Dėmesio ir aktyvumo sutrikimas (ADS) vaikams: išsamus gidas

Išsiblaškymas, impulsyvumas - tik iš pirmo žvilgsnio „nekalti“ dalykai, sutrikdantys kasdienę žmogaus veiklą. Atrodo, tai nedaro tiesioginės įtakos sveikatai, tačiau, tik atidžiau panagrinėjus savo darbo rezultatus, asmeninių santykių nesėkmes, galima suvokti, kad dėl to kaltas ADHD (angl. attention deficit/hyperactivity disorder) - aktyvumo ir dėmesio sutrikimas.

Dėmesio sutrikimas vaikams, dažnai vadinamas dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimu (ADHD), yra vienas dažniausiai pasitaikančių vaikų elgesio sutrikimų. Šis sutrikimas pasireiškia sunkumais sukaupti dėmesį, dažnu išsiblaškymu, impulsyviu elgesiu ir hiperaktyvumu. Dėmesio sutrikimas gali turėti ilgalaikių pasekmių, todėl svarbu kuo anksčiau pastebėti simptomus ir ieškoti tinkamos pagalbos.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (angl. attention deficit / hyperactivity disorder, ADHD; liet. ADS) - neurologinis elgesio (raidos sutrikimas), nustatomas maždaug 1 iš 10 vaikų ir paauglių. Dažniausiai ADS pasireiškia iki 12-os metų ir gali tęstis visą gyvenimą. Labai dažnai ADS diagnozuojamas ikimokyklinio amžiaus vaikams.

ADS paplitimas ir tipai

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) - vienas iš dažniausių neuroraidos sutrikimų, paplitęs visose tautose ir kultūrose. Jį turi apie 8-12 % vaikų ir paauglių. Nustatyta, kad nuo dviejų iki penkių procentų populiacijos serga šia liga, tačiau net specialistai ne visuomet diagnozuoja šį sindromą dėl daugelio priežasčių.

Anksčiau buvo galvojama, kad ADS labiau būdingas berniukams. Tačiau pastebėta, jog mergaitėms jis tiesiog pasireiškia kiek kitaip - ne taip ryškiai ir jos „dažnai praslysta nediagnozuotos“. Remiantis moksliniais tyrimais, šia liga dažniau serga vyrai (5:1), jiems būdingas hiperaktyvusis, o moterims - nedėmesingumo tipas.

Išskiriami trys pagrindiniai ADHD sindromo tipai: hiperaktyvumo, nedėmesingumo ir kombinuotas - dėmesio koncentracijos simptomai kartu su elgesio sutrikimo simptomais.

ADS simptomai vaikams

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimui būdingos trys stambios simptomų grupės: hiperaktyvumas, impulsyvumas, dėmesio sutrikimas. ADS Lietuvoje paprastai diagnozuojamas pastebėjus visus 3 pagrindinius simptomus - nedėmesingumą, hiperaktyvumą ir impulsyvumą. Jei vaikas - judrus ir išsiblaškęs, jam ne visuomet diagnozuojamas ADS. Sutrikimas būna tuomet, kai simptomai sukelia funkcionavimo problemas įvairiose srityse.

Pasak psichoterapeutės Dalios Mickevičiūtės, ADS turintys vaikai dažnai yra kitokie - jie neklauso tėvų ir ramiai nenusėdi pamokose: nuolat plepa, muistosi, žaidžia, pameta mintį ir praranda susidomėjimą, užmiršta, kas užduota namų darbų ir jų neparuošia, gauna daug mokytojų pastabų… Dėl to dažnai atsiranda mokymosi spragų ar sutrikimų ir bendravimo sunkumų, gali slėgti menkavertiškumo ir kaltės jausmas, gniuždantis „supratimas“, jog esu nieko vertas.

