduonies rizikos veiksniu, jei burnos ertmės higiena yra bloga.
Valgyti nesūrų maistą. Bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su maistu, turi neviršyti 4-5 gramų per dieną. Druską patartina vartoti tik joduotą. Kasdien rekomenduojama suvalgyti ne daugiau kaip 5 g druskos (2 g natrio). Daug druskos gauname valgydami jau pagamintą maistą: sūrį, dešrą, konservus, duoną ir net bulvių traškučius ar javainius.
Pakankamas skysčių kiekis ir riebalų kontrolė
Gerti pakankamą skysčių kiekį. Labai svarbu, kad vaikai per parą gautų pakankamą kiekį skysčių. Dalį skysčių gauname su maistu, tačiau prarastam vandeniui kompensuoti skysčių būtina per parą išgerti apie 1,2-2 litrus, atsižvelgiant į vaiko amžių. Juo vaikas mažesnis, tuo fiziologinis vandens poreikis kilogramui kūno masės per dieną yra didesnis. Sveikiausia vaikui - geriamasis (kambario temperatūros) vanduo. Vanduo reguliuoja kūno temperatūrą, padeda maistinėms medžiagoms keliauti į organus ir audinius. Vanduo taip pat perneša deguonį į ląsteles, pašalina nereikalingas medžiagas. Vaikams rekomenduojama gerti geriamąjį vandenį, mineralizuotą ar silpnos mineralizacijos natūralų mineralinį vandenį.
Reikėtų kontroliuoti riebalų suvartojimą. Pagal PSO rekomendacijas, vaikų maiste turi būti mažiau sočiųjų riebalų (pvz., riebios mėsos, riebių pieno produktų). Vaikų mityboje neturi būti produktų su iš dalies hidrintais ar visiškai hidrintais riebalais. Reikia vengti skrudinto, spraginto, gruzdinto, kepto tešloje maisto. Valgant riebų maistą, didėja pavojus persivalgyti, nes riebalų energinė vertė yra didelė, o sotumo jausmas suvalgius riebaus maisto atsiranda vėliau. Tačiau vaikų mityboje būtinai turi būti ir riebalų, kurie turėtų sudaryti apie 25-30 proc.
Mitybos rekomendacijos pagal amžiaus grupes
Nors sveikos mitybos principai išlieka tie patys visiems, skirtingo amžiaus šeimos nariams reikia skirti ypatingą dėmesį tam tikroms maistinėms medžiagoms.
Mažiems vaikams (1-3 metų)
Mažiems vaikams (1-3 metų) sveika mityba užtikrina normalų augimą ir vystymąsi. Šiame amžiuje ypač svarbūs kokybiški baltymai, kalcis, geležis ir omega-3 riebalų rūgštys, būtinos smegenų vystymuisi. Vaikams šiame amžiuje rekomenduojama valgyti įvairų maistą mažomis porcijomis 4-5 kartus per dieną. Ypač svarbu vengti pernelyg saldžių, sūrių ar riebių užkandžių, kurie gali sumažinti apetitą pagrindiniams valgymams.
Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams (4-12 metų)
Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams (4-12 metų) reikia pakankamai energijos ir maistinių medžiagų, palaikančių intensyvų augimą ir fizinį aktyvumą. Šiame etape svarbu formuoti teisingus mitybos įpročius ir mokyti vaikus sveiko požiūrio į maistą. Vaikų lėkštėje turėtų būti spalvingų daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, kokybiškų baltymų ir sveikų riebalų.
Paaugliams (13-18 metų)
Paaugliams (13-18 metų) būdingas intensyvus augimas ir hormoniniai pokyčiai, todėl jiems reikia daugiau energijos ir maistinių medžiagų. Ypač svarbu, kad jų mityboje būtų pakankamai kalcio, geležies, baltymų ir vitaminų. Mergaitėms papildomai reikia geležies dėl menstruacijų, o sportuojantiems paaugliams - daugiau baltymų raumenų augimui.
