Nėštumo požymiai: nuo vėluojančių mėnesinių iki krūtų pokyčių ir galimų iššūkių

Kiekvienas organizmas unikalus, tačiau yra tam tikrų požymių, kurie gali padėti atpažinti, ar prasidėjo šis ypatingas gyvenimo etapas. Ankstyvo nėštumo ženklai ir simptomai gali būti apgaulingi, be to, kiekvienas nėštumas, kaip ir kiekvienas naujagimis, yra skirtingas. Taigi nemanykite, kad kiekvieno nėštumo metu jausite tuos pačius simptomus.

Ar gali būti, kad laukiuosi? Šis klausimas anksčiau ar vėliau iškyla daugeliui moterų - kai mėnesinės vėluoja, kūnas ima siųsti neįprastus signalus arba tiesiog užplūsta vidinė nuojauta. Kai kurios moterys nėštumą pajunta vos po kelių dienų nuo apvaisinimo, kitos - tik po kelių savaičių ar net mėnesių. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius ir dažniausius nėštumo požymius. Nėštumas - tai laikas, kai moters organizme įvyksta dideli hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai, sukeliantys įvairius simptomus. Nors kiekviena moteris nėštumą patiria skirtingai, yra keletas pagrindinių požymių, kurie pasireiškia daugumai nėščiųjų.

Vėluojančios mėnesinės ir ankstyvas kraujavimas

Vienas iš pirmųjų ir dažniausių ženklų - mėnesinių vėlavimas. Jei menstruacijų ciklas anksčiau buvo reguliarus, tačiau šįkart jos neprasideda laiku, tai gali reikšti, kad pastojote. Dažniausia mėnesinių vėlavimo priežastis - nėštumas, ir tai dažnai yra pirmasis požymis, leidžiantis spėti, kad esate nėščia.

Bet visgi, kai kurioms moterims gali pasireikšti implantacinis kraujavimas - silpnas, trumpalaikis kraujavimas, atsirandantis, kai apvaisinta kiaušialąstė įsitvirtina gimdos gleivinėje. Įprasčiausia lengvo kraujavimo ankstyvo nėštumo metu priežastis - implantacija, paprastai įvykstanti po 10-14 dienų po apvaisinimo. Implantacijos sukeltas kraujavimas yra labai nežymus, dažnai mažytė kraujo dėmė yra vienintelis ženklas, kurį galite pastebėti. Spazmai, panašūs į menstruacijų, galimi labai anksti, nėštumo pradžioje, kai gimda ima plėstis sudarant vietos embrionui.

Krūtų pokyčiai nėštumo metu

Skaudančios ir patinusios krūtys ir/ar speneliai dažnai yra pirmasis fizinis nėštumo požymis. Kai kurios moterys būtent dėl šio simptomo supranta, kad yra nėščios. Hormonai progesteronas ir estrogenas yra „atsakingi“ už pagrindinius krūtų pokyčius nėštumo metu, tačiau prie šio proceso „prisideda“ ir vėliau pieno gamyboje dalyvauja dar daugiau hormonų: folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH), liuteinizuojantis hormonas (LH), prolaktinas, oksitocinas, žmogaus placentinis laktogenas (HPL).

Krūtų skausmo ir tinimo priežastis yra ta, kad krūtys keičiasi moters organizmui ruošiantis maitinimui. Padidėja hormonų estrogeno ir progesterono gamyba, todėl krūtys ir/arba speneliai pirmojo nėštumo metu gali būti itin skausmingi. Krūtų skausmas ir jautrumas yra vienas pirmųjų nėštumo požymių, kurį moterys gali jausti po pastojimo praėjus vos 1-2 savaitėms. Krūtų ir spenelių skausmas, jautrumas jaučiamas dėl suintensyvėjusios kraujotakos krūtyse ir pokyčių pieno liaukose: ima tankėti ir sudėtingėti pieno latakėlių tinklas, formuojasi pieną gaminančios ir kaupiančios pūslelės - alveolės ir kt.

Pirmieji ir vėlesni krūtų pokyčiai

Krūtinės padidėjimas. Krūtys nėštumo metu padidėja, visų pirma, dėl pieno liaukų padidėjimo. Jeigu moteris priauga daug svorio, padidėja ir pieno liaukas supantis riebalinis audinys (tačiau tai nutinka vėlesniu nėštumo laikotarpiu). Įprastai labiau padidėja arba pokytis ryškiau matomas, jeigu moters krūtinė iki nėštumo buvo maža ir/ arba jeigu tai pirmasis nėštumas. Jeigu moters krūtinė ir iki nėštumo buvo didelė, pokytis nėra toks ryškus, tačiau ji neretai tampa standesnė, kiek kietesnė.

