Vos pradėję ruoštis naujojo šeimos nario atvykimui sužinosite, jog mažylio priežiūrai reikės daugybės daiktų. Nepasiklysti didžiulėje pasiūloje ir nusipirkti tai, kas reikalinga, jums padės būsimosios mamos atmintinė, paruošta remiantis ilgamete Tipi Tapi ekspertų patirtimi.
Kūdikių prekių parduotuvė Tipi Tapi dalijasi būsimosios mamos atmintine. Atmintinėje rasite išsamų naujagimio kraitelio sąrašą:

Renkantis prekes, svarbu atrasti specialistus, kurie galėtų padėti išsirinkti produktus, atitinkančius jūsų poreikius. Tipi Tapi parduotuvėse Jus pasitiks konsultantės, kurioms nuoširdžiai rūpi, kad išsirinktumėte tai, kas geriausia - mažyliui ir sau. Jos pakonsultuos ir patars tiek prekių, tiek vaikelio priežiūros klausimais, pavaišins puodeliu arbatos ir padės pasiruošti svarbiausiajam susitikimui su atkeliaujančiu šeimos nariu. Norėdami sutaupyti laiko, rinkitės parduotuves, kurios turi koncentruotą prekių asortimentą. Taip nepasimesite tarp daugelio rūšių įvairių prekių ir negaišite gilindamiesi į jų skirtumus. Tai suprasdami, jūsų patogumui Tipi Tapi specialistai yra atrinkę geriausius produktus savo kategorijose. Kasmet dalyvaudami tarptautinėse kūdikių prekių parodose, gilindamiesi į visas naujienas, jie atrenka labiausiai patikusius produktus ir savo parduotuvėje siūlo ir Lietuvos mamytėms ir tėveliams. Tipi Tapi yra Tutis ir Noordi vežimėlių gamintojo atstovai, tad nuolatos bendraudami su gamintojais, atsižvelgia į Jūsų lūkesčius ir padeda tobulinti produktus. Dėl to vežimėliai, per daugelį metų užauginę tūkstančius vaikučių, ir yra tokie praktiški ir jaukūs. Taip pat parduotuvėje yra palaikomos žemiausios vežimėlių kainos bei siūlomos geriausias akcijas.

Parduotuvės atstovai įsitikinę, jog mažylių auginimo patirtimi gali pasidalinti su būsimaisiais tėveliais ir jaunomis šeimomis, dėl to kartą per mėnesį organizuoja paskaitas su savo sričių ekspertais: akušerėmis, mitybos specialistais, kineziterapeutais, psichologais ir kitais. Tipi Tapi kūdikių prekių parduotuves galite rasti Kaune: Raudondvario pl.
Nuo pat gimimo momento jūsų kūdikis pradeda plėtoti savo atminties gebėjimus. Garsas, kvapas, skonis, prisilietimai, pamažu ir rega pradeda veikti jo smegenų centrus ir palieka juose žymes. Pradžioje Kostas nurimsta išgirdęs mamos niūniuojamą melodiją. Vėliau gali prisiminti kaip atrodo jo močiutė. Ima skirti spalvas ir žodžius, pažįsta klasės draugus ir naudoja jų vardus. Pradinėje klasėje Kostas įsimena raidyną ir pamažu pradeda skaityti. Vėliau deklamuoja eiles. Būdamas mokinys jis stengiasi nepamišti savo priešpiečių, namų darbų, žinučių, ir kurią dieną reikia pasiimti sportinę aprangą būreliui. Visos šios patirtys jau bus koduojamos ir saugomos Kosto atmintyje. Kai pažvelgiame į visus šiuos gebėjimus iš šalies, suprantame, jog atmintis turi kelis režimus - intelektinį, praktinį ir autobiografinį.
Pagrindinis atminties principas vaikystėje yra: kuo vaikas vyresnis, tuo jis daugiau prisimena. Amžius atminčiai kelia tam tikras sąlygas. Kartais norėtųsi, jog ji greičiau vystytųsi ir aplenktų laiką, todėl dauguma tiki, kad kuo daugiau laviname atmintį, tuo ji tampa tobulesnė. Bet atmintis neskuba. Pasak prof. Stephen Ceci (Cornell‘io universitetas), atminties talpa negali būti lyginama su raumeniu, treniruojantis nebūtinai išlavinsi nepriekaištingą atmintį. Mes negalime prisiminti, kas vyko mūsų gyvenime iki 2 m. Tai vadinama „infantiline amnezija“.
