Europos Žmogaus Teisių Konvencija ir embrionų apsauga Lietuvoje: teisinė ir etinė perspektyva

2021 m. rugsėjo 27 d. LR Seime buvo užregistruotas LR Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projektas, kurį parengė Seimo narys Arminas Lydeka, o pateikė Viktorija Čmilytė-Nielsen kartu su Morgana Daniele ir Jurgita Sejoniene. Šio įstatymo pateikimas yra proga aptarti Lietuvoje galiojančią žmogaus embriono apsaugos sistemą ir įvertinti žmogaus embriono teisinės apsaugos lygį.

Pagalbinio apvaisinimo procese susiduria pradėto vaiko, jo tėvų, taip pat ir trečiųjų asmenų teisės ir interesai, tarp kurių reikalinga išlaikyti teisingą pusiausvyrą. Norime atkreipti dėmesį, jog, kaip ir visoje biomedicinoje, taip ir pagalbinio apvaisinimo procese yra svarbūs ne vien medicininiai klausimai, bet ir etiniai principai. Nevaisingos poros patiria stiprius emocinius ir psichologinius sunkumus, tačiau šių sunkumų sprendimo būdai turi atsižvelgti į ateinančio į šį pasaulį vaiko, kurio gyvybe, sveikata ir gyvenimo kokybe yra rizikuojama, interesus. Vaikas negali tapti priemone suaugusių asmenų norams ir interesams tenkinti.

Embriono apibrėžimas ir apsauga Lietuvos teisėje

Lietuvos teisėje yra įtvirtinta nedviprasmiška ir moderniu medicinos mokslu paremta nuostata, jog embrionas yra žmogaus gyvybė genezės stadijoje. Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 3 str. 20 d. sakoma, jog „Žmogaus embrionas - besivystantis žmogaus organizmas nuo apvaisinimo momento (zigotos susidarymo) iki aštuntos nėštumo savaitės pabaigos“. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir 2016 m., priėmus Pagalbinio apvaisinimo įstatymą (Įstatymo 2 str. 11 d.).

Kadangi embrionas yra žmogaus gyvybė genezės stadijoje, įstatymo leidėjui tenka teisinė pareiga užtikrinti tinkamą embriono, kaip žmogiškos gyvybės esančios genezės stadijoje, apsaugos lygį. Lietuvos teisinėje sistemoje žmogaus gyvybei iki gimimo yra numatyta teisinė apsauga: Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 4 d. nustato, kad kiekvienam vaikui iki gimimo turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai bei protiškai. Tai atsispindi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, kurio 4 str. 1 d. nustato su vaiku susijusių sprendimų priėmimui privalomą vaiko interesų viršenybės principą: „Visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus.“ Šis principas į Lietuvos teisę yra perkeltas iš Vaiko teisių apsaugos konvencijos (3 str. 1 d.).

Europos teisinio reguliavimo įtaka

Lietuva taip pat yra ratifikavusi Europos Tarybos žmogaus teisių ir biomedicinos konvenciją (Ovjedo konvenciją), kurios 28 straipsnis numato valstybėms narėms įpareigojimą pasirūpinti, kad svarbiausi klausimai, kylantys dėl biologijos ir medicinos naujovių, būtų deramai svarstomi viešai, pirmiausia atsižvelgiant į jų aktualią medicininę, socialinę, ekonominę, etinę ir teisinę reikšmę, ir kad būtų deramai konsultuojamasi dėl jų galimo taikymo.

Europos Sąjungos teisė reikalauja, jog nacionaliniu lygmeniu būtų apibrėžta pakankama embriono apsauga, kuri atsižvelgtų į tai, kad embrionas būtų naudojamas atsižvelgiant į pagrindines teises, ypač - į žmogaus orumą.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) doktrina neprilygina embriono daiktui, kuriuo gali būti laisvai disponuojama, pripažįsta, kad embrionui yra reikalinga teisinė apsauga, ir tokiu būdu valstybėms paliekama plati nuožiūros laisvė pačioms nusistatyti pagalbinio apvaisinimo metu sukurto embriono apsaugos lygį (plg. Parrillo prieš Italiją, §173, 180).

Embrionų kūrimo ir naudojimo apribojimai

Pagal Lietuvos teisėje įtvirtintą ir tarptautinius įsipareigojimus atitinkantį žmogaus embriono teisinės apsaugos režimą, embrionus galima kurti tik pagalbinio apvaisinimo tikslais, o ne biomedicininių tyrimų tikslais.

Žmogaus embrionų perteklinis kūrimas, jų šaldymas ir saugojimas bei „perteklinių“ embrionų panaudojimas neabejotinai kelia didelių etinių ir teisinių problemų, kurios supriešina visuomenę.