Maisto grupės vaikams | Sužinokite apie penkias maisto grupes ir jų naudą
Iššūkiai ir praktiniai sprendimai šeimos mityboje
Išrankus valgymas ir alergijos
Išrankus valgymas - dažna problema šeimose su mažais vaikais. Vietoj to, kad verstumėte vaiką valgyti, siūlykite naujus maisto produktus po truputį ir pakartotinai. Tyrimai rodo, kad vaikui gali prireikti paragauti naujo maisto 10-15 kartų, kol jis jį priims. Kūrybiškas maisto pateikimas gali padėti įveikti išrankumą - linksmos formos, spalvingas išdėstymas ar įtraukimas į gaminimo procesą gali paskatinti vaikus išbandyti naujus produktus.
Maisto netoleravimas ir alergijos reikalauja ypatingo dėmesio. Jei įtariate, kad šeimos narys turi maisto netoleravimą ar alergiją, svarbu konsultuotis su gydytoju ar dietologu. Vaikai turi išmokti mėgti daržoves, vaisius ir žalumynus! Vaikučiai turi ragauti pakankamai daug kartų, nenustokite jiems siūlyti. Žinoma, pateikimas turi būti tinkamas Jūsų vaikui, jei vaikas atsisako daržovių, tai nereiškia, kad nemėgsta. Jei šiandien Jūsų vaikui nepatinka, pavyzdžiui, brokolis, pasiūlykite nors žiupsnelį kitą dieną. Atsipalaiduokite, jei vaikai bijo paragauti kažko naujo, tai normalus ir laikinas reiškinys, jei neduodami „maisto pakaitalai”.
Valgiaraščio planavimas ir maisto ruošimas
Savaitinis valgiaraščio planavimas - vienas efektyviausių būdų užtikrinti sveiką mitybą visai šeimai. Skirkite laiko kartą per savaitę suplanuoti pagrindinius valgius, sudaryti pirkinių sąrašą ir pasiruošti kai kuriuos patiekalus iš anksto. Valgiaraščio planavimas taip pat padeda išvengti impulsyvių sprendimų griebtis greito maisto ar pusgaminių po ilgos dienos.
Maisto ruošimas iš anksto padeda išvengti situacijų, kai dėl laiko stokos pasirenkamas greitas, bet nesveikas maistas. Savaitgaliais skirkite laiko paruošti daržoves, supjaustyti vaisius, išvirti grūdus ar baltymų šaltinius. Leiskite vaikams pasirinkti vieną ar du patiekalus per savaitę, įtraukite juos į maisto gaminimą pagal jų amžių ir gebėjimus. Bendras maisto gaminimas - puiki proga ne tik sukurti sveikus patiekalus, bet ir sustiprinti šeimos ryšius bei ugdyti vaikų įgūdžius. Net ir maži vaikai gali padėti virtuvėje - plauti vaisius, maišyti salotų padažą ar serviruoti stalą. Vyresni vaikai ir paaugliai gali išmokti pagaminti paprastus patiekalus.
Maisto naudojimas ir valgymo įpročiai
Svarbu vengti maisto naudojimo kaip apdovanojimo ar paguodos. Tokia praktika gali suformuoti nesveikus emocinius santykius su maistu, kurie išlieka visą gyvenimą. Vietoj to, kad atlygintumėte vaikui saldumynais už gerą elgesį, rinkitės su maistu nesusijusias paskatas - papildomą dėmesį, išvyką į parką ar mėgstamą veiklą.
Taip pat mokykite atpažinti alkį ir sotumo jausmą, o ne valgyti dėl nuobodulio, streso ar kitų emocinių priežasčių. Valgymo ritualai padeda sukurti pozityvią aplinką ir sąmoningesnį požiūrį į maistą. Tai gali būti paprastas padėkojimas už maistą prieš valgį, servetėlių sulankstymas ar stalo padengimas gražesniems, ypatingesniems šeimos pietums savaitgalį. Sveiki mitybos įpročiai taip pat apima sąmoningą požiūrį į maisto švaistymo mažinimą. Mokykite vaikus vertinti maistą ir suprasti, kiek darbo įdėta jį užauginant.
Aktuali situacija vaikų maitinime Lietuvoje ir gerosios praktikos
Tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslininkų atlikti tyrimai rodo, jog vis dėlto vaikų mitybos įpročiai nėra tinkami - vartojama per daug saldumynų, bulvių ir kitų traškučių, per mažai vartojama daržovių ir vaisių. Vaikai ikimokyklinio ugdymo įstaigose gauna vidutiniškai apie 200 g šviežių daržovių ar vaisių per dieną. Pusryčių metu retai gaunama šviežių daržovių.