Vienų tyrėjų nuomone, pvz. Ceci teigimu, žmogus pasiekia savo atsiminimus tuo pačiu būdu, kaip juo išsaugo - per kalbą. Kadangi kūdikiai ir mažyliai nekalba, jie neturi įrankio, kuriuo būtų įrašomos jų patirtys. Naujausi neurologiniai tyrimai rodo, jog kūdikystėje išsaugojimo procesą gali veikti dideli naujos informacijos kiekiai, kurie „išstumia“ pirmuosius atsiminimus. Taigi, šios srities mokslininkų nuomone, kūdikiai kuria prisiminimus, tik jų vėliau neprisimena. Jau šešių mėnesių kūdikis gali išmokti tikslingai daryti veiksmą, kuris jam sukels malonias (ir nebūtinai) emocijas, pvz. ridenti kamuoliuką mamai, kuri tuomet ploja ir dainuoja.
Ankstesnių vaikystės prisiminimų išnykimą tyrinėtojai aiškina tuo, kad smegenys iki 4 metų amžiaus dar nėra pilnai išsivysčiusios, tiksliau sakant, nėra pilnai susiformavę keliai, kurie sieja prisiminimus su žodžiais ir vaizdiniais. Būtent todėl dažniausiai mes nesugebame prisiminti to, kas vyko su mumis anksčiau. Mokslininkai nustatė, kad viena iš smegenų sričių, kurioje gimsta naujos nervinės ląstelės yra hipokampas, atsakingas už pažintinių gebėjimų formavimąsi ir atminties veiklą. Šioje srityje pirmaisiais gyvenimo metais pagaminama daugiausiai nervinių ląstelių, todėl iki 3-4 metų amžiaus smegenys vystosi labai sparčiai ir nauji prisiminimai labai greitai suardo ankstesnius prisiminimus. Panašiai, kaip su kompiuterio atmintimi, kuomet ji prisipildo, norint įrašyti naują informaciją, tenka ištrinti mažiausiai naudingą seną informaciją, tokiu būdu atlaisvinant vietos naujajai. Dėl šios priežasties ankstyvosios vaikystės prisiminimus mes atsimename mažiausiai. Vėliau, hipokampui subrendus, naujų nervinių ląstelių gimimas slopsta, todėl smegenys sugeba sudaryti ilgalaikius prisiminimus.
Kanados mokslininkų komanda, kurios vadovas buvo psichologas Karlas Petersonas (2005), nustatė, kad vaikai, būdami 3 metų amžiaus, prisimena daugiausiai savo vaikystės prisiminimų, tačiau augant ankstyvieji prisiminimai slopsta. Tyrimas atskleidė, kad būdami 5-7 metų vaikai galėjo prisiminti apie 63-72 proc. savo gyvenime nutikusių įvykių, o sulaukę 8-9 metų - tik 35 proc. Žinoma, kūdikiai ir maži vaikai taip pat geba prisiminti. Jie atpažįsta tėvų veidus ir balsus, jie mokosi kalbos, prisimena, kokios elgesio pasekmės jų laukia, visi šie prisiminimai vadinami semantiniais. Visgi mes esame linkę pamiršti atsitiktinius, epizodinius prisiminimus, kitaip sakant, prisiminimus apie konkretaus įvykio detales, už kuriuos atsakinga smegenų sritis, vadinama hipokampu, išsivysto vaikui sulaukus 2-4 metų.
Vaikų atmintį ne tik verta, bet ir būtina lavinti. Atmintis yra svarbi sąlyga vaiko gebėjimams vystytis. Yra kelios atminties rūšys: regimoji, girdimoji, emocinė ir judesio. Vaikų atmintis labiausiai lavinama žaidžiant, tačiau, ne kompiuterinius žaidimus. Geriausiai atmintis lavėja užsiimant su vaiku aktyvia veikla: bėgiojant, laipiojant, šokant, dainuojant ir pan. Tokiu būdu lavinamas gebėjimas susikaupti, girdimoji ir regimoji atmintis. Taip pat patartina dėlioti dėliones, mažylio klausinėti „Kas čia?“, dėlioti daiktus pagal formas, spalvas, funkcijas, kategorijas. Ugdant vaikų atmintį svarbu naudoti įvairius paveikslėlius, iliustracijas, informaciją pateikti vizualiai, kadangi vaikų geriau susiformavusi atmintis, paremta emocijomis ir vaizdiniais, nei žodžiais ir simboliais.