Kad žmogaus embriono kūrimas kitu, ne su pagalbiniu apvaisinimu susijusiu tikslu, yra negalimas, nurodo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 10 str. 8 dalis („Pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui“). Ši nuostata kyla iš Ovjedo konvencijos 18 str. 2 d.

Reikalavimas užtikrinti pakankamą embriono, kaip žmogiškos gyvybės esančios genezės stadijoje, apsaugos lygį taip pat reiškia, jog žmogaus embriono negalima naudoti bet kokiu kitu, ne su pagalbiniu apvaisinimu susijusiu tikslu. Kad sukurtas žmogaus embrionas negali būti naudojamas biomedicininiams eksperimentams, nurodo BTEĮ, kurio 3 str. 2, 3, 4 ir 6 d. Tokia pati nuostata netiesiogiai kyla iš Ovjedo konvencijos 18 str. 2 d. loginės analizės: jei žmogaus embrionus kurti moksliniams tyrimams draudžiama, lygiai taip pat draudžiama moksliniams tyrimams naudoti jau sukurtus, bet nepanaudotus žmogaus embrionus, nes jie buvo sukurti dirbtinio apvaisinimo tikslu.

Kitaip interpretuojant būtų sukurta teisės spraga, kuria galima būtų pagalbinio apvaisinimo proceso metu sąmoningai sukurti perteklinius žmogaus embrionus, ketinant juos panaudoti ne pagalbinio apvaisinimo tikslais. Būtent todėl, siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo ir užtikrinti tinkamą žmogaus embriono apsaugos lygį, Pagalbinio apvaisinimo įstatyme yra numatyta, kad dirbtinio apvaisinimo metu sukurti ir nepanaudoti žmogaus embrionai negali būti naikinami ir turi būti šaldomi (Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 10 str. 5 („Sukurti, tačiau į moters organizmą neperkelti embrionai laikomi lytinių ląstelių banke“) ir 7 („Draudžiama naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą embrioną“) dalys).

Paprastai pagalbiniam apvaisinimui nepanaudotus embrionus yra siekiama naudoti kamieninių ląstelių gavybos tikslais. Kaip žinia, ląstelių gavimo procedūros metu embrionas žūva. Būtent todėl embrioninių kamieninių ląstelių tyrimai yra visiškai uždrausti kai kuriose šalyse:

Žmogaus embriono apsaugos tikslais, 2015 m. buvo priimtas sprendimas į įstatymą įrašyti, jog „biomedicininiai tyrimai su žmogaus embrionu ar žmogaus vaisiumi, kurių metu arba kuriems pasibaigus žmogaus embrionas ar žmogaus vaisius yra sunaikinamas arba žmogaus embrionas neperkeliamas į moters gimdą, draudžiami“ (Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 3 str. 3 d.).

Kiaušialąsčių šaldymas kaip alternatyva

Šios problemos veiksmingas, moksliškai pagrįstas ir etiškas sprendimo būdas yra kiaušialąsčių šaldymas, nes jis užtikrina teisingą nevaisingos poros ir pagalbinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko interesų pusiausvyrą. Kiaušialąsčių šaldymas, kurį Amerikos reprodukcinės sveikatos draugija 2012 m. pripažino standartine ir veiksminga procedūra, suteikia nevaisingoms poroms galimybę gauti ne tik saugias, veiksmingas, bet ir pagarbą gyvybei atitinkančias pagalbinio apvaisinimo paslaugas. Lietuvoje kai kurios vaisingumo klinikos jau yra įsisavinusios ar įsisavina pažangiausias kiaušialąsčių saugojimo technologijas.

Be to, Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos įvertina ir tai, kad, žvelgiant iš vaiko geriausių interesų perspektyvos, yra svarbu atkreipti dėmesį, jog šiandien mokslas nėra vienareikšmiškai atsakęs į klausimą, ar embrionų šaldymas yra saugus. Mokslinėse studijose paskelbtų duomenų prieštaringumas neabejotinai įrodo, jog egzistuoja didžiulis žinių trūkumas tiek klinikiniuose, tiek fundamentiniuose tyrimuose.

Vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus ir donorystės anonimiškumas

Vaiko, gimusio pagalbinio apvaisinimo būdu panaudojant donoro lytines ląsteles, teisė žinoti savo tėvus yra įtvirtinta Vaiko teisių konvencijos 7 str. Anoniminė lytinių ląstelių donorystė visų pirma pažeistų šią vaiko teisę.

