Kalėdų rytą Lietuvą sukrėtė skaudi tragedija. Mirė muzikantas, dainininkas, grupės „Nerija“ narys Antanas Čapas. „Šv. Kalėdų rytą, eidamas 73-iuosius gyvenimo metus, po sunkios ligos savo žemiškąją kelionę baigė mano ir Gabrielius Čapas tėtis - Antanas Čapas - dainininkas, muzikantas, dainų autorius, buvęs ansamblio „Nerija“ vokalistas ir gitaristas“, - pranešė jo sūnus.
Antanas Čapas gimė 1953 m. gegužės 19 d. Klaipėdoje. Pirmąkart gitarą į rankas jis paėmė būdamas vienuolikos. Sulaukęs trylikos jau grojo Priekulės kultūros namų estradiniame ansamblyje, vėliau - Klaipėdos ansambliuose „Žėrutis“ ir „Kopų balsai“.

Neeiliniai muzikiniai gabumai jam užtikrino sąlyginai lengvą tarnybą sovietinėje kariuomenėje: iš „Kopų balsų“ jis buvo pašauktas į sovietinės kariuomenės karinės apygardos orkestrą Klaipėdoje. Tarnaudamas taip pat grojo Karininkų namų šokių vakaruose.
„Buvau sėkmės vaikas. Iš tarnybos mane pasiuntė į estradinės muzikos atlikėjų konkursą „Vilniaus bokštai“, tapau publikos numylėtiniu“, - prisiminė A.Čapas. Besibaigiant tarnybai, 1973 m. dalyvavo estradinės dainos atlikėjų konkurse „Vilniaus bokštai“, kuriame pelnė konkurso diplomanto ir „publikos numylėtinio” vardą. Po to sekė išvyka į tarptautinį jaunųjų atlikėjų konkursą Leningrade (dabar Sankt-Peterburgas), į kurį susirinko atlikėjai iš viso sovietinio bloko. Iš šio konkurso atlikėjas grįžo pelnęs laureato vardą. Tais pačiais metais jis buvo pripažintas tarptautinio festivalio Leningrade laureatu.
Po tarnybos 1974 m. sausyje, sulaukęs ansamblio „Nerija“ šviesios atminties vadovo Romualdo Bieliausko kvietimo, Antanas Čapas prisijungė prie kolektyvo. Antrąjį kartą Antanas Čapas, grojęs ir dainavęs „Žėručio“, „Kopų balsų“ ansambliuose, sužėrėjo Romualdo Bieliausko vadovaujamame „Nerijos“ ansamblyje.