Yra įvairiausių žaidimų atminčiai lavinti. Vienas iš jų yra Memo žaidimas, kuris žaidžiamas tokiu principu: ant stalo išdėliojamos užverstos porų kortelės. Žaidėjai verčia po dvi korteles ir ieško tokios pačios poros. Kitas žaidimas atminčiai lavinti: prieš vaiką išdėliokite 5-6 daiktus ar žaislus (pradžioje gali būti ir mažiau, atsižvelgiant į vaiko amžių), duokite jam 10-20 sekundžių, kad įsimintų eilės tvarką, po to vaikui nusisukus, sumaišykite daiktų eiliškumą. Atsukęs vaikas turi viską sudėti eilės tvarka kaip buvo. Pasunkinimui galite visai nuimti kelis daiktus ir vietoje jų įdėti kelis naujus. Taip pat tinkamas žaidimas atminčiai lavinti yra toks: pirmasis žaidėjas pradeda žaidimą tokiu sakiniu, pvz. „Aš ėjau į parduotuvę ir pirkau… ledų“, kitas žaidėjas turi pakartoti prieš tai buvusį sakinį ir pridėti naują žodį, pvz. „Aš ėjau į parduotuvę, pirkau ledų ir sulčių“. Žaidimas tęsiamas tol, kol kuris nors žaidėjas nebepamena kurio nors žodžio.
Pradinės mokyklos amžiuje vaikai išmoksta skaityti ir atlikti pagrindinius aritmetikos veiksmus - t.y. atlieka sudėtingas atminties užduotis. Tuo pačiu metu, jie turi daugiau atsakomybių namuose. Šie vaikai gali suprasti nuoseklią instrukciją, pvz. užlipk į antrą aukštą, pasiimk pėdkelnes iš stalčiaus ir juodus batus ir spintos, nepamiršk geltonos gumytės plaukams; aš tavęs lauksiu virtuvėje. Vyresnio vaiko atminties atimtis vystosi natūraliai, taip, kad galėtų įveikti šias užduotis. Vis dėl to, vaikai neprisimena visko vienodai gerai. Pradinukai, kaip ir suaugusieji, prisimena geriau tai, kas jiems yra įdomu, tai, apie ką jie daug žino, ir tai, ką jie supranta - aiškina dr. Ceci. Šiame amžiaus tarpsnyje vaikai gali turėti kvapą gniaužiančią atmintį vienoje specifinėje srityje. Tai gali būti sporto šaka, herojaus nuotykiai, tam tikri gyvūnai ir pan. Kai vaikai suvokia, jog negali atgaminti, ką tikėjosi atsiminti, jie susiduria su realybe - atmintis reikalauja darbo. Anot dr. Nors 6 ir 7 m. vaikai gali naudoti didelės apimties informacijos apdorojimo strategijas vienoje konkrečioje srityje, jie jų negali perkelti į kitos informacijos sritis.
Jaunieji paaugliai gali naudoti tokias pačias atminties strategijas ir triukus, kurias naudoja suaugusieji. Žinoma, tai reiškia, kad iki dvylikos tėvai turi labai daug nuveikti ir daug visko prisiminti už vaikus. Nepaisant to, nors atminties įgūdžiai vystosi lėtai, jie vėliau bus naudojami labai ilgai.
Parsivežus naujagimį namo kyla daug baimių (ypač, jeigu tai pirmagimis). Viena pirmųjų savarankiškų tėvų užduočių yra saugus naujagimio parsivežimas namo. Gimusį kūdikį privaloma įregistruoti per 3 mėnesius nuo gimimo. Patogiausia įregistruoti vaiko gimimą internetu. Svarbiausia taisyklė yra tvirtai prilaikyti ir nejudinamoje padėtyje fiksuoti naujagimio galvytę.
