Daugiavaikių šeimų lengvatos verslo liudijimui
Pradėti individualią veiklą su verslo liudijimu - viena paprasčiausių galimybių dirbti savarankiškai. Tiesa, prieš įsigyjant verslo liudijimą verta pasidomėti, kokie mokesčiai laukia ateinančiais metais. Iš viso 2024 m. su verslo liudijimais, bent vieną dieną, veiklą vykdė 101,3 tūkst. gyventojų. Palyginimui, 2023 m. - 99,7 tūkst. gyventojų, o 2022 m. - 93,8 tūkst. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad smulkieji verslininkai jau gali įsigyti verslo liudijimus ateinantiems metams. Tai ypač aktualu gyventojams, kurie veiklą pradės vykdyti jau nuo sausio mėn. pradžios, nes jie turėtų pasiruošti iš anksto ir verslo liudijimą įsigyti nelaukiant paskutinių metų dienų.
Verslo liudijimo mokesčiai ateinančiais metais priklauso nuo kelių veiksnių: veiklos rūšies, savivaldybės nustatyto fiksuoto mokesčio dydžio, teritorijos, kurioje vykdoma veikla, ir galimų lengvatų. Patogiausia tą padaryti per Mano VMI, o instrukcijas rasite čia.
Kaip apskaičiuojami verslo liudijimo mokesčiai?
Verslo liudijimo mokesčiai apskaičiuojami atsižvelgiant į kelis pagrindinius komponentus: fiksuotą pajamų mokestį, privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas. Kiekvienas iš šių mokesčių turi savo skaičiavimo metodiką. Verslo liudijimo skaičiuoklė palengvins mokesčių apskaičiavimo procesą. Ją rasite Sodros puslapyje.
Fiksuotas pajamų mokestis (GPM)
Šį mokestį nustato kiekviena savivaldybė individualiai, todėl skirtinguose miestuose jis gali skirtis. Suma priklauso nuo pasirinktos veiklos rūšies ir gali svyruoti nuo 1 EUR iki 720 EUR per metus. Jei asmuo verslo liudijimą įsigyja trumpesniam laikotarpiui (pvz., mėnesiui ar savaitei) - mokestis perskaičiuojamas proporcingai. Fiksuotas mokestis pateikiamas VMI puslapyje. Jį rasite čia.
Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos
Jei asmuo nėra draustas kitur (pvz., nedirba pagal darbo sutartį) - jis privalo mokėti PSD įmokas. Įmoka sudaro 6,98 % minimalios mėnesinės algos (MMA). Minimali mėnesinė alga nuo 2026 m. - 1 153,00 Eur. Vieno mėnesio privalomojo sveikatos draudimo įmokos dydis - 80,48 Eur. Jei asmuo, turintis verslo liudijimą, dirba pagal darbo sutartį arba yra draudžiamas valstybės lėšomis (pvz., pensininkas, asmuo, turintis negalią) - privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas jis moka proporcingai verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui. Tai reiškia, kad PSD įmokos apskaičiuojamos tik už tas kalendorinio mėnesio dienas, kuriomis galioja verslo liudijimas. Pavyzdžiui, jei verslo liudijimas galiojo 10 dienų per mėnesį - PSD įmoka bus apskaičiuojama proporcingai toms 10 dienų. VSD ir PSD įmokų kodas - 444.
VSD įmokos
VSD įmokos dydis priklauso nuo verslo liudijimo galiojimo laiko. Įmokos dydis - 15,7 % nuo MMA. Pensijų kaupimo dalyviams papildomai turi būti priskaičiuota 3 % įmoka. Vieno mėnesio VSD įmokos dydis - jeigu nedalyvaujate papildomame pensijų kaupime - 90,51 Eur, o jeigu dalyvaujate - 121,65 Eur. VSD ir PSD įmokų kodas - 444. Savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie kas mėnesį moka VSD įmokas iš anksto, patartina pateikti SAV pranešimą iš $(*).
