Garantijos ir atostogų trukmė tėvams, auginantiems vaikus Lietuvoje
Lietuvos teisės sistema siekia sukurti palankesnę darbo aplinką darbuotojams, auginantiems nepilnamečius vaikus, įtvirtindama platų garantijų spektrą. Darbo kodekso garantijos tėvams, auginantiems vaikus, užtikrina galimybę efektyviai derinti profesinę veiklą ir šeimos gyvenimą. Šios garantijos apima ne tik specialias lengvatas, bet ir specialias kasmetinių atostogų trukmes, ypač tiems, kurie augina kelis vaikus ar vaikus su negalia.
Kasmetinės atostogos
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato, kad darbuotojams kasmet priklauso ne mažiau kaip 20 darbo dienų atostogų, jei jie dirba 5 dienas per savaitę, arba 24 darbo dienos - jei dirba 6 dienas per savaitę. Vis dėlto tam tikrais atvejais priklauso ilgesnės kasmetinės atostogos.
Ilgintos kasmetinės atostogos
25 darbo dienų atostogos per metus (jei dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų atostogos per metus (jei dirbama 6 darbo dienas per savaitę) suteikiamos:
- darbuotojams iki 18 metų;
- darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų;
- darbuotojams su negalia.
Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų, suteikiamos dvidešimt penkių darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba trisdešimties darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Šie darbuotojai turi pirmenybės teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, jei įmonėje yra išdirbę daugiau nei 6 mėnesius.
Kas apibrėžiama kaip „vienas auginantis vaiką”
Svarbu teisingai suprasti, ką teisiškai reiškia sąvoka „vienas auginantis vaiką”. Teisiškai vertinant, ar darbuotojas vienas augina vaiką, pagrindinis kriterijus yra vaiko ir tėvo/motinos psichologinis ryšys. Vaikų auginimas pasižymi nuolatinumu ir nepertraukiamumu - šie aspektai realizuojami tik per pastovų psichologinį ir socialinį kontaktą su vaiku.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) išaiškinimu, darbuotojais, kurie faktiškai vieni augina vaiką (vaikus), laikomi:
- našliai (našlės);
- vienišos motinos (įmotės);
- kai kitas vaiko tėvas (įtėvis) atlieka laisvės atėmimo bausmę;
- kai tėvui (įtėviui) teismo sprendimu yra terminuotai arba neterminuotai apribota tėvų valdžia;
- kai santuoka yra nutraukta arba gyvenama skyrium ir teismo sprendimu vaiko (įvaikio) gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų;
- kitais panašiais atvejais.
Darbuotojas turėtų kreiptis į darbdavį dėl išaiškinimo, kokių dokumentų pakanka pagrįsti vienišo tėčio/mamos statusą konkrečioje organizacijoje. Įstatymas nepateikia privalomų dokumentų sąrašo, tad darbdaviai patys sprendžia, kokie dokumentai yra pakankami. Norint pasinaudoti teise į ilgesnes atostogas, darbuotojas gali būti paprašytas pateikti darbdaviui tam tikrus tai pagrindžiančius dokumentus. Tai gali būti, pavyzdžiui, teismo sprendimas, ištuokos liudijimas ar kiti dokumentai, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių.
Papildomos garantijos ir lengvatos
Be jau minėtų kasmetinių atostogų, Lietuvos teisės sistema numato ir kitas garantijas, skirtas palengvinti tėvų, auginančių vaikus, kasdienybę.
Papildomos poilsio dienos ir sutrumpintas darbo laikas
Darbuotojai, auginantys du vaikus iki 12 metų arba vieną neįgalų vaiką iki 18 metų, turi teisę į papildomą poilsio dieną per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę). Darbuotojai, auginantys tris ir daugiau vaikų iki 12 metų, gali pasinaudoti 2 papildomomis poilsio dienomis per mėnesį arba darbo savaitę susitrumpinti 4 valandomis. Šis papildomas poilsio laikas yra darbdavio apmokamas. Jo suteikimo tvarka ir laikas nustatoma darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Šis laikas suteikiamas darbuotojui per einamąjį mėnesį, todėl nesikaupia ir nėra pridedamas prie kasmetinių atostogų.
Darbuotojams, kurie neturi teisės į aptartą papildomą poilsį, bet auginantiems besimokantį vaiką iki 12 metų, turi būti suteikiama pusė darbo dienos laisvo laiko pirmąją mokslo metų dieną vaikui palydėti į mokyklą.