Pagrindinė sėkmingo žindymo pirmosiomis dienomis taisyklė yra žindymas pagal poreikį: ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą (t.y. Žįsdamas kūdikis ne tik pats pasisotina (o taip pat ir nurimsta, mezga glaudų ryšį su mama), bet ir „užsako“ pieno gamybą krūtyse, t.y. Naujagimio maitinimas mišinėliu pirmosiomis dienomis yra panašus į žindymą, t.y. Pirmosiomis paromis naujagimiui reikėtų pasiūlyti po 30-60 ml mišinėlio kas 2-3 valandas.
Pirmosios naujagimio išmatos, vadinamos mekonijumi, dažnai išgąsdina nepatyrusius tėvus. Jos yra tamsiai žalios arba juodos spalvos, lipnios, tąsios, beveik bekvapės. Pirmosiomis gyvenimo dienomis naujagimiai šlapinasi retai. Normalu, jeigu pirmą kartą naujagimis pasišlapina per 12-24 val. Pirmasis naujagimio šlapimas dažniausiai yra tamsus, gelsvai rausvas, drumstas, ant vystyklo lieka oranžinių nuosėdų - šlapimo rūgšties kristalų (kartais galima supainioti su krauju).
Atsirūgimas (natūralus arba padedant tėvams) ir atpylimas yra būdingas daugeliui naujagimių ir kūdikių iki 6 mėn. Žagsulys yra normalus procesas ir būdingas dar gimdoje besivystančiam vaisiui. Žagsulį lemia spazmiški diafragmos susitraukimai, kuriuos, manoma, sukelia diafragmos sudirginimas arba stimuliacija žindymo ar maitinimo metu. Žagsulys naujagimiui nėra pavojingas ar žalingas ir praeina savaime. Norint, kad žagsulys pasitaikytų rečiau reikėtų stengtis naujagimį maitinti taisyklingai, stebėti, kad maitinimo metu jis neprisirytų oro, po maitinimo padėti atsirūgti.
Vos gimę naujagimiai yra gan ramūs, mieguisti, jie niurzga ar skleidžia kitus, kiek prislopintus garsus, o vis dažniau verkti ima tik po poros dienų. Normalu, jeigu 2 savaičių naujagimis verkia apie 2 valandas per dieną. Verkimas neturėtų gąsdinti, jį reikėtų vertinti kaip (kol kas) vienintelę kūdikio bendravimo formą. Ilgainiui pagal verkimo garsumą, toną, laiką ir kt.
Pirmosiomis dienomis, kol naujagimio virkštelė dar nėra nukritusi jo „pilnai“ maudyti nerekomenduojama. Naujagimiui gimus virkštelė yra užspaudžiama ir nukerpama, tačiau nedidelė jos liekana nudžius ir nukris tik po 2-3 savaičių. Pavyzdžiui, naujagimį gali išberti spuogeliais, jis gali netekti svorio ir panašiai.
Naujagimiai miega didžiąją paros dalį -6-18 valandų per parą. Bendrą naujagimio miegą sudaro 6-7 trumpi vienodi miego tarpsniai, kurie tolygiai pasiskirstę per parą, t.y. Svarbu, naujagimį migdyti paguldytą nugaros, ant kietesnio čiužinuko, kūdikio lovelėje neturėtų būti pagalvių, minkštų žaislų ir pan., kambaryje neturėtų būti per karšta, į jį neturėtų patekti tabako dūmai.
Naujagimiai kvėpuoja labai tankiai, nes jų medžiagų apykaita labai greita ir jiems reikia daug deguonies. Kita vertus, naujagimiams yra būdingi miegojimo metu pasikartojantys, trumpi, 10-20 sekundžių trunkantys kvėpavimo sustojimai, vadinami miego apnėja. Miego apnėja yra siejama su smegenyse esančio kvėpavimo centro nebrandumu, todėl ji dažniau pasitaiko neišnešiotiems naujagimiams.
Naujagimiai gimsta turėdami daug nesąlyginių refleksų, kurie padeda jiems prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų. Pavyzdžiui, jeigu pirštu paliesite naujagimio skruostą, jis pasuks galvą ir ims pūsti lūpas, iškiš liežuvį, tarsi ieškodamas spenelio, pasiruošęs žįsti.
