Visuomenėje daug kalbama apie pedagogą-mokytoją, dirbantį mokykloje, tačiau rečiau yra minimas ikimokyklinės įstaigos pedagogas - darželio auklėtojas. Daugelis mano, kad darželyje dirbantys auklėtojai tik “žaidžia” ir nieko neveikia, tereikia aprengti, nurengti, paguldyti, paskaityti pasakėlę ir pakeisti šlapias kelnaites mažiesiems. Tačiau taip manyti - klaidinga nuomonė. Darželio auklėtojos darbas yra labai svarbus vaikų ugdymo procese. Tai ne tik priežiūra, bet ir visapusiškas ugdymas, socialinių įgūdžių formavimas ir saugios aplinkos kūrimas.
Šiame straipsnyje aptarsime darželio auklėtojos darbo specifiką, reikalingas kvalifikacijas, darbo pobūdį, profesinės rizikos veiksnius ir karjeros galimybes, pabrėždami jos esminį indėlį į vaiko savaiminę veiklą ir raidą.

Darželio auklėtojos darbas - tai kasdieninio gyvenimo buitis su žaidimais, kūrybiniais darbais ir šventėmis vaikams. Kiekvieną dieną darželio grupėje žaidžia apie dvidešimt vaikų (būna ir daugiau). Kiekvienas vaikas yra išskirtinis, nepakartojamas, kiekvienas nori gauti dėmesio, kiekvienas pasakoja, skundžiasi ar žaisdamas džiūgauja.
Kiekvieną rytą darželio auklėtojai yra paliekamas didžiausias šeimos turtas - vaikas, su kuriuo dirbdama auklėtoja pritaiko savo profesinius gebėjimus, žinias, įgūdžius. Gera auklėtoja kiekvienam vaikui nusišypso, apkabina, paglosto, pažaidžia ir padeda, išklauso ir nuramina. Vieno žmogaus dėmesys dalinamas į dvidešimt paglostymų, pasikalbėjimų, pamylavimų. Mažieji ugdytiniai myli ir supranta, kad šalia jų yra geras žmogus, t.y. gera auklėtoja.
Deja, jie nežino, kaip ir kai kurie suaugusieji negali suprasti, kiek daug minčių sukasi auklėtojos galvoje darbo metu ir po jo. Nuolat reikia galvoti apie ugdomąją veiklą, lavinamųjų, mokomųjų priemonių paruošimą, metinio ir savaitinio plano rašymą, grupės ugdomosios aplinkos tvarkymą, švenčių scenarijų rašymą, ruoštis metodiniams, ataskaitiniams susirinkimams, ieškoti straipsnių ir pildyti grupės informacinę lentą, fiksuoti vaikų daromą pažangą, pasiekimus, tvarkyti vaikų kūrybinių darbų aplankus, dalyvauti, kurti ir vykdyti įvairius projektus ir t.t. Kiekvienas darbas, atliekamas sąžiningai, kruopščiai nebus lengvas, nes nuolat galvojama: “Ar viskas atlikta?” Jei darbas nemielas, jis nebus gerai atliekamas!
Ikimokyklinio ugdymo įstaiga ir auklėtojas yra atsakingas, jo darbinė pareiga yra būti rūpestingu, kadangi jis atsako už vaiko saugumą tuo metu, kai jis yra jo prižiūrimas. Kaip rūpestingas jis tikrai turėtų įsitikinti, kas tą vaiką pasiima. Kauno miesto savivaldybė teigia, kad pavyzdiniame auklėtojo pareigybių aprašyme įrašyta pareiga saugoti ir stiprinti vaikų sveikatą, užtikrinti jų fizinį ir psichinį saugumą grupėje, salėje, kitose įstaigos erdvėse, žaidimų aikštelėse ir kt.
Pasižiūrėjus ikimokyklinio ugdymo įstaigų vidaus tvarkos taisykles, jose tikrai yra nustatyta, kad vaiką iš darželio pasiimti gali tiktai įstatyminiai vaiko atstovai, tai yra tėvai, globėjai, rūpintojai, o jeigu tėvai pageidauja, jie gali įpareigoti kitą asmenį, bet tam reikalingas raštiškas tėvų prašymas. Iš kitos pusės ir tėvai turėtų būti rūpestingi, bendrauti su ikimokyklinio ugdymo įstaiga, kad jei atsitiko taip, kad, pavyzdžiui, turi auklė pasiimti vaiką, kad tai būtų suderinta su darželiu raštu, kad nekiltų jokių abejotinų situacijų.