Išryškėjusios kraujagyslės ant krūtų. Nėštumo metu kraujo tūris padvigubėja, o kraujotaka tampa gerokai intensyvesnė, todėl pastojus labai greitai ima ryškėti krūtyse esančios kraujagyslės.

Nėštumo metu dėl hormonų veiklos padaugėja odai spalvą suteikiančio pigmento melanino ir atsiranda pigmentinių dėmių, patamsėja tos odos vietos, kurios ir prieš nėštumą buvo šiek tiek tamsesnės: speneliai ir aureolės aplink juos, o taip pat strazdanos, randai, pažastys, makštis, vidinė šlaunų pusė.

„Mazgeliai“, maži spuogeliai aplink spenelius. Ant aureolių ir iki nėštumo yra nedidelių spuogelius primenančių darinukų, kurie nėštumo metu padidėja, patamsėja. Tai yra Montgomerio liaukos, išskiriančios antibakterinių savybių turintį, riebų sekretą, sudrėkinantį aureoles ir spenelius, apsaugantį juos nuo žalingų mikroorganizmų nėštumo bei žindymo metu.

Sukietėjimai, gumbeliai krūtyse. Nėštumo metu sukietėjimus, gumbelius, „guzelius“, „žirnelius“ krūtyse gali sukelti pieno latakėlių užsikimšimas arba tai gali būti gerybiniai augliukai fibroadenomos. Krūties vėžio tikimybė nėštumo metu (ypač, jeigu moteris yra jaunesnė, nei 35-erių) yra labai menka, tačiau užčiuopus bet kokį sukietėjimą krūtyje vertėtų pasitarti su gydytoju.

Spenelių išskyros. Tirštos, gelsvos išskyros iš spenelių yra priešpienis. Tai labai svarbus, pirmasis naujagimio maistas. Dažniausiai priešpienis atsiranda pačioje nėštumo pabaigoje, prieš gimdymą, bet gali pasirodyti ir 5-6 nėštumo mėnesį arba dar anksčiau. Priešpienio pasirodymas yra normali nėštumo dalis ir neturėtų neraminti. Pasirodžius priešpieniui nieko daryti nereikia. Pastebima, kad priešpienio gamybą gali sustiprinti krūtinės stimuliavimas, susijaudinimas sekso metu.

Strijos. Jeigu krūtys nėštumo laikotarpiu didėja labai greitai, nėščioji priauga daug svorio, ant krūtų gali atsirasti strijų. Net jei svoris nėštumo metu auga saikingai ir tolygiai, strijų atsiradimo išvengti gali būti sudėtinga, ypač jei nėščioji turi genetinį polinkį, jos oda yra mažiau elastinga, ji yra vyresnė.

Krūtų priežiūra nėštumo metu

Siekiant išvengti arba sumažinti diskomfortą, nėštumo metu krūtimis gali tekti pasirūpinti labiau:

• Pasirinkite tinkamą liemenėlę: Didėjant krūtims reikės didesnės liemenėles - nėštumo metu moterų krūtinė neretai padidėja 1 ar net 2 dydžiais. Didėjant krūtinei liemenėlių dydį nėštumo metu gali tekti pakeisti kelis kartus. Nėštumo metu rinkitės gerai prilaikančią, platesnes petnešėles turinčią liemenėlę. Liemenėlė turėtų būti pasiūta iš natūralaus, „kvėpuojančio“ audinio. Venkite nėriniuotų, su kietesniais persiuvimais (ypač ties labai jautriais speneliais) liemenėlių, galinčių dar labiau dirginti jautrią odą. Kartais rekomenduojama vengti vielinius pakietinimus turinčių liemenėlių, nes vielutės gali trikdyti kraujotaką, pieno tekėjimą, padidinti pieno latakėlių užsikimšimo riziką. Didelio pagrindo tokie nuogąstavimai neturi, problemų galėtų sukelti nebent labai ankštos, labai stipriai įsispaudusios liemenėlės ilgalaikis nešiojimas. Dažnai nėščiosios liemenėlių su vielutėmis atsisako paprasčiausiai dėl to, kad jos tampa nebepatogios. Nėštumo pabaigoje daugeliui moterų patogu nešioti žindymo liemenėles su atsegamais kaušeliais. Be to, tai praktiškas pasirinkimas, nes jų netrukus prireiks.

