Gintarė Latvėnaitė (g. 1980 m. balandžio 23 d.) - viena žymiausių ir talentingiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių. Jos kūrybinis kelias apima platų vaidmenų spektrą, nuo klasikinės dramaturgijos iki šiuolaikinių televizijos serialų, o asmeninis gyvenimas, nors ir saugomas nuo viešumos, taip pat neatsiejamas nuo aktorystės pasaulio.
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
Gintarė Latvėnaitė savo profesinį kelią pradėjo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA). 1998-2002 m. ji studijavo aktorystę režisieriaus R. Tumino kurse. Studijas tęsė ir 2004 m. ten pat baigė magistrantūros studijas.
Be aktorystės, Gintarė Latvėnaitė taip pat turi pedagoginės patirties. 2003-2010 m. ji dirbo teatro mokytoja vaikų mokyklėlėje „Strazdanėlė“. Aktorė pabrėžia, kad mokytojos genas ją lydėjo nuo vaikystės, o jos sesuo 2002-aisiais Vilniuje atidarė „Strazdanėlio“ filialą, atvykusį iš Panevėžio. „Aš niekada nebuvau iš šios srities iškritusi“, - teigia Gintarė. Ji prisimena vaikystę uždarame kieme, kur bendruomenė buvo labai glaudi, ir „turėdavome pačias gražiausias šventes“. Būdama vyriausia tarp kiemo vaikų, ji jau tada „teko kartais ir juos paauklėti“.
Karjera teatre
Teatro scenoje Gintarė Latvėnaitė aktyviai vaidina nuo 2006 m., kuomet pradėjo dirbti Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre. Ji taip pat bendradarbiauja su „Okt“, „Domino“ ir „Idio“ teatrais. Per savo karjerą teatre ji sukūrė daugiau nei 30 vaidmenų, įkūnydama pačius įvairiausius personažus.
Jos teatro vaidmenys:
- 2002 m. - Viešbučio mergaitė - Carlo Goldoni „Triufaldino, arba dviejų ponų tarnas“, rež. R. Tuminas (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
- 2003 m. - Hen - Abi Morgan „Švelnumas“, rež. R. Tuminas (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
- 2003 m. - Lena - Aleksėj Slapovskij „Pasaulio kraštas“, rež. R. Tuminas (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
- 2003 m. - Andrija - Biljana Srbljanović „Šeimyninės istorijos“, rež. R. Tuminas (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
- 2004 m. - Salė - Marius Ivaškevičius „Madagaskaras“, rež. R. Tuminas (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
- 2004 m. - C. - Edward Albee „Trys aukštos moterys“, rež. R. Tuminas (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
- 2006 m. - „Mažojo teatro pasakos“, rež. R. Tuminas (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
- 2007 m. - Irina - Anton Čechov „Trys seserys“, rež. R. Tuminas (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
- 2007 m. - Miranda - William Shakespeare „Audra“, rež. R. Tuminas (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
- 2007 m. - Mergytė žuvytė - „Mano batai buvo du“, rež. R. Tuminas (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
- 2007 m. - „Šedevras“, rež. R. Tuminas (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
- 2008 m. - Brenda - Martin Čičvak „Viskas gerai“, rež. R. Tuminas (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
- 2008 m. - Luigi Pirandello „Šįvakar mes improvizuojame“ (eskizas), rež. R. Tuminas (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
- 2010 m. - Celina, Adamo žmona - Marius Ivaškevičius „Mistras“, rež. R. Tuminas (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
- 2010 m. - „Kas tas Grufas?“, rež. R. Tuminas (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
- 2010 m. - Teatralizuota koncertinė programa „Boogie nights“, rež. R. Tuminas (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
- 2011 m. - Liudmila - Maksim Gorkij „Motina (Vasa Železnova)“, rež. R. Tuminas (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
- 2011 m. - Seselė Kei Sedler - Brian Clark „Palaukit, kieno čia gyvenimas?“, rež. R. Tuminas (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
- 2012 m. - Otilija - Friedrich Dürrenmatt „Damos vizitas“, rež. R. Tuminas (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
- 2012 m. - Dagnė - Henrik Johan Ibsen „Helgelando karžygiai“, rež. R. Tuminas (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
- 2014 m. - Dovydienė - Juozas Tumas-Vaižgantas „Dėdės ir dėdienės“, rež. R. Tuminas (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
- 2015 m. - Bedalė - Paulina Pukytė „Bedalis ir labdarys“, rež. R. Tuminas (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
- 2016 m. - Danaidė - „Europiečiai“, rež. R. Tuminas (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
- 2017 m. - Viktorija - Ingmar Bergman „Dvasiniai reikalai“, rež. R. Tuminas (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
- 2018 m. - Baronienė Ana - Thomas Mann „Manno laimė“, rež. R. Tuminas (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
- 2019 m. - Laura - „12 gramų į šiaurę“, rež. A. R. Tumino kursas (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
- 2019 m. - NU - „Manuliukai“, rež. R. Tuminas (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
- 2020 m. - Baltoji - „Čia nebus mirties“, rež. R. Tuminas (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
- 2021 m. - vaidmuo - spektaklio eskizas pagal Teklės Kavtaradzės pjesę „Kadencija", rež. R. Tuminas (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
Darbas televizijoje ir kine
Nors Gintarė Latvėnaitė yra sukūrusi dešimtis įsimintinų vaidmenų teatre, didžiajai visuomenės daliai ji geriausiai atpažįstama iš populiariojo TV3 serialo „Moterys meluoja geriau“, kurioje vaidino personažą Jūratę. Dažnas aktorę tapatina ar net pavadina Jūratės vardu. Aktorė teigia, kad „labai neįdomu daryti į save panašų personažą“ ir kad „man asmeniškai kurti teigiamus personažus labai neįdomu, o neigiamus - labai smagu“. Jai geriau kurti neigiamus personažus, „lai tas nirštas gyvuoja juose, nei būtų realiame gyvenime“.