Dėmesio sutrikimas

Turintieji dėmesio sutrikimą daro „žioplas“ klaidas ir nepastebi detalių; juos lengvai išblaško aplinkos vaizdai, garsai, ar jų pačių mintys. Vaikams, turintiems dėmesio sutrikimo simptomų, būdingas negebėjimas užbaigti užduotis. Kai vaikui mokymosi procese reiškiasi dėmesio sunkumai, atliekant užduotis gali atsirasti aplaidžios klaidos, nes jam sunku pastebėti detales bei sunku išlaikyti dėmesį visos pamokos metu. Taip pat šie vaikai gali vengti užduočių, kurioms reikia ilgesnio dėmesio sukaupimo. Dėl to gali susidaryti įspūdis, kad vaikas nesiklauso, nesidomi kas jam sakoma.

Hiperaktyvumas

Hiperaktyvumui yra labai būdingas vidinio neramumo, sujaudinimo jausmas; hiperaktyviam vaikui sunku ramiai nusėdėti - jo rankos ir kojos nuolat juda; nepavyksta vien tik skaityti knygą, ar žiūrėti filmą - tuo pat metu norisi dar kažką veikti; mintys plūsta srautais ir konkuruoja viena su kita, dėl to sunku koncentruoti dėmesį ir ką nors naujo sužinoti ar išmokti. Reiškiantis hiperaktyvumui, vaikas pamokoje gali dažnai muistytis ir nenusėdi vietoje, pavyzdžiui: judinti rankas ir kojas, sukinėtis. Taip pat šie vaikai savo elgesiu gali trukdyti kitiems, nes jiems yra sunku išbūti ramiai.

Impulsyvumas

Impulsyviems žmonėms būdinga nutraukinėti savo pašnekovus, įsiterpti su savo nuomone, pirma pasakyti, paskui pagalvoti. Reiškiantis impulsyvumui, vaikas gali dažnai sakyti dalykus neapgalvojęs, skubėti atsakinėti į klausimus bei daryti daug skubos klaidų. Šiems vaikams kyla sunkumų išlaukti savo eilės, todėl jie gali pertraukinėti kitus, komentuoti. Pasireiškiantis netinkamas elgesys yra susijęs su sunkumais numatyti elgesio pasekmes bei mokytis iš pasekmių, todėl kyla nepaklusnaus vaiko įvaizdis. Impulsyvumas yra susijęs su emocinėmis reakcijomis, kurios gali būti staigesnės ir stipresnės, kas apsunkina santykius su kitais vaikais.

ADS diagnostika

ADS diagnozuojamas atlikus visapusišką klinikinį ištyrimą ir pateikiant diagnostinį klausimyną. Anamnezėje turi būti patvirtintas simptomų atsiradimas vaikystėje, o tam būtina vyresnių šeimos narių apklausa ir dalyvavimas diagnostiniame pokalbyje. Tuomet analizuojama, ar šie simptomai tęsiasi visą gyvenimą, ar sukelia pažeidimus. Žmonės gali būti išsiblaškę, aktyvūs, energingi, tačiau tai nebus ADHD sutrikimas. Sutrikimas būna tuomet, kai simptomai sukelia funkcionavimo problemas įvairiose srityse. Pastebima, kad tokiems žmonėms, nors ir turintiems aukštą intelektą, nesiseka mokslai, asmeninis gyvenimas, jie negali įvykdyti užduočių, sunku susikaupti. Ir tik išanalizavus visus simptomus liga gali būti diagnozuota.

Anksčiau manyta, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimas yra tik vaikų liga, todėl buvo laikomasi nuomonės, kad paauglystėje simptomai išnyksta. Tačiau simptomai, atsiradę vaikystėje ar paauglystėje, išlieka suaugus ir neabejotinai daro neigiamą įtaką mūsų gyvenimo kokybei. Pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos psichiatrės Tamaros Kuntelijos-Plieskės, išsiblaškymas, nekantrumas, impulsyvumas trukdo tapti geru specialistu, tobulėti ir kurti santykius. Suaugusiems žmonėms ligos simptomai pasireiškia švelniau nei vaikams, todėl nesusimąstome, kad nesėkmės mus gali lydėti ne dėl to, kad esame blogi specialistai, o todėl, kad sergame. Kartais žmonės neatkreipia į save pakankamai dėmesio, nesupranta, kodėl jiems nesiseka karjera, kuo jie blogesni už kitus?