A.Čapas, kaip ir dauguma sovietmečio muzikantų, buvo savamokslis. „Dievulis man davė klausą, o groti išmokstama“, - juokavo pašnekovas. „Nerijos“ nariu išbuvo iki 1980 metų rudens. Nuo pat grupės pradžios kartu buvęs Antanas Čapas neslėpė, jog tokia gausi salė klausytojų glosto širdį.
Didelį populiarumą jam pelnė su ansambliu „Nerija“ atliktos dainos, tokios kaip „Iš Suvalkijos lygumų“, „Reikia tept“, „Pašauki mane“, „Palydėkit šiandien mus“, „Kol motina laukia“ bei „Vien tik mums“ (iš olandų grupės „Ferrari“ repertuaro).
Anot jo, „Nerija“ dirbo labai daug: atlikėjai surengdavo po 400 koncertų per sezoną. Su ansambliu aplankė atokiausius buvusios Sovietų Sąjungos miestus, koncertavo VDR, Čekoslovakijoje. A.Čapui visam gyvenimui įsiminė nuotykis, kai per Lietuvos kultūros dienas Rusijoje jiems buvo liepta nusikirpti ilgus plaukus ir ūsus.
„Mūsų sėkmės paslaptis turbūt yra tas gražių dainų palikimas ir „Nerijos“ laikų auksinis fondas. Iki 80 metų kasmet keitėme programą ir jei paimtume vien labai populiarias grupės dainas, kurias prisimena ne tik pagyvenę žiūrovai, bet ir jaunimas, suskaičiuotume daugiau nei šimtą dainų. Tai buvo nerealus laikas. Šešiolika koncertų iš eilės Kauno sporto halėje ir mūsų klausė visi“, - prisiminė dainininkas.
Anot pašnekovo, tuo metu reikėjo laikytis griežto dainų repertuaro. „O iš tikrųjų grodavome beveik visas užsienietiškas dainas, tik meluodavome tiems, kas mus kontroliavo. Pavyzdžiui, “Šoka basos raganaitės“ pristatydavome kaip lietuvių liaudies dainą. Ir niekas geriau už Stasį Povilaitį nesugebėdavo lietuviškai sukurti dainų tekstų, kurie skambėjo panašiai, kaip angliškai: tarkim, populiarioji daina „Aidi, aidi“ perdaryta iš angliško teksto „Lady, lady“.
Ne ką mažiau intriguoja legendinės „Nerijos“ vokalisto Antano Čapo ir jo žmonos Joanos meilės drama. Jaunystėje susituokę ir kartu pagyvenę keletą metų, jiedu išsiskyrė. Du mažus sūnus auginusi Joana neapsikentė nuolatinių vyro gastrolių, priklausomybės nuo alkoholio. O itin populiarios grupės dainininkas dėl to nė kiek nesijaudino.
Vis dėlto Antanas prisipažįsta - kuo labiau jis grimzdo į liūną, tuo labiau jį graužė sąžinė. Tad sykį, po 15 metų, sutikęs vieną iš savo sūnų jis išliejo širdį: teigė, kad jeigu mamytė atleistų, keliais pas ją pareitų ir, gavęs telefoną, išdrįso paskambinti prieš 15 metų paliktai žmonai.
Ir ką gi - įvyko stebuklas, jau pirmojo pasimatymo metu Joana Antaną pakvietė į buvusius bendrus judviejų namus, o spintose Antanas išvydo, kad jo žmona 15 metų saugojo jo daiktus. „Meilė atgimė ir dega jau daugiau nei 20 metų“, - 2020 metais dėkojo Antanas neeilinei Joanai.
Beveik dešimt metų buvęs visuomenės užribyje, Antanas Čapas susigrąžino ir šeimą. Jis dėkingas žmonai Joanai, per tą laiką užauginusiai sūnus Nerijų ir Gabrielių. Trečią kartą užgimęs Antanas Čapas dėkingas šeimai, kad priėmė jį tokį. Dėkingas draugams, dėkingas visiems, kurie jį moraliai palaikė. Kažin kaip būtų susiklostęs tolesnis muzikanto ir dainininko likimas, jei jo mokyklos laikų draugas Kęstutis Šliauderis nebūtų ištiesęs tvirtos draugiškos rankos. Jo dėka ir pastangomis Antanas Čapas pajėgė atsitiesti tiek, jog sugrįžo į didžiąją estradą.
XX a. 9-jo dešimtmečio pradžioje Antanas Čapas nutraukė aktyvią muzikinę veiklą, apsiribodamas tik muzikavimu restoranų ir barų šou programose. Aktyvią muzikinę veiklą atnaujino 1997 metais. Pastarąjį dešimtmetį A.Čapas koncertuoja vienas ar kartu su kitais žymiais atlikėjais.
Jis grojo grupėje „Beach Blues Band“, dalyvavo bendruose pasirodymuose su buvusiais ansamblio „Nerija“ solistais - Stasiu Povilaičiu, Vitalijumi Pauliuku, Simonu Donskovu, Edmundu Kučinsku, skrabalininku Regimantu Šilinsku ir kitais atlikėjais. Su garsiausiu Lietuvos skrabalininku Regimantu Šilinsku, beje, irgi apsigyvenusiu Raguviškiuose, grojo grupėje „Beach Blues Band“.
2007 m. išleido populiariausių savo repertuaro dainų albumą „Tu ateini lyg aušrinė“. Buvusio "Nerijos" ansamblio gitaristo ir dainininko Antano Čapo dainos iš ką tik išleistos pirmosios kompaktinės plokštelės "Tu ateini lyg aušrinė" radijo stotyse laikomos "neformatu". A.Čapas teigia, kad jam keista, jog melodingos dainos dabar radijo stotyse yra vertinamos kaip "neformatas".
2009 m. sėkmingai pasirodė LRT muzikiniame projekte „Mūsų dienos - kaip šventė“. Prieš kelerius metus jis dainavo Palangos koncertų salėje, kur iškilmingo renginio metu buvo atidengtas legendinio atlikėjo Stasio Povilaičio autografas ant salės fasado. A.Čapą minėtame koncerte įamžino BNS ir 15min fotografas Erikas Ovčarenko.