Demokratams laikinai vadovaus Virginijus Sinkevičius: „Tai nėra pareigos, tai yra atsakomybė“
Kine Gintarė Latvėnaitė praktiškai nevaidino, nors be galo to troško. „Vienu metu buvo apėmęs toks nusivylimas, kad manęs kamera nemyli, kad aš esu netinkama, nes tikrai labai norėjau būti kine. Turbūt nesu tas veidas“, - sako Gintarė. Ji svarsto, kad jaunystėje galbūt jai trūko „įžūlumo“ save „parduoti“ kaip kino veidą. Visgi ji dalyvavo filmo „O, ne! O, taip!“ VIP premjeroje, kur aktoriai atskleidė įdomiausias užkulisių detales. Šis filmas pasakoja apie mylinčių ir besimylinčių porų istorijas, o jo situacijomis jau juokėsi australai, prancūzai ir ispanai.
Asmeninis gyvenimas ir šeima
Gintarės Latvėnaitės asmeninis gyvenimas glaudžiai susijęs su aktorių pasauliu. Pirmasis jos vyras buvo žinomas aktorius Ramūnas Cicėnas (2005-2012 m.). Su juo susilaukė sūnų Kristupo ir Gabrieliaus. Šiuo metu Gintarė ištekėjusi už aktoriaus ir režisieriaus Kirilo Glušajevo. Kartu jie augina tris sūnus, o iš santuokos su K. Glušajevu gimė sūnus Serafimas. Gintarės sūnūs - skirtingo amžiaus: vienam 19-a, kitam 15-ka, o mažiausiajam dešimt.
Pora šiemet mini 11-os metų santuokos ir 15-os metų draugystės sukaktį. Gintarė džiaugiasi, kad su Kirilu dažniau matosi namie, negu darbe, todėl ir trinties dėl to didesnės nekyla. Ji pabrėžia, kad Kirilas yra palaikantis partneris ir „didžioji dalis visko, kas dabar vyksta, tai tikrai yra jo didžiulis nuopelnas, nes daugybę dalykų tikrai iš jo mokiausi“. Planavimas yra „viena iš pagrindinių išmoktų pamokų“.
Apie savo asmeninį gyvenimą Gintarė Latvėnaitė nelinkusi atvirauti, nes mano, kad „kai išdalini brangius dalykus, jų nebelieka net tau pačiai“. Ji mokosi atskirti darbinius santykius nuo asmeninių: „Nereikia, kad darbe apie tave daug ką žinotų. Užtenka, kad žino tiek, kiek pats nori, ir viskas.“ Aktorė sako, kad „tie visi papildomi draugysčių niuansai pakiša koją“ ir „geriau turėti gražius, profesionalius santykius, o draugystes palikti žmonėms, kurie jau patikrinti laiko arba tiems, kurie iš kitos sferos“.
Aktorė neslepia, kad būti trijų sūnų mama „vyriškoje apsuptyje“ atneša įvairių iššūkių ir džiaugsmų. Ji svarsto, kad kartais per daug nusileidžia vaikams, kas, jos manymu, „nėra meilė“, tačiau „kartais su manimi galima ir pajuokauti, kartais galima ir pasikalbėti“.
Apdovanojimai ir nominacijos
Per savo karjerą Gintarė Latvėnaitė buvo įvertinta už savo vaidmenis teatre, pelnydama apdovanojimus ir nominacijas.
| Metai | Apdovanojimas / Nominacija | Vaidmuo | Kūrinys |
|---|---|---|---|
| 2005 | Geriausio moters vaidmens apdovanojimas „Torunės festivalyje“ | Salė | Mariaus Ivaškevičiaus „Madagaskaras“ |
| 2005 | Prizas už geriausią moters vaidmenį XXI-jame Lietuvos profesionalių teatrų festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ | Salė | Mariaus Ivaškevičiaus „Madagaskaras“ |
| 2005 | „Auksinio scenos kryžiaus“ nominacija | Salė | Mariaus Ivaškevičiaus „Madagaskaras“ |
| 2008 | Geriausios aktorės apdovanojimas Tarptautiniame festivalyje „Vaivorykštė“ („Raduga“) Sankt Peterburge, Rusijoje | Salė | Mariaus Ivaškevičiaus „Madagaskaras“ |
| 2008 | „Auksinio scenos kryžiaus“ geriausios dramos aktorės nominacija | Miranda | William Shakespeare „Audra“ |
| 2010 | Geriausios aktorės apdovanojimas Tarptautiniame Baltijos šalių teatrų festivalyje „Panevėžys 2010“ | Celina | Mariaus Ivaškevičiaus „Mistras“ |
| 2011 | „Auksinis scenos kryžius“ nepagrindinio vaidmens aktorės nominacijoje | Celina | Mariaus Ivaškevičiaus „Mistras“ |
Gintarė Latvėnaitė teigia, kad amžius jai - tik skaičiai, nors brandūs ir nebevaikiški. „Aš labai mokausi pamilti tą savo „dabar“. Tai šoki atsiminimais atgal, tai bėgi planais į priekį ir vis taip šokinėji. O realiai pabūti dabarty ne kiekvienam ir ilgai pavyksta“, - sako aktorė, pabrėždama dėmesio pratimų svarbą. Ji taip pat atvirauja, kad jai teko permąstyti savo vertybes ir išmokti pamilti bei vertinti savo besikeičiantį kūną ir išvaizdą.
tags: #gintare #latvenaite #gime