Galimybė dirbti ne visą darbo laiką ar nuotoliniu būdu
Darbo kodeksas leidžia prašyti darbdavio dirbti ne visą darbo laiką neribotą laikotarpį, jeigu jūsų prašymas pagrįstas sveikatos būkle, neįgalumu, būtinybe slaugyti šeimos narį ar kitą kartu gyvenantį asmenį. Taip pat jeigu to prašo nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, auginantys vaiką iki 8 m., vienas auginantis vaiką iki 14 m. ar vaiką su negalia iki 18 metų. Nėščios moterys, taip pat darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, ir darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, gali reikalauti jiems nustatyti ne visą darbo laiką, pvz., 4 valandas per dieną, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju dirbtas darbo laikas apmokamas proporcingai mažiau.
Darbuotojai, auginantys vaiką iki 8 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų ar vaiką su negalia iki 18 metų, turi teisę prašyti leisti dirbti nuotoliniu būdu. Darbdavys privalo svarstyti tokį prašymą. Jei darbdavys atsisako leisti dirbti nuotoliniu būdu, jis privalo pateikti pagrįstą ir motyvuotą atsakymą, paaiškindamas, kad dėl gamybinių ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas.
Apsauga nėštumo ir vaiko priežiūros metu
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato ypatingas garantijas nėščioms moterims ir darbuotojams, auginantiems vaikus iki trejų metų. Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės. Nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos gali būti skiriamos budėti, dirbti naktį, poilsio ir švenčių dienomis ir siunčiamos į komandiruotes tik su jų sutikimu.
Nuo momento, kai darbuotoja pateikia darbdaviui pažymą apie nėštumą, su ja nutraukti darbo sutartį galima tik išskirtiniais atvejais, pvz., darbdaviui fiziniam asmeniui mirus arba likvidavus darbdavį juridinį asmenį. Su nėščia moterimi negali būti nutraukta ir terminuota darbo sutartis, nėščiai moteriai netaikoma drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo. Nėščia moteris neturi dirbti tokiomis darbo sąlygomis, kurios gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai; esant šiai grėsmei darbdavys privalo nėščią darbuotoją perkelti į kitą darbą.
Darbuotojui vaiko priežiūros atostogų metu negali būti atleistas iš darbo, išskyrus atvejį, kai likviduojamas darbdavys. Grįžusiam po vaiko priežiūros atostogų darbuotojui turi būti suteikta darbo vieta.
Tėvystės ir vaiko priežiūros atostogos
Lietuvos darbo teisė numato kelias rūšis atostogų, skirtų tėvams rūpintis vaikais.
Tėvystės atostogos
Darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos trisdešimties kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieni metai. Vyrui gali būti suteikiamos tėvystės atostogos iki vaikui sueis vienas mėnuo. Šių atostogų suteikimas nepriklauso nuo santuokos fakto, pakanka įrodyti biologinį ryšį - kad darbuotojas yra ką tik gimusio vaiko tėvas. Norėdamas gauti tėvystės atostogas, darbuotojas darbdaviui turėtų pateikti vaiko gimimą patvirtinantį dokumentą.
Vaiko priežiūros atostogos
Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis. Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, bet kuriuo metu, iki vaikui sukaks aštuoniolika ar dvidešimt keturi mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalimi, kuri niekam negali būti perleista.
Visų vaiko priežiūros atostogų metu darbuotojui išsaugoma darbo vieta, tačiau kasmetinės atostogos nesikaupia.
Pirmenybė ir kitos garantijos
Darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų; darbuotojai, auginantys vaiką iki 14 metų; darbuotojai, auginantys vaiką su negalia iki 18 metų; darbuotojai, auginantys du ar daugiau vaikų - yra nurodyti prioriteto tvarka. Kiekviena pirmiau įvardyta darbuotojų grupė turi pirmumo teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką kitos atžvilgiu.
Neįgalus darbuotojas ar neįgalų šeimos narį, ar kartu su juo gyvenantį asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, slaugantis darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį įspėjęs darbdavį prieš 5 d. Pirmenybė likti dirbti, be kitų grupių, priklauso darbuotojams, kurie vieni augina neįgalų vaiką iki 18 m. taip pat vieni prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis nei 55 proc. Be to, galioja 3 kartus ilgesnis įspėjimo terminas, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Įprastas įspėjimo terminas siekia 2 sav., jei darbuotojas dirba trumpiau nei metus, ir 1 mėn., jei darbuotojas dirba ilgiau nei metus. Neįgalius darbuotojus, o taip pat darbuotojus, auginančius vaiką iki 18 m., įspėti apie atleidimą reikia prieš 1,5 mėn.
Nuo 2023 metų valstybės įstaigose, kuriose yra 100 ir daugiau darbuotojų, turi būti įrengti vaikų kambariai.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