• Naudokite liemenėlės įklotus. Pasirodžius priešpieniui, naudokite į liemenėlę įdedamus, drėgmę sugeriančius įklotus. Jie būna vienkartiniai arba daugkartiniai. Jų galite įsigyti vaistinėse, didžiuosiuose prekybos centruose ir pan. Jeigu priešpienis išsiskiria gausiau, jaučiatės nemaloniai ir nekomfortiškai, naudokite specialius liemenėlių įklotus. Priešpienio negalima nuspausti rankomis ar nusitraukti pientraukiu, nes tai gali paskatinti gimdos susitraukimus ir iššaukti priešlaikinį gimdymą!

• Drėkinkite odą. Didėjant krūtims oda įsitempia, sausėja, ją niežti, gali įtrūkti ir atsirasti strijų. Nemalonius simptomus gali palengvinti odos drėkinimas, todėl krūtis tepkite drėkinamuoju kremu arba aliejais. Tiesa, nuo strijų neišgelbės net ir „stebuklingi“ kremai, drėkinimas labiau skirtas sumažinti niežulį, dilgčiojimą. Jeigu atsirado sukietėjimų, jie yra skausmingi, pašildykite juos kompresu ar šilta, nestipria dušo srove, pagulėkite šiltoje vonioje. Sukietėjimus švelniai masažuokite link spenelių (bet pačių spenelių perdėm „nejautrinkite“, nes tai gali paskatinti priešpienio išsiskyrimą). Šios priemonės padės, jeigu sukietėjimas atsirado dėl pieno latakų užsikimšimo. Jeigu „guzeliai“, „žirneliai“ vis tiek išlieka, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Tikėtina, kad tai gerybiniai augliukai fibroadenomos. Gydytojas, įvertinęs situaciją, tikriausiai rekomenduos fibroadenomas stebėti, o po gimdymo arba joms pradėjus didėti, gali pasiūlyti operaciją.

Kiti ankstyvojo nėštumo simptomai

Pykinimas rytais, jautrios krūtys, staigus nuovargis ar net keisti maisto troškimai - tai tik keli signalai, kuriuos siunčia besikeičiantis kūnas.

Neįprastas nuovargis. Ankstyvas nėštumo periodas - tai laikas, kai moters organizmas intensyviai dirba ruošdamasis pokyčiams. Organizmas pradeda gaminti daugiau progesterono, kuris atpalaiduoja raumenis ir paruošia kūną nėštumui, todėl nėščiosios dažnai jaučiasi pavargusios net po pakankamai ilgo miego. Tai reiškia, kad paspartėja hormonų gamyba, širdis plaka smarkiau ir greičiau dėl kraujotakos sustiprėjimo, būtino ruošiant maistines medžiagas augančiam vaisiui. Padidėjusi progesterono gamyba yra pirminė neįprasto nuovargio priežastis. Yra žinoma, kad progesteronas sukelia mieguistumą. Kita nuovargio priežastis - emocijos, patiriamos nėštumo metu. Nėščiai moteriai įprasta pulti į ašaras be jokios regimos priežasties - tai lemia hormonai. Šis simptomas - taip pat ženklas daugiau pamiegoti prieš gimstant kūdikiui, kuriuo reikės rūpintis.

Rytinis pykinimas. Pykinimas nėštumo metu gali būti nedidelis arba atvirkščiai - lydimas vėmimo. Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinami „rytiniu pykinimu“. Nors rytinis pykinimas įprasčiausias tarp 4 ir 8 nėštumo savaitės, daugelis moterų patiria šį simptomą praėjus maždaug 2 savaitėms nuo apvaisinimo. Rytinio pykinimo pavadinimas šiek tiek klaidina - pykinti gali bet kuriuo dienos ar nakties metu. Įprasčiausia priežastis - greitas estrogeno kiekio augimas. Pykinimą gali sukelti kvapai. Nėštumo metu moters jautrumas kvapams labai padidėja, pykinimą ar vėmimą gali sukelti kone bet koks kvapas, nuo namų, maisto, kvepalų iki rūkalų. Pykinimą dažniausiai sukelia padidėjęs nėštumo hormono hCG lygis ir padidėjęs jautrumas kvapams. Rytinį pykinimą dažniausiai sukeliantis maistas - kava, mėsa, pieno produktai, aštrūs produktai. Tačiau svarbu suprasti, kad sukelti pykinimą ar vėmimą gali praktiškai bet kas.