Lietuvos darželiuose vaikai turi galimybę ne mažiau nei tris kartus per dieną valgyti šiltą ir šviežiai pagamintą maistą, kai šeimose tai sutinkama retai. Sudaromi atskiri valgiaraščiai lopšelio ir darželio grupėms, atsižvelgiama į angliavandenių, riebalų, baltymų rekomenduojamus kiekius tai amžiaus grupei. Tačiau maitinimo įpročiai ir patiekalai dažnai būna Tarybinių laikų, trūksta šiuolaikiškų, įvairesnių patiekalų ir maisto produktų. Maistinės ir energinės rekomenduojamos paros normos, pagal kurias sudaromi valgiaraščiai, išleistos 1999 m. lapkričio 25 d. Nr. 510 „dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“, neatsižvelgiama į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, sveikatai palankios mitybos principus.
Sudarant valgiaraščius ugdymo įstaigose atsižvelgiama į rekomenduojamas paros normas (angliavandeniai, baltymai, riebalai), kalorijų kiekį, tačiau neatsižvelgiama į rekomenduojamą, prieš tai nurodytame teisės akte, vitaminų, mineralinių medžiagų kiekį, dėl to dominuojantys patiekalai - bulvės, rafinuotų miltų produktai bei pieno produktai, keičiasi patiekalų rūšys, o maisto produktų grupės išlieka tos pačios. Projekto „Sveikatai palankūs” metu organizuojami vaikų gaminimo ir susipažinimo su maistu užsiėmimai, kurių metu vaikai gamina ir degustuoja, taip pratinami prie sveikatai palankaus maisto. Pabendravus su vaikučiais, maišant blynų tešlą, ne vienas atskleidė, kad namuose tokių galimybių gaminti kartu su tėveliais neturi. Vaikai sakė, kad neleidžia net padėti kepant blynus, nepasakojama apie ingredientus: iš kur atkeliauja grūdas ir kuo skiriasi balti miltai nuo rupių. Vaikai neišmoksta, nesužino iš kur ir koks maistas patiekiamas jų lėkštėse.
15 vaikams naudingų produktų
Medikai sutinka, kad mūsų sveikata ir gera savijauta net 50% priklauso nuo gyvenimo stiliaus ir mitybos, tad labai svarbu vaikučiams įdiegti sveikos gyvensenos ir tinkamų maisto produktų pasirinkimo taisykles. Siūlome susipažinti su 15 vaikams (suaugusiems, žinoma, taip pat) labai naudingų produktų, kuriuos tikrai verta įtraukti į racioną.
- Kiaušiniai. Baltymais gausūs kiaušiniai, ypač, jeigu jie patiekiami pusryčiams, padeda ilgiau išlaikyti sotumą jausmą, tad užtikrina, kad vaikas bus susikaupęs ir imlus mokslams visą rytmetį.
- Avižos. Mokslininkų tyrimai rodo, kad pusryčiams avižinę košę valgantiems vaikams geriau sekasi mokykloje ir darželyje, jiems lengviau susikaupti, jie greičiau įsisavina naują informaciją.
- Vaisiai ir uogos. Daug ląstelienos turintys vaisiai ir uogos užtikrina gerą virškinimo ir šalinimo sistemų darbą. Juose daug augimui, vystymuisi, o taip pat ir imunitetui būtinų vitaminų ir mineralų.
- Riešutai. Gausybę naudingų riebalų turintys riešutai ilgam suteikia energijos, jie yra labai naudingi smegenims ir širdžiai. Žinoma, saikas labai svarbu, tad per dieną pakanka vos keletos riešutų.
- Pienas ir jo produktai.
- Mėlynės. Vaikams naudingos pačios įvairiausios vitaminų, mineralų ir ląstelienos turinčios uogos, tačiau iš bendro sąrašo vertėtų išskirti mėlynes. Jose yra daug antioksidantų, kurie apsaugo trapų vaikų organizmą nuo žalingo aplinkos poveikio, gerina smegenų veiklą, stabilizuoja medžiagų apykaitą.