Lengvatos daugiavaikėms šeimoms ir kitoms grupėms
Kai kurioms gyventojų grupėms taikomos lengvatos verslo liudijimo mokesčiams. Tai ypač aktualu daugiavaikėms šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų, taip pat tėvams, auginantiems vaiką su negalia, vieniems auginantiems vaiką, pensininkams, neįgaliems asmenims, bedarbiams, mokiniams, amatininkams ir grįžusiems emigrantams. Nors lengvatų dydžius nustato savivaldybė, dažnai jos siekia 50%, 70%, 90% ar net 99% nuo nustatyto mokesčio. Tai žymiai palengvina verslo pradžią ir vykdymą šioms gyventojų grupėms.
Pensininkams taikoma 50% lengvata. Tėvams, auginantiems daugiau nei 3 vaikus arba neįgalų vaiką, taip pat taikoma 50% lengvata. Tėvams, auginantiems vaiką vienam, lengvata siekia 50%. Neįgaliems asmenims lengvata gali svyruoti nuo 50% iki 90%. Bedarbiams taikoma 25% arba 90% lengvata. Mokiniams - 70% lengvata. Amatininkams - 50% lengvata. Gyventojams, į Lietuvą grįžusiems per paskutinius 12 mėnesių, skaičiuojant nuo verslo liudijimo įsigijimo dienos, taikoma 99% lengvata.
Verslo liudijimo pajamos ir vaiko priežiūros išmokos
Planuojantiesiems šeimą neretai kyla klausimas, ar dirbant savarankiškai, t. y. pagal individualią veiklą, verslo liudijimą arba autorinę sutartį, galima gauti vaiko priežiūros išmoką. Vaiko priežiūros išmokos ir atostogos: Lietuvoje tėveliai turi galimybę pirmuosius vaiko metus praleisti namuose, džiaugdamiesi naujomis patirtimis. Šis laikotarpis vadinamas vaiko priežiūros atostogomis, kurių metu vienas iš tėvų gauna motinystės (tėvystės) pašalpą. Vaiko priežiūros atostogos gali trukti iki vaikui sukaks treji metai, jas galima imti iš karto arba dalimis. „Sodros“ duomenimis, motinystės (tėvystės) pašalpa mokama iki vaikui sukaks metai arba dveji. Prieš kreipiantis į „Sodrą“ dėl pašalpos skyrimo, svarbu apsispręsti dėl laikotarpio, nes vėliau pasirinkimo keisti nebus galima.
Tėvai gali pasirinkti, ar jie nori vaiką prižiūrėti ir vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, ar iki vaikui sueis 24 mėnesiai. Kai vaiką pasirenkama prižiūrėti iki jam sukaks 18 mėnesių, išmoka siekia 60%. Kai pasirenkama prižiūrėti vaiką iki jam sueis 24 mėnesiai, pirmaisiais priežiūros metais išmoka siekia 45%, antraisiais - 30%. Tiek vienu, tiek kitu atveju neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais vaiko priežiūros išmoka siekia 78% uždarbio. Vaiko priežiūros išmoka per mėnesį negali būti mažesnė už 6 bazines socialines išmokas. Pašalpos dydis apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 12 mėnesių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš atostogų pradžią. Pasirinkus gauti pašalpą iki vaikui sueis vieni metai, mokama 100% kompensuojamojo uždarbio, o pasirinkus dvejus metus - pirmus metus mokama 70%, antrus - 40%. Antraisiais metais pašalpą gaunantis tėtis ar mama gali dirbti ir gauti pajamų. Minimali motinystės (tėvystės) pašalpa per mėnesį yra 148,33 Eur, o maksimali - 1424 Eur.
Kiekvienas iš tėvų, imdamas atostogas vaikui prižiūrėti iki jam sukaks 18 ar 24 mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti 2 mėnesių trukmės atostogų dalimi, kuri negali būti niekam perleista. Jeigu vaiką augina tik vienas iš tėvų, jis turi teisę į 2 neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius ir turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką už papildomą 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį. Šią neperleidžiamą dalį kiekvienas iš tėvų gali imti visą iš karto, dalimis arba pakaitomis.