Dėmesio sutrikimas suaugusiems yra gana dažnas reiškinys, tačiau dažnai lieka nepastebėtas, nes simptomai gali būti ne tokie ryškūs kaip vaikystėje. Suaugusieji, turintys dėmesio sutrikimo sindromą, dažnai patiria sunkumų susikaupti darbui, baigti užduotis, yra linkę atidėlioti ir išsiblaškyti. Kitas svarbus aspektas, kad pacientams būdingos ir gretutinės ligos, pavyzdžiui, priklausomybės, asmenybės ir nuotaikos sutrikimai.

ADS priežastys ir rizikos veiksniai

Didžiausias faktorius - paveldimumas. Tyrimais įrodyta, kad žmonių, sergančių aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, šeimose susirgimų dažnis yra apie 20 proc. Įtaką daro ir aplinkos poveikis. Gydytoja pabrėžia, kad labai svarbus prenatalinis periodas. Jei nėštumo metu motina vartojo alkoholį, narkotikus, buvo patyrusi stiprių emocinių sukrėtimų, tokiems vaikams taip pat padidėja rizika susirgti dėmesio sutrikimu. Genetiniai veiksniai taip pat yra svarbi priežastis.

Netinkama mityba. ADS išsivystymą gali paskatinti ir neracionali mityba, kai vaikas valgo daug nesveiko, perdirbto, energijos neteikiančio maisto, kuriame gausu skonio stipriklių, dažiklių ir kitų priedų.

Kaip padėti vaikams su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu?

Vaikai, turintys aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADS), dažnai yra vadinami “sunkiais” vaikais. Auginti vaiką su ADS yra iššūkis tėvams, nes sunkumų kyla ne tik namuose, bet taip pat tėvai dažnai susiduria su vaiko atstūmimu kitose aplinkose (pvz., ugdymo įstaigoje, laisvalaikio erdvėse). Svarbu prisiminti, kad visi vaikai turi savo unikalius gebėjimus, talentus, stiprybes ir išskirtinumus, tik vaikams, turintiems ADS, reikia daugiau pagalbos mokantis įveikti gyvenimo sunkumus ir atskleisti savo potencialą nei ADS neturintiems. Tėvams, auginantiems ADS turinčius vaikus, padedant atskleisti jų gabumus, svarbu orientuotis į pozityvius aspektus ir vengti kritikos išsakymo.

Vaikai yra tarsi kempinės sugeriančios visą informaciją iš aplinkos, todėl yra svarbu, kokioje aplinkoje vaikai auga ir ugdosi bei kokią informaciją apie save gauna iš aplinkos. Vaikai įvidina informaciją apie save, kurią gauna iš tėvų, mokytojų ir bendraamžių. Vaikų ADS turėtų būti vertinamas, kaip sąlyga, kuri turi įtakos vaiko vystymuisi. Todėl ypač svarbi tėvų ankstyva pagalba vaikui, kuri padėtų jam įgyti pasitikėjimo savimi.

Stiprybių ugdymas ir pozityvus požiūris

Pavyzdžiui, dažnai vaikai su ADS turi labai greitą orientaciją ir išreikštą kūrybišką mąstymą, kas padeda jiems būti išradingiems ir kurti naujas, įdomias idėjas. Jie gali būti bendraujantys, aktyvūs, ekstravertiški bei intuityvūs. Šie vaikai gali nukreipti savo energiją į sportą arba kitaip nei kiti vaikai, t. y. savo būdu, atlikti įvairius dalykus.

Atsparumas yra vidinės žmogaus savybės, kurios kartu su lavinamais įgūdžiais tampa stiprybėmis. Atsparumas turi didelę reikšmę viso gyvenimo eigoje ir jam susiformuoti padeda išvystytas pasitikėjimas savimi, suformuoti įgūdžiai ir tam tikros kompetencijos. Susiformavusio atsparumo dėka, vaikas gali adaptuotis ir atlaikyti stresinius įvykius ar nepalankias situacijas.