Dažnas šlapinimasis. Be to, nėščiosioms gali pasireikšti dažnesnis šlapinimasis, nes auganti gimda spaudžia šlapimo pūslę, o organizmas gamina daugiau skysčių. Pirmojo nėštumo trimestro metu lengva patikėti, kad jums metas persikraustyti į tualetą, kadangi atrodo, kad visą laiką praleidžiate čia. Didėjanti gimda lemia dažną norą šlapintis. Dažniausias šlapinimasis būna pirmojo ir trečiojo nėštumo trimestro metu.

Skonio ir kvapų pokyčiai, emociniai svyravimai. Daugelis moterų taip pat pastebi skonio ir kvapų pokyčius. Staiga gali pradėti erzinti anksčiau mėgti maisto produktai, atsirasti stiprus potraukis tam tikram maistui arba, atvirkščiai, nepaaiškinamas pasibjaurėjimas tam tikrais kvapais. Hormonai taip pat veikia emocinę būseną - kai kurios nėščiosios jaučia emocinius pokyčius, nuo džiaugsmo iki staigaus liūdesio ar nerimo. Be šių pagrindinių simptomų, kai kurios moterys patiria galvos skausmus, galvos svaigimą, vidurių užkietėjimą ar net odos pokyčius, tokius kaip spuogų atsiradimas, ar atvirkščiai, oda ima švytėti. Nors šie simptomai gali rodyti nėštumą, jie ne visada reiškia, kad moteris tikrai laukiasi, nes panašius pojūčius gali sukelti stresas, hormoniniai svyravimai ar kitos sveikatos būklės.

Kada atlikti nėštumo testą ir kreiptis į gydytoją?

Tačiau kaip atskirti nėštumo simptomus nuo paprastų hormoninių pokyčių ar streso sukeltų organizmo reakcijų? Kada verta atlikti nėštumo testą, o kada - kreiptis į gydytoją? Tik nėštumo testas ir apsilankymas pas ginekologą leis patvirtinti, kad iš tiesų esate nėščia. Taigi, jei jaučiate bent kelis iš šių požymių, geriausias būdas patvirtinti nėštumą - atlikti nėštumo testą ar apsilankyti pas gydytoją.

Kai tik atsiranda pirmieji įtarimai apie galimą nėštumą, dažniausiai kyla klausimas - kada geriausia atlikti nėštumo testą, kad rezultatas būtų patikimas? Daugelis moterų nekantrauja kuo greičiau sužinoti atsakymą, tad tokiu atveju galima atlikti ankstyvą nėštumo testą, kuriuo galima nustatyti nėštumą net 5-7 dienas iki numatomo ciklo pradžios. Geriausias laikas nėštumo testui - praėjus bent vienai dienai po praleistų mėnesinių arba praėjus bent porai savaičių po lytinių santykių. Jei atlikote nėštumo testą, ir atsakymas yra teigiamas - tai ženklas kreiptis į gydytoją, kad nėštumas būtų patvirtintas ultragarsu ir būtų suplanuoti tolimesni tyrimai. O jei testas neigiamas, tačiau nėštumo simptomai išlieka, verta pakartoti testą po kelių dienų arba pasikonsultuoti su gydytoju - galbūt hCG lygis dar per žemas, kad būtų aptiktas.

Kada kreiptis į gydytoją? Sužinojus apie nėštumą ar įtariant, kad laukiatės, svarbu ne tik atlikti testą, bet ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Nėštumas - tai ne tik gražus, bet ir atsakingas laikotarpis, todėl gydytojo konsultacija padeda užtikrinti sklandžią nėštumo eigą ir išvengti galimų komplikacijų.

Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu:

• Patvirtinamas nėštumas ultragarsu.
• Atliekami būtini kraujo ir šlapimo tyrimai.
• Nustatoma numatoma gimdymo data.
• Įvertinama nėščiosios sveikatos būklė ir skiriamos rekomendacijos dėl mitybos, vitaminų vartojimo bei gyvenimo būdo.

Nesivystantis nėštumas: priežastys ir valdymas

Tikslias nesivystančio nėštumo priežastis nustatyti sunku, tačiau dažniausiai tai yra natūrali gamtos atranka. Kartais, jeigu nėštumas nustoja vystytis labai anksti ir prasideda savaiminis persileidimas, moteris gali net nesužinoti, kad ji buvo pastojusi.