Tėvų ir auklėtojų bendradarbiavimas yra esminis sėkmingam vaiko ugdymui. Dažnai tėvams kyla klausimas, kaip jiems elgtis darželyje, kai šalia yra auklėtoja. Atėjęs į darželį vaikas mokosi užmegzti santykius ne tik su vaikais, bet ir su nauju suaugusiuoju - auklėtoja, ji dienoms bėgant taps vis svarbesnė. Vieniems vaikams tai pavyksta lengviau, kitiems - sunkiau. Vieniems vaikams lengviau paleisti tėvus, o kitiems sunkiau patikėti, kad kažkas, be tėčio ir mamos, sugebės jais pasirūpinti. Reikėtų atsiminti, kad vaikui bet koks atsiskyrimas yra labai jautrus dalykas ir jam reikia suaugusiojo pagalbos - ir tėvų, ir auklėtojų.
Būna, kad namų ir darželio taisyklės skiriasi. Darželyje susitarimų ir ribų padeda laikytis auklėtoja, namuose - tėvai. Kai vaikas mato vienoje vietoje ir tėvus, ir auklėtoją, o namų ir darželio taisyklės skiriasi, mažoje galvelėje vyksta tikra sumaištis. Jeigu taisyklės ir ribos per daug nesiskiria namuose ir darželyje, vaikui net nebus svarbu, kuris - auklėtoja ar tėvai pasakys pastabą. Manau, darželio teritorija - auklėtojos valdos ir kaip tik ji yra tas žmogus, kuris nustato taisykles, o tėvai turėtų prisitaikyti ir stebėti. Tam, kad patys tėvai geriau jaustųsi, jie turi domėtis, kokie susitarimai darželyje vyrauja. Pavyzdžiui, jeigu darželyje vyksta kokia bendra šventė, ar vaikams galima lakstyti? Galbūt tėvams visiškai neaišku, ar, tarkime, jų vaikas gerai elgiasi lįsdamas į spintą ir bandydamas pasiimti kokį žaislą, tuomet jie turi klausti auklėtojos, ar taip elgtis yra priimta.
Gali kilti klausimas, ar tėvai, klausdami, ar auklėtoja leidžia, vaiko akyse nepraranda savo autoriteto. Tėvai ir auklėtojai neturėtų rungtyniauti. Jeigu tėvai yra tie vieninteliai turintieji autoritetą, vaikui bus labai sunku, nes jam vis tiek teks bendrauti su auklėtoja ir laikytis jos nustatytų taisyklių ir kai tėvų nebus šalia. Kai vaikai matys, kad tėvai laikosi tų pačių susitarimų, kuriuos nustatė auklėtoja, ir patys jausis saugiau. Atrodo, kad taisyklės ir ribos turėtų būti daugmaž vienodos ir namuose, ir darželyje, tačiau taip yra ne visada. Kai kurie taisyklių namuose ir darželyje neatitikimai gali kelti vaiko galvoje sumaištį.
Tėvai kartais linkę kaltinti darželį, jei vaikas kažkaip netinkamai ima elgtis, nes jis namuose neva mato tik gerą pavyzdį, o darželyje prisirankioja blogybių. Vaikai ateina su nevienodomis patirtimis, skirtingomis vertybėmis. Jeigu vaikas iš darželio parsineša keiksmažodį ar kokį netinkamą elgesį, tėvams tikrai nereikėtų gąsdintis, kad dabar jų atžala jau bus nepataisomai sugadinta. Jeigu tėvai nėra užtikrinti, nesijaučia saugūs dėl savo vaiko, jie turi pagalvoti, kaip tą saugumą užtikrinti. Galbūt reikia artimiau susipažinti su pedagogu, labiau bendrauti ir kalbėtis - žodžiu, bendradarbiauti. Viena iš dažnesnių priežasčių, kodėl tėvai keičia darželį savo vaikui, ir yra, kai jie neranda bendros kalbos su auklėtoja.