Šalys, anksčiau įteisinusios anoniminę donorystę, tokios kaip Jungtinė Karalystė, Norvegija, Nyderlandai ir kt., po Vaiko teisių konvencijos įsigaliojimo ir JT Vaiko teisių komiteto kritikos peržvelgė savo teisinę bazę, eliminuojant donorų anonimiškumo privilegiją. Be to, svarbu pažymėti, kad tokioje nedidelėje šalyje kaip Lietuva dėl donorystės atsirastų užprogramuota kraujomaišos rizika.

Siūlomi Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimai ir jų kritika

Įstatymo projektu siekiama ne tik reglamentuoti vaisingumo išsaugojimo paslaugas, bet ir siūloma atsisakyti neterminuoto pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų, bet tam nepanaudotų žmogaus embrionų saugojimo, o taip pat nuostatos, jog pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui.

Įstatymo projektas, siūlantis išbraukti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje įrašytą nuostatą, jog „Pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui“, suponuoja, kad įstatymo projektu yra siekiama leisti panaudoti sukurtus, bet į moters organizmą neperkeltus žmogaus embrionus biomedicininių tyrimų ar kitu, įstatymo projekte neidentifikuotu, tikslu. Pasiūlymas išbraukti nuostatą, kad „Pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui“, suponuoja, kad įstatymo projektu yra siekiama „pilkają zoną” atšaldyti, t. y. leisti panaudoti sukurtus, bet į moters organizmą neperkeltus žmogaus embrionus kitu, įstatymo projekte neidentifikuotu, tikslu.

Įstatymo projektu taip pat siūloma atsisakyti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų, bet jam nepanaudotų žmogaus embrionų saugojimo. Iš viso to, kas pasakyta, akivaizdu, jog teisės normos, išreiškiančios aukščiau minimas teisines nuostatas, yra tampriai susijusios tarpusavyje ir sąveikaudamos sudaro vieningą ir logišką žmogaus gyvybės genezės stadijoje apsaugos sistemą, kurią šis siūlomas pakeitimas ardytų.

Pasiūlymas panaikinti reikalavimą šaldyti pagalbinio apvaisinimo tikslu sukurtus, bet į moters gimdą neperkeltus žmogaus embrionus motyvuojamas noru mažinti nepakeliamą finansinę naštą poroms, kurios nori pagalbinio apvaisinimo procedūros pagalba susilaukti vaikų. Tačiau standartinėje vaisingumo klinikoje embriono šaldymas ir saugojimas trims metams kainuoja 500 Eur, t. y. 166 Eur. per metus arba 13,88 eurų per mėnesį. Negalime to laikyti nepakeliama finansine našta. Be to, pora gali rinktis sukurti tik tiek embrionų, kiek bus implantuojama į moters gimdą, tada šaldymo klausimas visai nekyla.

Lyčiai neutrali kalba ir lūkesčiai

Projekte numatytas embrionų kūrimas vaisingumo išsaugojimui taip pat neatitinka esamų standartų. Projektas problematiškas ir kitais aspektais. Pavyzdžiui, yra siūloma Pagalbinio apvaisinimo įstatyme numatytą moters sveikatos prioriteto ir nevaisingos poros lygiateisiškumo principą keisti asmens, kuriam bus atliekama ši procedūra, sveikatos prioriteto ir sutuoktinių arba partnerių lygiateisiškumo principu. Lyčiai neutrali principo formuluotė leidžia manyti, jog projektu siūloma įteisinti galimybę pagalbinio apvaisinimo procedūra pasinaudoti biologinei moteriai, kuri save identifikuoja vyru, ar netgi vyrui, save identifikuojančiam moterimi. Toks teisinis reglamentavimas sukurs nepagrįstus teisinius lūkesčius dėl lyties tapatumo sutrikimo kenčiantiems žmonėms, tarsi tvirtindamas, kad jiems, nepriklausomai nuo jų biologinės lyties, pagalbinis apvaisinimas yra galimas.

Rengimo šeimai asociacija tikisi, kad LR Seimo nariams pavyks rasti tinkamą balansą tarp žmogaus embriono genezės stadijoje apsaugos ir nevaisingos poros interesų užtikrinimo, nepažeidžiant žmogiškąją prigimtį turinčio embriono apsaugos reikalavimų ir neiškreipiant Lietuvoje jau sukurtos žmogaus embriono apsaugos teisinės sistemos.

tags: #europos #zmogaus #teisiu #konvencija #embrionai

• Kaip naudoti Bella Baby vatos pagaliukus
• Geuther maitinimo kėdutės apžvalga
• Gidas tėvams apie vaikiškus telefonus
• Gerovė ir sveikata socialinės globos namuose
• kaip skaičiuojamas nėštumas IVF