- Tofu. Iš sojų pupelių pagamintas sūris yra puikus, liesas baltymų šaltinis, kuris, mokslininkų teigimu, ypatingai naudingas augančioms mergaitėms, paauglėms, kadangi jis, manoma, apsaugo besiformuojančias krūtis nuo vėžio.
- Pomidorai. Raudonskruosčiuose pomidoruose yra likopeno, kuris, manoma, apsaugo nuo vėžio, o taip pat padeda virškinimui, normalizuoja metabolizmą. Ši medžiaga tampa dar aktyvesnė karštyje, tad pomidorus naudinga termiškai apdoroti.
- Graikiškas jogurtas. Įprastas jogurtas, kaip ir kiti pieno produktai, žinoma, taip pat naudingas, tačiau graikiškas jogurtas yra dar geresnis pasirinkimas. Šis jogurtas gerokai tirštesnis, švelnaus skonio. Jame yra 2-3 kartus daugiau baltymų ir mažiau cukraus, nei įprastame jogurte.
- Kopūstai. Kryžmažiedės daržovės, visų pirma, įvairių rūšių kopūstai, o taip pat ir brokoliai, kalafiorai, gražgarstės ir kt. labai efektyviai gerina virškinimą, iš organizmo valo toksinus bei spartina fermentų veiklą.
- Lašiša. Riebi jūrinė žuvis turi daug labai naudingų omega-3 riebiųjų rūgščių, kurios būtinos smegenų vystymuisi, stipriam imunitetui, sveikiems plaukams, odai, nagams. Žinoma, laisvai augusi, o ne žuvų fermoje auginta žuvis turi daugiau naudingųjų omega-3 rūgščių.
- Kakava. Karti, bent 70% kakava turi daug širdies ir kraujagyslių sistemos darbą gerinančių, o taip pat organizmą nuo uždegimų saugančių, virškinimą gerinančių, vidurius truputį laisvinančių flavanoidų. Prisiminkite, kad vaikams naudingas ne tik saldintas, su pienu paruoštas kakavos gėrimas.
- Pupelės. Pupelėse esantys baltymai, kalcis ir ląsteliena būtina vaikų vystymuisi, normaliam aktyvumui ir geram jų virškinimo sistemos darbui. Pupelės taip pat saugo nuo širdies ligų ir sumažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Atrodytų, kad tai tik tėvų arba net senelių problema, tačiau mažiau judantys, daugiau riebaus, greitojo maisto gaunantys šiuolaikiniai vaikai jau susiduria su svorio augimu ir padidėjusiu cholesteroliu.
- Bazilikas. Tėveliai prisibijo į vaikų mitybą įtraukti prieskonius. Savaime suprantama, kad aštrūs pipirai nėra tinkami jautriems vaikučių skrandžiams, o labai intensyvaus skonio prieskoninės žolės, tikėtina, vaikui nepatiks, kadangi mažylių skonio receptoriai dar nėra iki galo susiformavę. Švieži bazilikų lapeliai yra pakankamai švelnaus, gaivaus skonio, juose yra vitaminų A, C ir K, o taip pat ir geležies, kalcio, kalio. Truputį baziliko dėkite į salotas, padažus, troškinius, sriubas.
- Cinamonas. Mokslininkų tyrimai rodo, kad cinamonas padeda reguliuoti ir normalizuoti cukraus kiekį kraujyje, o tai, savo ruožtu, apsaugo nuo staigaus nuovargio ir irzlumo (tikriausiai daugelis tėvų yra pastebėję, kad papusryčiavę vaikai po keletos valandų staiga vėl tampa mieguisti).
Maisto grupės vaikams | Sužinokite apie penkias maisto grupes ir jų naudą
Tvarios mitybos principai ir „Švediškas stalas“ ugdymo įstaigose
Vaikų ugdymo įstaigos ar kiti vaikų kolektyvai taip pat raginami siekti, kad vaikų mityba būtų ne tik sveika, bet ir tvari. Siekiant įgyvendinti mokyklose ir kituose vaikų kolektyvuose tvarios mitybos principus bei tobulinti sveikatai palankaus vaikų maitinimo organizavimą, valgykla turėtų tapti vaikams patrauklia bei malonia vieta, kurioje maistas visada yra maistingas, palankus sveikatai, saugus, skanus bei estetiškai patiektas.