Muzikos pasaulio grandas Antanas Čapas kūrėsi Raguviškiuose. Prie pamiškės prigludusi jauki kaimiško stiliaus troba, kurios interjere karaliauja medis. Buvusioje Agotos ir Antano Bražinskų, A.Čapo žmonos Joanos senelių, žemėje naujakuriai iš Klaipėdos apsigyveno prieš dvejus metus.
Akmenės rajono bendruomenė, ypač vyresnioji karta, rajono Garbės pilietį Antaną Čiapą pirmiausiai prisimena kaip žmogų, kuris gyvenimą paskyrė grožio kūrimui. Jo išpuoselėtame botanikos sode augo 358 augalų rūšys bei formos. Pagal augalijos gausumą Antano Čiapo sodas buvo trečias Lietuvoje tarp privačių botaninių kolekcijų.

Antanas Čiapas buvo dendrologas mėgėjas, nuo 1983 iki 1999 metų jis dirbo Naujosios Akmenės miesto apželdinimo planuotoju. Jis projektavo ir rengė dekoratyvinius akcentus įvairiose miesto teritorijose, įgyvendino rekreacinį ir prasminį dirbtinio kalnelio su obelisku projektą miesto centre. Antanui Čiapui 1999 m. tuometinio mero Aniceto Lupeikos pasirašytu dokumentu suteiktas Akmenės rajono Garbės piliečio vardas.
Atsisveikinimas su Antanu Čapu vyko Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko parapijos laidojimo namuose. Atsisveikinti atvyko šeimos nariai, bičiuliai ir buvę kolegos, tarp kurių - buvęs „Nerijos“ vokalistas Edmundas Kučinskas.

Artimųjų prašymu, atėjusieji velionį pagerbė vienu baltu gėlės žiedu, vengdami didelių gėlių kompozicijų. Antradienį Šv. Juozapo Darbininko parapijos laidojimo namų salėje jau buvo padėta urna ir A.Čapo nuotrauka iš jo paskutiniojo koncerto.
Salėje prie pat pašarvotos urnos buvo ir daugiau simboliškų detalių. Ant kėdės pakabintas Antano sceninis švarkas, tarsi simbolis iš minėto paskutiniojo koncerto. Čia pat buvo atremta ir jo gitara. O prie pat salės iškabinta A.Čapo nuotrauka - tai paskutinė atlikėjo fotografija, kurią šią vasarą padarė jo žmona.
Atsisveikinti su „Nerijos“ dainininku atėjo ir jo buvusi suolo draugė, žurnalistė Rasa Pangonienė. Ji pasakojo, kad ryšys su bičiuliu išlikęs visam gyvenimui. Į atsisveikinimą atėjęs „Studijos“ narys Gintautas Litinskas pasakojo, kad jaunystėje dažnai lankydavosi „Nerijos“ koncertuose. „Paskutiniausiais dešimt metų mes daugiau susitikdavome. Teko ir jo kelias dainas prodiusuoti iš jo senojo repertuaro. „Nerija“ buvo labai ryški grupė. Mokėdavo parinkti repertuarą. Grojo ir sudėtingesnį repertuarą. Jie buvo tų laikų mohikanai. Geras draugas išėjo...“, - kalbėjo G.Litinskas.
Trečiadienio rytą urna su velionio palaikais buvo nunešta į Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko parapijos bažnyčią, kur už velionį aukotos Šv. Mišios. Po jų legendinės grupės „Nerija“ vokalistas ir gitaristas buvo išlydėtas į amžinojo poilsio vietą - Klaipėdos miesto Lėbartų kapinėse.
A.Čapo sūnus Nerijus pasakojo, kad Kūčios ir Kalėdos jų šeimai - simboliškos. Per Kūčias buvo miręs senelis, legendinis atlikėjas mirė Kalėdų dieną.