Jūsų vaikus auklėja ir moko žmonės, kurie taip pat nori šilto žodžio. Kaip ir kiekvienas žmogus, ji tikisi būti ir įvertinta, ir pagirta, ir sulaukti grįžtamojo ryšio. Geriausiuose darželiuose pedagogai nuolat bendradarbiauja su tėvais. Kodėl bendradarbiavimas būtinas? Ogi todėl, kad būtų stebima vaiko raida. Ir tikrai ne vien kognityvinė.

Norint dirbti vaikų lopšelio-darželio auklėtoju ar priešmokyklinės grupės pedagogu, reikalinga auklėtojo kvalifikacija. Asmenys, norintys siekti šios kvalifikacijos, privalo turėti vidurinį išsilavinimą. Neformaliuoju arba savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti ikimokyklinio amžiaus vaikų auklėtoju nėra pripažįstami. Auklėtojo kvalifikaciją galima įgyti kolegijose, vykdančiose studijas pagal ikimokyklinio ugdymo pedagogikos studijų programą.
Asmuo, įgijęs auklėtojo kvalifikaciją, turi gebėti:
Auklėtojo darbas darželyje yra labai svarbus ir atsakingas. Tai žmogus, kuris praleidžia daug laiko su vaikais, rūpinasi jų gerove ir ugdymu. Tėvai, leisdami savo atžalas į darželį, tikisi, kad auklėtojos užtikrins jų vaikų saugumą, sotumą ir švarą. Darželio vedėja teigia, kad auklėtojos pareiga yra pasirūpinti darželinukų gerove: kad šie būtų saugūs, sotūs ir švarūs. Pastebėjusios, kad mažieji yra sušlapę, auklėtojos visuomet turėtų juos perrengti, jeigu tik yra kuo.
Auklėtojo funkcijos, atsižvelgiant į pareigybių aprašymą, apima įvairias sritis:
Be to, auklėtojas privalo:
Pagrindinis darželio auklėtojos padėjėjos tikslas yra padėti auklėtojai rūpintis vaikais ir užtikrinti jų saugumą, gerovę bei pažangų vystymąsi. Jie padeda vaikams pasirūpinti asmens higiena, tvarkytis asmeninius daiktus, organizuoja vaikų maitinimą, užtikrina vaikų saugumą ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Todėl padejėja turi mokėti komunikuoti su įvairaus amžiaus žmonėmis, vaikais, jų tėvais ir savo kolegomis. Tėvai turi teisę tikėtis, kad auklėtoja pasirūpins, jog vaikas darželyje nevaikščiotų šlapias. Taip pat svarbu, kad auklėtojos padėjėjas padėtų grupėje tvarkyti buitį, darželinukams pavalgyti, pasirūpinti jų asmens higiena, susitvarkyti drabužius, avalynę. Auklėtojui padeda mažuosius išvesti pasivaikščioti į lauką, organizuoti žaidimus bei kitus užsiėmimus lauke, dalyvauja ugdant juos.
Nors auklėtojos darbas iš esmės yra orientuotas į bendravimą ir ugdymą, tam tikri įrankiai ir priemonės palengvina ir efektyvina šį procesą:

Darželio auklėtojos padėjėjos darbe egzistuoja tam tikri profesinės rizikos veiksniai, kuriuos svarbu žinoti ir tinkamai įvertinti:
Kadangi darželyje, vienoje vaikų grupės klasėje yra nemažai vaikų ir du darbuotojai, tai būna tvanku. Patalpos yra vėdinamos tuomet, kai nėra vaikų, jie valgo, būna lauke, ar miega kitoje patalpoje. Žiemą, būna šilta, nes būna įjungtas šildymas.
Darbas su vaikais reikalauja ne tik profesinių žinių ir įgūdžių, bet ir tam tikrų asmeninių savybių bei požiūrio. Pedagogas yra tas žmogus, kuris turi įvertinti vaiko poreikius ir raidą. Pedagogas turi stebėti vaikus ir - semdamasis idėjų iš jų interesų - sukurti lavinančią, auklėjančią, ugdančią ir mokančią aplinką. Tai - sunkus, daug pastangų ir talento reikalaujantis darbas. Ikimokyklinio amžiaus vaikas „sugeria“ kiekvieną iš pedagogo lūpų išgirstą žodį, jam tikrai labai svarbi auklėtojos nuomonė, nes ji - autoritetas. Taigi vaikystės pedagogo vaidmuo yra ir perduoti vertybes: kultūrines, žmogiškąsias.