Papildomos pajamos nemažina gaunamos išmokos, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100% kompensuojamojo uždarbio. Pavyzdžiui, asmenims, įgijusiems teisę į vaiko priežiūros išmoką 2023 metų gegužės mėnesį, kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal laikotarpiu nuo 2022 metų balandžio 1 d. iki 2023 metų kovo 31 d.
Verslo liudijimo pajamos nėra įskaičiuojamos į stažą
Verslo liudijimo pajamos nėra įskaičiuojamos į stažą socialinėms išmokoms (pvz., motinystės, nedarbingumo išmokoms), nebent asmuo savanoriškai moka VSD įmokas. Tam tikros veiklos, vykdomos su verslo liudijimu, negali būti derinamos su darbo santykiais, todėl prieš įsigyjant verslo liudijimą verta pasitikrinti informaciją VMI arba „Sodros“ svetainėje.
Kada nereikia mokėti įmokų „Sodrai“?
Jei žmogus gauna Lietuvoje paskirtą socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo pensiją, šalpos pensiją ar šalpos kompensaciją ir vykdo individualią veiklą, VSD ir PSD įmokos tokiam žmogui neskaičiuojamos. Jeigu toks asmuo visgi norėtų mokėti socialinio draudimo įmokas - pavyzdžiui, nori dar kaupti stažą, dėl kurio jo senatvės pensija kasmet didėtų, tokiu atveju jis apie tai turi informuoti „Sodrą“. Individualią veiklą vykdantys asmenys gali nemokėti socialinio draudimo įmokų ir tuo atveju, jeigu gauna senatvės ar netekto darbingumo pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės. Tokiu atveju, kad būtų neskaičiuojamos įmokos, asmuo turėtų pateikti „Sodros“ teritoriniam skyriui informaciją ir įrodymus, kad gauna minėtą išmoką. VSD ir PSD įmokų nuo deklaruotų pajamų taip pat galima nemokėti vienus metus nuo pirmosios veiklos pradžios. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad nemokant įmokų neįgyjamas stažas bei nepriklauso socialinės garantijos.
Svarbūs aspektai vykdant veiklą su verslo liudijimu
- Mokesčių sumokėjimas prieš pradedant veiklą: Pajamų mokestis mokamas iš anksto. Norėdami sužinoti, kiek mokėti, galite pasinaudoti verslo liudijimų skaičiuokle. Pajamų mokesčio tarifus ir galimas lengvatas nustato savivaldybės - šią informaciją rasite VMI svetainėje.
- Pajamų ir išlaidų apskaita: Su verslo liudijimu būtina vesti pajamų ir išlaidų registrą.
- Metinės pajamų deklaracijos pateikimas: Pasibaigus metams, iki kitų metų gegužės 2 d., būtina pateikti metinę pajamų deklaraciją, net jei per tą laikotarpį jokių pajamų negavote.
- 45 000 EUR pajamų riba: Jei per metus jūsų pajamos iš veiklos su verslo liudijimu viršija 45 000 EUR - viršijančiai daliai taikomas papildomas apmokestinimas. Ji laikoma pajamomis, gautomis iš individualios veiklos pagal pažymą.
- Paslaugų teikimo ribojimai įmonėms: Galite teikti paslaugas tik toms įmonėms, kurių veikla nesutampa su jūsų verslo liudijime nurodyta veikla. Be to, iš įmonių gautos pajamos negali viršyti 4 500 EUR per metus.
- Verslo liudijimui taikomi apribojimai: Tam tikros veiklos su verslo liudijimu gali turėti specifinius ribojimus. Prieš pradėdami veiklą, pasitikrinkite aktualią informaciją VMI svetainėje.
- Būsto nuomos sąlygos: Jei nuomojate būstą su verslo liudijimu, galite nuomoti tik gyvenamosios paskirties būstą ir tik fiziniams asmenims. Išlaidų pagrįsti nereikia, nes mokesčiai už verslo liudijimą yra fiksuoti.
Turint verslo liudijimą, metinė pajamų deklaracija paprastai teikiama iki gegužės 1 d. Jeigu veikla faktiškai nevyko ir pajamų nebuvo, vis tiek reikia pateikti metinę pajamų deklaraciją.
tags: #daugiavaike #50 #proc #lengvata #verslo #liudijimui
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