Nesivystantis nėštumas anksčiau ar vėliau pasibaigs savaiminiu persileidimu, todėl kartais pasirenkama paprasčiausiai palaukti. Moters būklė privalo būti kruopščiai įvertinama ir periodiškai stebima, nes laukimas (ypač užsitęsęs) yra siejamas su didesne kraujavimo, nepilno aborto, skubios chirurginės intervencijos rizika. Nesivystantis nėštumas, jeigu jis užsitęsia ir nenutrūksta savaime ar nėra nutraukiamas, padidina gausaus kraujavimo, nepilno aborto, skubios chirurginės intervencijos ir visų tuo susijusių komplikacijų riziką.

Konservatyvus, t.y. medikamentinis nesivystančio nėštumo nutraukimas. Nesivystančiam nėštumui nutraukti dažniausiai naudojamas vaistas misoprostolis. Jis paskatina gimdos kaklelio suminkštėjimą ir atsivėrimą, gimdos susitraukimus ir vaisiaus bei kitų nėštumo audinių pasišalinimą, t.y. vaistas sukelia persileidimą. Persileidimas dažniausiai įvyksta per pirmąją parą nuo vaistų vartojimo pradžios. Konservatyviam nesivystančio nėštumo nutraukimui naudojami medikamentai gali sukelti virškinimo sistemos sutrikimus (pilvo skausmą, viduriavimą), kurie išnyksta savaime pabaigus vartoti vaistą. Jeigu medikamentinis gydymas nėra sėkmingas, taikomos kitos procedūros.

Vakuumo aspiracija (atsiurbimas). Procedūra įprastai atliekama iki 12 (rečiau, labai patyrusių gydytojų iki 15) nėštumo savaitės. Jos metu gimdos kaklelis yra išplečiamas, per jį įvedamas vamzdelis ir žuvęs vaisius bei kiti nėštumo audiniai yra atsiurbiami.

Abrazija. Procedūros metu gimdos kaklelis yra išplečiamas, o gimdos sienelės išgramdomos specialiais metaliniais instrumentais. Procedūra įprastai atliekama bendrinėje nejautroje, t.y. su narkoze.

Gydytojas, atsižvelgęs į moters fizinės ir psichinės sveikatos būklę, patars, kada galima vėl bandyti pastoti. Įprastai rekomenduojama būtinai palaukti, kol vėl prasidės ir normalizuosis mėnesinių ciklas.

Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?

Nors daugelis nėštumo simptomų yra normalūs, tam tikri požymiai gali signalizuoti apie komplikacijas:

• Stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas - gali rodyti negimdinį nėštumą ar gresiantį persileidimą.

• Staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai - gali būti preeklampsijos požymiai, kurie gali kelti pavojų tiek motinai, tiek kūdikiui.

• Aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas - gali rodyti šlapimo takų infekciją, kuri nėštumo metu gali sukelti komplikacijų.

• Sumažėję vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu) - gali būti ženklas, kad kūdikiui trūksta deguonies ar maistinių medžiagų.

Reguliarūs vizitai leidžia stebėti nėštumo eigą, užtikrinti kūdikio sveikatą ir laiku pastebėti galimus pavojus. Be to, gydytojas gali patarti, kaip sumažinti nemalonius nėštumo simptomus ir pasiruošti gimdymui. Rūpinimasis savimi - tai geriausia dovana būsimo kūdikio sveikatai.

Svarbiausi papildai nėštumo metu

Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl tinkama mityba ir svarbiausių maistinių medžiagų vartojimas yra būtini ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Net ir laikantis subalansuotos mitybos, kartais gali būti sunku gauti visų reikalingų vitaminų ir mineralų, todėl gydytojai dažnai rekomenduoja vartoti tam tikrus papildus.

Tačiau svarbu prisiminti, kad nėštumo metu papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes per didelis tam tikrų medžiagų kiekis gali turėti neigiamą poveikį tiek mamai, tiek kūdikiui. Geriausia rinktis specialiai nėščiosioms skirtus multivitaminų kompleksus, kuriuose visi elementai subalansuoti pagal nėštumo poreikius.

tags: #po #nesivystancio #nestumo #dingo #krutines #skausmas

• Nuo paauglystės iki brandos: motinystė ir dvilypumas
• Vaikų vaidyba ir modeliavimas: viskas, ką būtina žinoti
• Parama savarankiškam gyvenimui
• Bendruomeninio gyvenimo modelis vaikų globos namuose
• Apie Aleksandrą Didįjį