Auklėtojas turi pasižymėti:
Netgi jeigu jūsų vaiką ugdantis pedagogas, atrodys, turi visas šias savybes, o visvien yra „kažkas ne taip“…gali būti, kad tiesiog…nesutampa charakteriai. Manau, kad tai - labai labai reti atvejai, tačiau pasitaiko. Geras pedagogas galės ir prisitaikyti, ir susitaikyti su vaikais jų tėvais. Juk ugdymo įstaiga - bendruomenė, o bendruomenėje svarbu geranoriškumas, pastangos ir darbas drauge. Jeigu prisimenate tokį pedagogą, neabejoju, kad žinote, kas vis dėlto buvo svarbiausia - tai, kad jis mylėjo. Mylėjo vaikus, savo profesiją ir tą šilumą spinduliavo ir „geromis“ dienomis, ir „blogomis“.
Auklėtojas turi nuolat tobulėti kaip asmenybė, nes jo vertybės ir požiūris į gyvenimą daro didelę įtaką vaikams. Svarbu mokytis iš vaikų tikrumo, nuoširdumo, gebėjimo džiaugtis mažais dalykais ir nesirūpinti ateitimi. Mokytojo įsitraukimo į nuolatinį mokymąsi darbo formos.
Darželio gyvenimas yra pilnas įvairių veiklų ir įvykių. Tai ne tik ugdymas, bet ir šventės, ekskursijos, sportinės varžybos ir kitos pramogos. Štai keletas pavyzdžių, kurie iliustruoja darželio veiklų įvairovę ir auklėtojos vaidmenį organizuojant vaiko savaiminę veiklą:

Kiekvienas vaikas yra nepakartojama kūrybinė laboratorija su nežabota fantazija, kurios skrydis beribis ir nesuvaldomas. Vaikystė yra gražiausias ir dažnai geriausias žmogaus gyvenimo laikotarpis. Ji kupina emocijų, ieškojimų ir atradimų, neužmirštamų minučių ir įspūdžių. Vaikystė prabėga kaip trumpa akimirka, bet palieka ryškų pėdsaką žmogaus gyvenime. Mažylis mokosi žengti pirmuosius žingsnius, tarti pirmuosius žodžius, suprasti aplinkinį pasaulį, jame vykstančius reiškinius, save, žmones. Jam tenka susidurti su sudėtingu ir nepažįstamu pasauliu. Nuo pat pirmųjų dienų, vaikas siekia aktyviai palaikyti ryšį su motina, prisirišdamas prie jos (šypsosi, verkia, pradėjęs vaikščioti, pats reguliuoja artumą). Vidiniai patirties modeliai integruojami į vaiko vidinį pasaulį ir jie užtikrina prisitaikymą prie aplinkos, padeda įveikti stresą, užmegzti ryšius su aplinkiniais. Taigi, pirmaisiais gyvenimo metais formuojasi prieraišumas prie vaiką auginančio žmogaus, pasitikėjimas aplinka (pasauliu).
Auklėtoja darželyje padeda tenkinti pagrindinius vaiko poreikius, kurie yra gyvybiškai svarbūs jo raidai. Pirmiausia, tai saugus prisirišimas. Manoma, kad saugūs ir ramūs santykiai su globėju, lemia supratimą, kad tarpasmeninis pasaulis yra saugus, juo galima pasitikėti, o aš pats esu mylimas ir vertingas. Daugelis iš mūsų užaugo pasaulyje, kuriame buvo abu tėvai, tačiau namuose nebuvo saugumo jausmo. Todėl, kad bent vienas iš tėvų buvo nepasiekiamas fiziškai ar emociškai arba buvo emociškai nestabilus. Vaikai turi jausti, kad ir kas nutiktų jų gyvenime, jie visada turi į ką kreiptis.
