Išmaniųjų technologijų įtaka vaikų raidai: tyrimų įžvalgos ir rizikos
Šiuolaikiniai vaikai nuo pat gimimo apsupti informacinių technologijų (IT), kurios daro didelę įtaką jų elgesiui, emocinei raidai ir socialiniams įgūdžiams. Naujosios technologijos ir vaikų raida: tyrimų įžvalgos rodo, kad nors technologijos gali suteikti daug naudos, svarbu suprasti ir galimą neigiamą poveikį bei rasti būdų, kaip užtikrinti sveiką ir subalansuotą vaikų raidą technologijų amžiuje. Su kokiomis rizikomis susiduria į technologijų spąstus patekę vaikai ir ar išmanieji prietaisai daro tėvus išmanesniais, asociacijos „Mentor Lietuva“ jiems organizuotame seminare atskleidė VU Psichologijos instituto profesorė, psichologė psichoterapeutė Roma Jusienė.
Išmaniosios technologijos trikdo vaikų raidą
Įvairių tyrimų rezultatai patvirtina, jog vaikų raidai svarbus ne tik tėvų pavyzdys, aiškios taisyklės, bet ir realiojo aplinkoje, gyvai atliekami įvairūs užsiėmimai, kurių negali imituoti kompiuteriniai ar telefoniniai žaidimai. „Kiekviename vaiko raidos etape yra svarbių veiklų, kurių negali pakeisti išmaniosios technologijos. Kalbant apie labai mažus vaikus, viena iš svarbiausių veiklų yra laisvas, kūrybinis vaidmenų žaidimas, kurio metu vaikas pats kuria situacijas, jas inicijuoja, stabdo. Daugybė tyrimų rodo, kad tokia veikla labiausiai ugdo vaiką“, - akcentuoja psichoterapeutė.
Nors šiais laikais yra sukurta daugybė kūrybinių kompiuterinių žaidimų, kuriuose suteikiama galimybė kurti pasaulius, piešti ar žaisti, jie negali patenkinti visų vaikui reikalingų pažinimo poreikių. „Tokie žaidimai, nors ir besiorientuojantys į vaikų kūrybiškumą, dažniausiai tik apriboja vaiką bei jo fantaziją. Juos žaidžiant nėra įtraukiami skirtingi pojūčiai, pavyzdžiui, vaikas negali realiai paliesti norimo daikto, pajusti jo kvapo, neįtraukiamas kūno valdymas. Žaisdami tikrus žaidimus, vaikai lengviau ir greičiau supranta aplink juos supantį pasaulį ir gerina savo kūno jautimą bei valdymą, taip pat patiria žymiai didesnį džiaugsmą, malonumą ir laisvę“, - pasakojo R. Jusienė.
Pasak psichologės, kompiuteriniai žaidimai kuria tik šių pojūčių ir jausmų iliuzijas. Jos ypač vilioja mokyklinio amžiaus vaikus, kurie susiduria su pirmomis nesėkmėmis ir ne visada sulaukia tinkamos pagalbos. „Pradinukai vienareikšmiškai yra labai smalsūs, siekiantys pažinti, atrasti, suprasti. Pradėjus lankyti mokyklą ir patyrus nesėkmes, vaikai labai lengvai gali pasijusti menkaverčiais, prastesniais už kitus. O lengvai pasiekiami kompiuteriniai žaidimai suteikia vaikui galimybę laimėti, gauti prizą ir kompensuoti sėkmės stoką, tačiau tokie žaidimai tik sukuria iliuziją: iš vienos pusės tu lyg ir patiri sėkmę, bet realiame gyvenime nebūtinai tampi savimi labiau pasitikintis ar sėkmingesnis“, - aiškino psichologė.