Tvarios mitybos principai ugdymo įstaigose apima:
- Pirmenybė teikiama maistines savybes tausojantiems patiekalų gamybos būdams.
- Valgyklos darbuotojai stebi maisto produktų tinkamumo vartoti terminus.
„Švediškas stalas“ (vaikų maitinimo organizavimas savitarnos principu) - tai maitinimo organizavimo sistema, kurios esmė - sudaryti sąlygas vaikams patiems pasirinkti valgiaraščiuose nurodytus patiekalus, jų sudedamąsias dalis ir kiekius. Vaikai turi galimybę įsidėti tiek, kiek nori.
„Švediško stalo“ tipai
- Visiškas švediškas stalas - kai sudaryta galimybė patiems vaikams pasirinkti visus valgiaraščiuose nurodytus patiekalus, jų sudedamąsias dalis ir kiekius.
- Dalinis švediškas stalas - kai sudaryta galimybė patiems vaikams pasirinkti ir įsidėti tik tam tikrų patiekalų ar jų dalių, pvz., tik daržovių ar vaisių salotų (daržovių baras) arba tik sriubų ir pan.
Įgyvendinimas praktikoje
Visų pirma, siekiant išvengti užkrečiamųjų ligų plitimo - per rankas, maistą, indus, padėklus, kitus bendrai liečiamus daiktus ir įrankius, turi būti sudarytos sąlygos vaikams prieš valgį nusiplauti rankas. Turi būti organizuota nuolatinė priežiūra, kad visi vaikai plautųsi rankas. Suaugusieji - valgyklos darbuotojai, socialiniai pedagogai, pedagogai ar ugdymo įstaigose dirbantys visuomenės sveikatos specialistai - turėtų paaiškinti vaikams, kiek ir ko reikėtų įsidėti į lėkštę, taip pat šalia patiekto maisto galima padėti pavyzdinę patiekalo porciją, kad vaikams būtų aišku, kiek į lėkštę reikėtų įsidėti tą dieną siūlomo patiekalo: pvz., vienas kotletas, du šaukštai grikių kruopų ir ne mažiau kaip trečdalis lėkštės vienos ar kelių rūšių daržovių. Įprastai vaikams suteikiama galimybė rinktis iš kelių karštųjų patiekalų, o garnyro ir salotų pasirinkimas yra laisvas.
Valgykloje ant stalų gali būti iš anksto sudėlioti įrankiai, servetėlės, gėrimai bei padėti puodai su sriuba, kurios, sėdėdami prie stalo, vaikai įsipila patys. Kad vaikai įprastų savarankiškai sutvarkyti nesuvalgytą maistą, pavalgę jie patys turėtų nusinešti indus į tam skirtą vietą valgykloje. Kad kuo daugiau vaikų valgytų valgykloje, o ne norėtų įsigyti ne visuomet sveikatai palankaus maisto už įstaigos ribų, įstaiga per socialinius tinklus gali viešinti sveikatai palankią vaikų mitybą, pvz., įkeldama patrauklias tos dienos siūlomų patiekalų nuotraukas ar kt.
Vaikystė ir paauglystė - labai svarbus laikotarpis, jo metu formuojasi sveikos gyvensenos įpročiai ir išmokstama gyventi sveikai. Todėl būtent šiuo laikotarpiu labai svarbu teikti vaikams teisingą informaciją apie sveiką mitybą ir jos svarbą organizmui, formuoti sveikos mitybos įpročius bei sudaryti sąlygas tinkamai pasirinkti sveikatai palankius maisto produktus, kad gautos žinios ir įgyti įgūdžiai išliktų visą gyvenimą ir padėtų tinkamai bei sveikai maitintis ir išlikti sveikiems suaugus. Kaip žinoma, mokantis sveikos mitybos bei tinkamo ir teisingo sveikatai palankaus maisto pasirinkimo, vaikams labai svarbus yra suaugusiųjų pavyzdys. Suaugusieji geriausias pavyzdys ir vaikų mitybos pokyčių iniciatorius. Galiausiai, būkite pavyzdys savo šeimos nariams. Jūsų pačių požiūris į maistą ir valgymo įpročiai daro didžiausią įtaką tam, kaip jūsų vaikai žiūrės į mitybą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