Antra, svarbu užtikrinti autonomiją, kompetenciją ir realistiškas ribas. Tai antrasis poreikis, kurio nėra Abraomo Maslow poreikių hierarchijoje. Tikriausiai todėl, kad suaugę žmonės nustato savo ribas ir privalo laikytis tam tikros aplinkos įstatymų bei taisyklių. Vaikui reikia brandaus vadovavimo - nei visiška laisvė, nei per griežtos taisyklės nėra palankios sąlygos tinkamam vaiko vystymuisi. Maži vaikai visada išbando ribas: jie gali pabandyti trenkti tėčiui, ar mamai, kad pamatytų, kas atsitiks. Įniršę, išdykę ir kaprizingi vaikai, kurie voliojasi ant grindų ir šaukia, kaip labai nekenčia mamos, kuri nenori pirkti jiems žaislo. Vaikas toks negimė, jis toks tapo. Tai perdėto atlaidumo ir aiškių ribų nebuvimo pasekmė. Mes mokomės modeliuodami. Suaugę, kurie nevaldo savęs, nevaldys ir vaikų. Tėvų savitvardos dėka, vaikai išmoksta kontroliuoti save. Vaikai augantys šeimose, kur yra nustatytos aiškios, nuoseklios ir tinkamos ribos, išmoksta ribas susieti su savimi. Paprastai asmenys, kurie buvo auginami be apribojimų, neišmoksta dalintis, galvoti apie kitus. Tėvai neišmokina, kad norint ką nors gauti, reikia duoti.
Trečia, tai svarumas ir meilė, atitinkanti Maslow piramidėje priklausymo poreikį. Jeffrey Young suskirsto šį poreikį į tris sritis: rūpestį, empatiją ir priežiūrą. Vaiko gyvenime užtenka vieno žmogaus, kad suteiktų tikrą meilę, švelnumą, susidomėjimą, supratimą ir savo laiką. Mama gali nedirbti ir praleisti visas dienas su kūdikiu, bet likti emociškai nepasiekiama ir šalta, užsiėmusi savo reikalais ar nuobodžiu gyvenimu. Empatija - turime omenyje, jog artimoje aplinkoje yra žmogus, kuris supranta jūsų pasaulį, priima jūsų jausmus. Be tėvų, vaikui svarbūs ir socialiniai ryšiai - su bendraamžiais ir visu išoriniu pasauliu. Jeigu vaikas ir/ar jo šeima kažkaip skiriasi nuo aplinkos - dėl išvaizdos, rasės, seksualinės orientacijos, išskirtinių gabumų, religijos, socialinės padėties, išsilavinimo lygio, materialinių išteklių, dažno persikraustymo, alkoholizmo - gali būti sunkiau įgyti socialinių įgūdžių ir užmegzti sėkmingus santykius su kitais.
Ketvirta, svarbi laisvė reikšti poreikius ir emocijas. Dialogas su vaiku yra būtinas. Turime sužinoti jo nuomonę ar pageidavimus ir susitarti, ką darome. Svarbu valdyti stresą šeimoje. Jei tėvai įtraukia vaiką į savo konfliktus arba jei vaikas naudojamas kaip paramos šaltinis, namuose gali susiformuoti nesveikos koalicijos. Turite ramiai ir dėmesingai išklausyti vaiką. Kartu galvokite apie problemos sprendimą ir raskite abiem pusėms naudingą būdą. Galite užrašyti visas savo idėjas jų nevertinant. Iš jų išsirinkite geriausius sprendimus. Netinkamas tėvų elgesys yra jausmų neįvertinimas ir nekreipiamas į juos dėmesio. Taip pat blogai neigti savo jausmus.
Galiausiai, spontaniškumas ir žaidimas, taip pat prisidedantys prie sveikos savigarbos. Vaikui turi būti leista nekritikuojant, pačiam priimti nedidelius sprendimus bei pasirinkti. Didžiausias menas yra mylėti savo vaiką besąlygiškai. Mylėti už tai, kad vaikas yra. Vaikas neturi nieko daryti, kad būtų vertingas. Kai šeimoje yra kokios nors sąlygos kaip pavyzdžiui paklusnus elgesys, geri pažymiai mokykloje, aukšti pasiekimai kokioje nors srityje - vaikas tai pajunta ir išmoksta, kad kitų meilės ir pripažinimo reikia nusipelnyti. Kad vystytųsi sveika savigarba, vaikas negali būti nuolat kritikuojamas, gėdinamas, baudžiamas, lyginamas ir verčiamas atitikti aukštų reikalavimų. Ar vietoj to jautėtės gerbiamas, vertinamas ir giriamas? Sveikuose namuose yra erdvės parodyti savo silpnumą (pvz., verkti, nepaisant to, kad esi berniukas), jautrumą, nejaukumą ir baimes, galima būti autentiškam ir priimamam. Toks vaikas suvokia savo stipriąsias puses, įgūdžius ir pasiekimus, taip pat silpnybes ir nesėkmes. Tik patenkinus minėtus pagrindinius poreikius, bus sukurta vieta vaiko saviraiškai, o suaugusiems - savirealizacijai. Ar jūsų tėvai nuolat jus kontroliavo ir bandė valdyti jūsų laiką? Ar turėjote teisę nesutikti ar atsisakyti tenkinti tėvų prašymą? Ar turėjote vietos nuoboduliui ir nieko neveikimui? Ar galėjote išreikšti savo pyktį? Labai svarbu žinoti apie neigiamą hiperglobos poveikį vaikui. Perdėtas rūpinimasis vaiku, daro neigiamą įtaką vaikui. Toks vaikas nesugeba savarankiškai veikti. Dėl to galite pabandyti naudoti efektyvesnius ugdymo metodus, tokius kaip, pavyzdžiui, racionali laisvė.