VU Psichologijos instituto profesorė Roma Jusienė teigia, kad nėra vienareikšmiškai galima pasakyti, jog vaikų kūrybiškumas, mąstymas ar vaizduotė tik blogėja. Tačiau ji pabrėžia, kad vaikai, kurie prie išmaniųjų ekranų būna daugiau negu valandą per dieną, turi daugiau elgesio ir emocijų problemų, negu tie, kurie būna iki valandos. Ilgesnis mažų vaikų buvimas prie ekranų yra susijęs su įvairiomis fizinės ir psichikos sveikatos problemomis, pavyzdžiui, trumpesne miego trukme, dažnesniais somatiniais skundais, nesveiko maisto vartojimu, didesnėmis elgesio ir emocijų problemomis.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininko, Skaitmeninės etikos centro eksperto dr. Juliaus Burkausko teigimu, šiandien daugėja vaikų, įsitraukusių į išmaniuosius įrenginius, taip pat ilgėja laikas, kurį jie praleidžia prie ekranų. Pastebima, kad vaikai, kuriems ekrano laikas nėra ribojamas, turi daugiau elgesio ir emocinių problemų. Taip pat prie ekrano praleidžiant daugiau laiko didėja probleminio naudojimosi internetu rizika.
Probleminis interneto naudojimas siejamas su prastais mokymosi rezultatais; valgymo sutrikimais; liesumu, antsvoriu arba nutukimu; miego sutrikimais; nuolatiniu nuovargiu; neaiškiais somatiniais negalavimais, skundais, skausmais; regėjimo sutrikimais; netaisyklinga laikysena ar tam tikrais judėjimo sutrikimais dėl netaisyklingos laikysenos; prislėgtumu, nerimo sutrikimais, kitais emociniais, elgesio sutrikimais arba problemomis, kurios dar nesiekia sutrikimo lygio, tačiau jau pasireiškia kasdieniame elgesyje ir emocijose. Paauglystėje, patiriant įtampą ir stresą keliančius brendimo iššūkius, itin patrauklu pasislėpti ar ieškoti nusiraminimo prie ekranų, tačiau tai - tarsi uždaras ratas: emocijų ar elgesio problemos didina probleminį interneto naudojimą, o pastarasis ilgainiui lemia dar prastesnę emocijų reguliaciją. Taip pat pernelyg įsitraukus į internetą vaikas gali būti mažiau įsitraukęs į kitas veiklas, svarbias jo raidai ir sveikatai, tokias kaip užsiėmimas sportinėmis veiklomis, neformaliojo ugdymo veiklų lankymas ar kūrybinės veiklos, per kurias vaikas galėtų save išreikšti, būti fiziškai aktyvus.
Moksliniai tyrimai parodė, kad ilgesnis ekranų naudojimas mažina vaikų atminties, kalbos ir savikontrolės gebėjimus, o tai ypač svarbu vaikystėje, kai smegenys dar vystosi. 6-11 m. vaikų naudojimosi ekranais pramogoms trukmė siejosi su mažesniais girdimosios atminties ir vizualiniais-motoriniais gebėjimais. Mažesni vaikų slopinamosios kontrolės gebėjimai siejosi su ilgesne naudojimosi ekranais trukme ankstesnių tyrimo etapų metu ir foninio TV dažnumu. Vaikai, kurių šeimose nenuoseklios taisyklės dėl IKT prietaisų naudojimo, turi mažesnius regimosios atminties gebėjimus. 6-14 metų vaikų didesnę mokymosi motyvaciją ir pasiekimus prognozavo mažesnė naudojimosi ekranais pramogoms trukmė ir didesnis fizinis aktyvumas.
Išmanieji telefonai tiesiogiai veikia vaikų vystymosi procesus. Žmogaus praleidžiamas laikas prie ekranų turi tiesioginės įtakos jo gyvenimo kokybei. Laikas prie ekranų tampa vienu pagrindinių veiksnių, lemiančių probleminį interneto naudojimą - reiškinį, kai žmogus praleidžia per daug laiko internete, o tai daro žalą kasdieniam gyvenimui. Tai apima priklausomybę nuo žaidimų, socialinių tinklų, vaizdo turinio, pornografijos ar impulsyvų apsipirkinėjimą. PIN siejamas su bendravimo sunkumais, prastais akademiniais rezultatais, miego ir nuotaikos sutrikimais, net savižudiškomis mintimis.
