Alergija maistui - vis dažnesnė visuomenės sveikatos problema. Neretai maži vaikai kenčia nuo įvairių produktų sukeliamos alergijos, kuri dažniausiai išsivysto ir pasireiškia jau pirmaisiais gyvenimo metais. Visgi tėvams svarbu žinoti, jog tai nebūtinai yra visą gyvenimą trunkanti būklė: sulaukęs 3-7 metų amžiaus neretai alergiją maistui vaikas „išauga“.
Kodėl išsivysto alergija?
Alergija maistui kyla, kai organizmo imuninė sistema sureaguoja į maiste esančius baltymus lyg į pavojingą svetimkūnį ir pradeda gaminti specifinius antikūnus. „Jei abu tėvai alergiški, didelė tikimybė, net 60-80 proc., kad alergija išsivystys ir mažyliui, tačiau alergijos „jungiklį“ gali įjungti įvairūs veiksniai: ne tik paveldimumas, bet ir aplinkos įtaka - tabako dūmai, užterštas oras, per daug sterili buitis, žarnyno mikrofloros pokyčiai dėl Cezario pjūvio, antibiotikų vartojimo ar nesveiko maisto“, - aiškina specialistai.
Kaip IŠ TIESŲ VEIKIA imuninė sistema – IMUNINĖ SISTEMA
Maisto alergija vs. maisto netoleravimas
Labai svarbu skirti tikrąją alergiją nuo maisto netoleravimo. Alergija maistui yra susijusi su imunine sistema ir gali sukelti gyvybei pavojingas reakcijas, pavyzdžiui, anafilaksiją. Maisto netoleravimas - tai neimuninės kilmės reakcija, dažniausiai susijusi su virškinimo sistemos sutrikimais ar fermentų trūkumu (pavyzdžiui, laktozės netoleravimas).
Pagrindiniai skirtumai:
| Požymis | Alergija maistui | Maisto netoleravimas |
|---|---|---|
| Imuninė sistema | Dalyvauja (IgE antikūnai) | Nedalyvauja |
| Simptomai | Bėrimas, dusulys, tinimas | Pilvo pūtimas, skausmas, viduriavimas |
| Pavojus | Gali būti mirtinas | Dažniausiai nekelia grėsmės |
Ką daryti nustačius alergiją?
Gydytojai alergologai pabrėžia: jei tyrimai nustatė alergiją, nereikia galvoti, kad ji išliks visą gyvenimą. Tiksliausiai alergiją patvirtina provokaciniai oraliniai mėginiai, kai vaikas medikų priežiūroje gauna vis didesnes alergeno dozes. Jei alergija diagnozuota, pagrindinis gydymo metodas - alergenų vengimas, tačiau tai turi būti daroma protingai.
- Eliminacinė dieta: Griežtai šalinami tik tie produktai, kurie tikrai sukelia alergiją.
- Stebėjimas: Svarbu žymėtis maisto dienyną, kada ir kokios reakcijos pasireiškė.
- Pakartotinis įvedimas: Kai kuriais atvejais, prižiūrint gydytojui, po kelių mėnesių bandoma vėl įtraukti produktą, kad patikrintų, ar vaikas „išaugo“ alergiją.
Ar galima apsisaugoti?
Moksliniai tyrimai rodo, kad „sterili“ aplinka nepadeda išvengti alergijų. Priešingai - ankstyvas sąlytis su įvairiais mikroorganizmais (pavyzdžiui, auginant naminius gyvūnus) gali „treniruoti“ imuninę sistemą. Taip pat svarbu pabrėžti, kad profilaktinės dietos besilaukiančioms ar žindančioms mamoms nėra rekomenduojamos, nebent vaikui nustatyta konkreti alergija. Svarbiausia - subalansuota mityba ir specialistų priežiūra.