Kiekvienas asmuo turi savo asmeninį, unikalų ypatumų derinį. Vienu atveju tie patys simptomai gali padėti, kitu - trukdyti. Todėl ADS turintiems žmonėms ypatingai svarbu kuo geriau save pažinti - suprasti savo stiprybes ir silpnąsias puses, ir žiūrėti, ką su tuo galima padaryti, - įsitikinusi Dalia Mickevičiūtė. Pavyzdžiui, plaukikas, olimpinis čempionas Michael Phelps - dar vaikystėje, siekdami suvaldyti ADS sąlygotą jo aktyvumą ir energingumą, tėvai paskatino jį lankyti plaukimo baseiną. Ir šie jo asmenybės bruožai padėjo jam pasiekti pasirinktos sportinės veiklos aukštumų.

Ugdymo aplinkos pritaikymas

Vaikams su ADS mokykloje yra gausu stimuliacijų, kurios gali būti trukdančios ir iššaukiančios sunkumus.

• Skaidykite informaciją.
• Leiskite daryti pertraukas.
• Koreguokite aplinką. Pasirūpinkite, kad vaiką kuo mažiau blaškytų aplinka. Jei ji ar jis dirba prie stalo, pasistenkite, kad ant stalo būtų tiktai tai, kas būtina užduočiai atlikti.
• Darykite patikslinimus. Jei pateikiamos instrukcijos, jos turėtų būti paprastos ir lengvai įsimenamos.
• Dažniau teikite vaikui pozityvų grįžtamą ryšį. Pastebėkite ir pagirkite tinkamą/gerą vaiko elgesį (pavyzdžiui, jei jis atliko užduotį iki galo). Svarbu, kad vaikas žinotų, už ką jis gali būti papildomai skatinamas.
• Stebėkite, kas blogina situaciją. Imkitės prevencijos.
• Įtraukite fizinį aktyvumą. Leiskite vaikui judėti, sportuoti - jei yra galimybė, paskatinkite juos lankyti judrius būrelius. Pasirinkite tokias sportines veiklas, kurios vaikui įdomios, nes jis visai nebūtinai klausys trenerio ir jei jam bus neįdomu, judės nebūtinai tik ta kryptimi, kuria prašomas, bet visomis. Beje, kaip pastebi Dalia Mickevičiūtė, didelė tėvų klaida už bausmę (tarkim, dėl neklausymo ar prastų pažymių) neleisti vaikui lankyti būrelio. Jei yra galimybė, išlaikant taisykles suteikite galimybę fizinio aktyvumo pertraukėlei ir po to vėl grąžinkite vaiką prie užduoties. Aptarkite galimybę vaikui pajudėti klasėje netrukdant kitiems.
• Negailėkite laiko užduotims atlikti.
• Leiskite vaikui ką nors sukti, maigyti rankose ar kraigalioti ant popieriaus lapo per pamokas.
• Reaguokite į netinkamą elgesį iškart ir pastoviai. Pastebėkite ir skatinkite tinkamą elgesį. Pagirkite, jei vaikui pavyko išlaukti savo eilės, jei užbaigė užduotį ar ilgiau ramiai išsėdėjo savo vietoje.

ADS gydymas ir valdymas

Gydymas sugrąžina į pilnavertį gyvenimą. Diagnozavus ADHD sindromą, pacientui padedama suvokti, kokia tai liga ir kaip kontroliuoti simptomus, tad gydymas prasideda nuo psichoedukacijos, kuomet žmogui yra paaiškinami ligos simptomai, eiga, gydymo galimybės.

Efektyviausias ADS gydymas - kompleksinis. Gydymo metodai dažnai apima psichologinę terapiją, kurioje vaikai mokomi socialinių įgūdžių ir geresnio emocijų valdymo. Nevenkite psichologo pagalbos, jei yra galimybė, leiskite vaikui lankyti grupinius socialinių įgūdžių lavinimo užsiėmimus.

