Apvaisinimas yra biologinis procesas, kurio metu susilieja augalų ir gyvūnų lytinės ląstelės, dar vadinamos gametomis. Dažniausiai zigota susidaro susijungus vyriškajai (spermatozoidui) ir moteriškajai (kiaušialąstei) lytinėms ląstelėms. Šio proceso metu susilieja jų branduoliai, todėl susidaro nauja ląstelė - zigota, iš kurios vystosi naujas organizmas.

Zigota (sen. gr. zygōtē - sujungta į porą) yra ląstelė, atsirandanti susiliejus dviem lytinėms ląstelėms. Tai po apvaisinimo susidariusi diploidinė ląstelė, iš kurios ima augti ir vystytis naujas organizmas (gemalas). Kadangi susiliejusios gametos būna haploidinės, zigotoje atsikuria diploidinis chromosomų skaičius. Kiekvienoje chromosomų poroje toks individas turi vieną chromosomą iš motinos, o kitą - iš tėvo.
Žmogaus ir daugumos gyvūnų gyvenimo cikle vyrauja diplofazė, todėl apvaisinimo metu skiriamos trys pagrindinės fazės:
Žinduoliams būdinga monospermija, kai patelės lytinę ląstelę apvaisina vienas spermatozoidas. Spermatozoidui įsiskverbus, keičiasi kiaušinėlio apvalkalų laidumas ir kiti spermatozoidai į jį nebegali patekti. Po apvaisinimo zigotoje vyksta segmentacija ir mitozinis dalijimasis, kurio metu ląstelių skaičius dvigubėja, o vėliau zigota tampa gemalu.
Jeigu zigotoje yra visiškai tapatūs genai, zigota ir organizmas vadinami homozigotiniais, o jeigu joje yra skirtingi to paties geno aleliai - heterozigotiniais. Natūraliai visiškai homozigotinių pagal visus genus organizmų nėra. Svarbu paminėti ir dvynių vystymąsi, kurie gali formuotis skirtingai:
| Dvynių tipas | Kilmė | Genetinis panašumas |
|---|---|---|
| Monozigotiniai | Iš vienos zigotos | Vienodas genofondas |
| Dizigotiniai | Iš dviejų zigotų | Skirtingas genofondas |

Šis sudėtingas ląstelių susijungimo ir dalijimosi mechanizmas yra gyvybės tęstinumo pagrindas, užtikrinantis genetinės informacijos perdavimą iš kartos į kartą.
tags: #po #apvaisinimo #susidaro #diploidine #zigota #is