Vyresniojo nukarūnavimas - taip poetiškai vadinama viena itin aktuali vaikų auginimo tema. O paprasčiau tariant - tai naujo kūdikio atėjimas į šeimą. Neretai šitoje temoje visas dėmesys skiriamas vyresnio vaiko paruošimui - jo emocijoms, jausmams, priėmimui, bet tarsi pamirštama, kad ne mažesnė sumaištis vyksta ir tėvų, o ypatingai mamų širdyse.
„Su pirmuoju mes tarsi sulėtėjame, daug skaitome apie vaikelio atėjimą, gimdymą, kūdikių priežiūrą ir panašiai, na, o su antru mes dažnai nebeturime tokios prabangos sulėtėti, išjausti to nėštumo, tiek daug ruoštis. Daug ką jau ir taip žinome iš pirmojo vaiko auginimo, dėl to labai dažnai moterys pameta save tarp rutinos ir antro vaikelio laukimo. „Antrojo nėštumo metu mes grįžtame į pirmojo nėštumo patirtis. Grįžtame į tas skaudžias patirtis, jei kažkas nutiko negerai, jaučiamės apvogtos, įskaudintos, jei kažkas vyko ne pagal planą. „Ir tada kai nutinka antras nėštumas, sugrįžta ta įtampa, baimė patirti tai, ką patyriau pirmojo metu.
„Knygose rašoma, kad mes turime vyresnėlį paruošti. Ir gerai, kad mes apie tai galvojame. Nes, jei gimus antrajam, mes imsime pirmagimį atskyrinėti staiga, tai jam gali būti sunku bei jautru, tuomet jis tikrai jausis nukarūnuotas“ - pastebi Karolina ir pratęsia, kad visgi šitoje situacijoje labai svarbu atsigręžti į savo šeimą individualiai. „Pokyčiai reikalingi, bet geriausia būtų, kad jie įvyktų taip, jog net nepasijustų - švelniai, pamažu. Pirmagimio atskyrimas, deja, vistiek įvyks. Pati motinystė juk ir yra apie tai, kad mes visa laiką pamažu vaiką paleidinėjame. Kuo mama sveikiau vaiką paleidinėja jį augindama, tuo mažesnis kontrastas jaučiasi atsirandant antram vaikeliui. Mama turėtų būti tarsi saugumo uostas. Dar labai svarbus dalykas, kalbant apie pokyčius - mamos resursai. Mamoms kyla kaltė dėl to, kad kažko nepadarė, nes jai tuo metu trūko resursų padaryti tą pokytį. „Labai svarbus sąmoningas sustojimas ir pripažinimas pačiai sau, kad aš suprantu, kas būtų geriau ateityje, bet šiuo metu aš tiesiog negaliu. Grįžtant prie pokyčio vyresniam vaikui, jis priima tą pokytį su tokia emocija, kokią jam ištransliuoja tėvai. Todėl šioje vietoje labai svarbu jaustis ramiai, pasitikėti savimi, pasitikėti vaiku, kad mes gebame tai išgyventi, kad jis veda mus į gera, ne į bloga.
Psichologė pastebi, kad į pirmąjį susitikimą mes žiūrime kaip į labai didelį, reikšmingą įvykį, kuris nutiks pirmą kartą, bet čia reikėtų suprasti, kad kaip pirmagimis priims antrąjį vaikelį priklauso ir nuo to, kokį santykį jis turi su tėvais - kaip jam leidžiama dalyvauti antrojo vaiko laukime. Vaikas visas situacijas patiria per tai, ką patiria tėvai. Vyrauja patarimų, kad reikia dovanėlių, kad vyresnėlis nesijaustų nuskriaustas, bet svarbu, kad pirmagimis jaustųsi lygiai tiek pat svarbus, kiek buvo iki šiol dėmesio prasme, o ne dovanų. „Prisiminkim, kokį santykį turėjome, kai vaikas buvo vienas, ir kartu įliekime į tą santykį ir kūdikį. Gimus antram vaikui, mamą staiga gali ištikti nesupratimas, kur jos vieta - prie kurio vaiko eiti, kurio poreikis didesnis, kas aš pati per mama apskritai turiu būti. Dauguma pradeda matyti save kaip nepakankamą mamą, kuri nespėja paskui du vaikus.