Vaikams, kurie yra jautresni, labiau pažeidžiami, gali prireikti daugiau dėmesio ir artumo. Jei vienas ar abu tėvai sukurs saugią aplinką, ji geriau atitiks vaiko poreikius. Svarbu, kad vaiko vystymuisi įtakos turi ne tik tėvų savybės, šeimyninė situacija, bet ir paties vaiko savybės, kaip tėvai elgiasi su juo bei vaiko raidos amžius, tai yra sunkumai, su kuriais jis susiduria. Taip pat vaiko lytis bei temperamentas, gali turėti reikšmės tėvų-vaikų santykiams. Taigi tėvų ir vaikų santykiams, svarbus tampa tarpusavio suderinamumas. Seminarų „Pažink savo vaiką” paketas skirtas padėti tėvams ir globėjams geriau suprasti savo vaiko unikalią asmenybę ir poreikius. Seminarų metu dalyviai sužinos praktinių strategijų ir įžvalgų, padėsiančių stiprinti santykius su vaiku ir veiksmingai palaikyti tarpusavio ryšį.

Baigus ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo mokymo programą, atsiveria galimybės dirbti įvairiose vaikų priežiūros įstaigose:
Auklėtojai gali siekti įgyti kvalifikacines kategorijas, nuo kurių priklauso ir atlyginimas. Jų yra keturios: auklėtojo, vyresniojo auklėtojo, auklėtojo metodininko ir auklėtojo eksperto. Auklėtojas savo noru nuostatų nustatyta tvarka gali atestuotis ir siekti įgyti bet kurią kvalifikacinę kategoriją.
Darželiuose vis dar trūksta bendradarbiavimo tarp tėvų ir įstaigos. Labai gražu, kai vieni kitus supranta ir vieni kitiems padeda. Kalbama nebūtinai apie pinigus. Galima prisidėti prie darželio aplinkos puoselėjimo ir savo darbu. Tokiu būdu ugdomas bendruomeniškumas, kurį mato ir jaučia vaikai. Jeigu tėvai mano, kad auklėtojos piktnaudžiauja nuolat palikdamos darželinukus su padėjėjomis, visuomet gali apie tai pasikalbėti su pačiomis pedagogėmis, o jei šios problemos nepastebi - ir su darželio vadovu.
Tėvų parama darželiui gali būti tik savanoriška. O ją gavę darželių vadovai turi pateikti viešą ataskaitą, kam panaudojo pinigus. Jeigu jo patvirtintame sąraše minėtų mokesčių nėra, papildomų rinkliavų reikalavimas neturi teisinio pagrindo. Darželinukų tėvai neprivalo papildomai remti darželio, tai turi būti savanoriškas sprendimas, atsižvelgiant į šeimos finansinę padėtį.
Smurtaujantiems pedagogams darželyje ne vieta. Visuomet galima pasikalbėti su vaikais. Kartais padeda neilgas neklaužados pasodinimas ant kėdutės, kad šis galėtų ramiai pamąstyti, ką negero padarė. Tokiu būdu mažylis iš žaidimų erdvės pereina į apmąstymų erdvę. Tik svarbu, kad kėdė nebūtų atokiame grupės kampe.
tags: #aukletojos #vaidmuo #vaiku #savaimineje #veikloje