Medikamentinis gydymas

Medikamentinis gydymas. Kai kuriais atvejais gydytojai gali rekomenduoti medikamentinį gydymą, ypač jei simptomai yra sunkūs ir trukdo kasdieniam vaiko gyvenimui. Itin sudėtingais atvejais (dažniau suaugusiesiems) gali būti skiriama vaistų. Jie sušvelnina sutrikimo simptomus, mažina pykčio protrūkius, nuotaikų kaitą ir kt. Geriausiai šios ligos gydymui tinka psichostimuliantai - medžiagos, kurios galvos smegenų centrinėje nervų sistemoje didina dopamino ir noradrenalino kiekį taip palengvinant simptomus. Moksliniai tyrimai įrodė, kad jie dažnai yra efektyvesni už kitas psichotropinių medikamentų grupes.

Dienotvarkės ir gyvensenos koregavimas

Dienotvarkės ir gyvensenos įpročių koregavimas. Vaikui būtina laikytis griežtos rutinos, t. y. miego ir būdravimo režimo. Ugdymo plano sudarymas taip pat svarbus. Dėmesio sutrikimo gydymas suaugusiesiems gali apimti tiek terapiją, tiek medikamentinį gydymą. Psichoterapija ir elgesio terapija padeda ugdyti dėmesio valdymo įgūdžius, planuoti veiklas ir efektyviau atlikti užduotis. Svarbus elementas yra kasdienių įpročių keitimas, pavyzdžiui, naudojant užrašų knygutes, tvarkaraščius ir planavimo įrankius, siekiant geriau valdyti laiką ir sutelkti dėmesį dirbant.

Dėmesio sutelkimo pratimai gali padėti vaikams ir suaugusiesiems, turintiems dėmesio sutrikimų, išmokti geriau koncentruotis ir sumažinti išsiblaškymą. Vienas paprasčiausių pratimų yra „dėmesio fiksavimas“ - šis pratimas susideda iš trumpų periodų, kai sąmoningai sutelkiamas dėmesys į vieną užduotį ar objektą. Meditacija ir kvėpavimo pratimai taip pat yra veiksmingi dėmesio sutelkimo metodai, nes padeda nuraminti protą ir mažina nerimą. Reguliarus kvėpavimo pratimų atlikimas gali padėti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems išmokti valdyti mintis ir išlaikyti dėmesį net esant aplinkos trikdžiams. Kitas pratimas - dėmesio koncentravimas į smulkias detales, pavyzdžiui, atidžiai skaitant tekstą ir bandant įsiminti kiekvieną dalį. Taip pat naudinga praktikuoti dėmesio valdymą naudojant trumpas pertraukas - dirbant ar mokantis kas 25 minutes padaryti trumpą 5 minučių pertrauką.

Daugiau nei prieš dešimt metų įkurtas Europos suaugusių ADHD sindromo tinklas suvienijo 40 Europos ADHD specialistų iš 18 šalių. Konsensusas, kuriame buvo pripažinta, kad ADHD yra visą gyvenimą trunkanti liga, buvo patvirtintas. Deja, visoje Europoje ši liga tarp suaugusiųjų atpažįstama retai, o psichiatrai šį sindromą labai retai diagnozuoja dėl to, kad šis sutrikimas vis dar laikomas vaikų liga. Lietuvoje susiduriama su situacija, kai žmonės, kuriems ADHD yra diagnozuotas svečioje šalyje, grįžę į tėvynę neranda reikiamos pagalbos. Medicinos diagnostikos ir gydymo centre siūlomas kompleksinis ištyrimas ir gydymas sindromu sergantiems žmonėms. Labai svarbu tai, jog laiku diagnozavus ligą ir skyrus tinkamą gydymą, simptomai tampa kontroliuojami, o gali ir visiškai išnykti. „Ne vieno paciento teigimu, negydant ligos laikas ėjo veltui“, - sako gydytoja.

tags: #demesys #gabiems #vaikams

• Sužinokite svarbiausius faktus apie Santaros klinikų raidą ir kasdienybę
• Stebuklingas laukimas su Paw Patrol kalendoriais
• Nuolaidos sauskelnėms ir žaislams RIMI
• Apie kūdikio raidą
• Kaip gimimo eiliškumas veikia vaikų raidą