Vokiečių mokslininkų tyrimas įrodė, kad dabartinių vaikų gebėjimas skirti spalvas yra daug menkesnis, palyginus su vaikais prieš 10-15 metų. Nuo pat mažumės įpratę gauti daug ką vaizdų pavidalu, vaikai turės kitokį pasaulio matymą, nes jie gauna gatavą vaizdą, jiems nereikia stengtis jo kurti patiems. Ilgai būnant prie ekranų, nukenčia kai kurie gebėjimai, ypač smulkiosios motorikos, regimojo suvokimo, vaizdinės atminties.
Tėvai, kurie nenuosekliai taiko taisykles dėl įrenginių naudojimo, dažniau pastebi, kad jų vaikai turi silpnesnius mokymosi rezultatus ir mažesnę motyvaciją. Daugiausia interneto naudojimo pikas pasiekiamas tarp 14-16 metų amžiaus paauglių.
Išmanieji telefonai tampa vis didesne visuomenės problema. Didžioji dauguma tėvų - net 85 proc. Visgi, daugiau nei pusė vaikų sako priešingai - tėvai ekranuose praleidžia dar daugiau laiko nei jie patys. Tai atskleidžia ryškų paradoksą: suaugusieji nori kontroliuoti vaikų įpročius, bet patys tampa blogu pavyzdžiu. Beveik pusė suaugusiųjų prisipažįsta negalintys apriboti savo ekrano laiko - 39 proc. naudojasi telefonu 2-4 val., o 22 proc. - virš 5 val.
Visai neseniai buvo pristatyti mokslinio tyrimo „Šiuolaikinės informacinės technologijos ir mažų vaikų sveikata“ rezultatai. Jį atliko Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų grupė, vadovaujama Psichologijos instituto prof. dr. Romos Jusienės. Tyrimo metu nustatyta, kad kuo ilgiau maži vaikai būna prie ekranų, tuo labiau nukenčia kai kurie jų gebėjimai, ypač smulkiosios motorikos, regimojo suvokimo, vaizdinės atminties.
Nors technologijos gali padėti mokytis, jos taip pat atveria duris rimtiems iššūkiams vaikų ir paauglių raidai. Tyrimai rodo, kad neribotas telefonų ar planšečių naudojimas klasėje palengvina prieigą prie netinkamo turinio - smurtinių vaizdų, pornografijos - bei didina patyčių internete, asmens duomenų skleidimo ir socialinio lyginimosi riziką. Tai ne tik kenkia psichikos sveikatai, bet ir mažina bendruomeniškumo jausmą bei didina atskirtį tarp bendraamžių. Nurodoma, kad technologijos daro tiesioginę įtaką ir mokymosi kokybei. Skaitmeniniai trikdžiai blaško dėmesį, trukdo susikaupti ir iš esmės mažina mokymosi efektyvumą. Net ir nenaudojamas išmanusis telefonas, gulintis ant suolo, silpnina kognityvinius gebėjimus, nes smegenys išnaudoja dalį išteklių bandydamos atsispirti pagundai jį tikrinti.
Paauglystėje svarbus realaus santykio kūrimas
Realus bendravimas, bendraamžių palaikymas ir pritapimas ypač svarbus ir reikalingas paauglystėje. „Tie paaugliai, kurie sunkiai sugeba kurti santykius su aplinkiniais, komunikuoti, dažnai ir šeimose neturi artimo ryšio su suaugusiais. Tokie vaikai realaus santykio trūkumą kompensuoja naršydami ir komunikuodami socialiniuose tinkluose. Tačiau tai neugdo jų gebėjimo bendrauti ir vėliau kurti santykių realybėje. Tuo tarpu jaunuolių, kurie turi stiprius bendravimo įgūdžius realybėje, socialiniai tinklai taip neveikia, nes iliuzijomis ir pakaitiniais sprendimais jie netenkina esminio poreikio būti artimame santykyje su kitu žmogumi“, - pasakojo specialistė.
Ji pabrėžia, jog nemokėjimas patenkinti šio poreikio taip pat ugdo priklausomybę nuo išmaniųjų technologijų. „Gali būti, kad kitų būdų, kaip patenkinti savo poreikius, vaikas net nežino, neisikojo arba bandė ieškoti, bet liko nusivylęs. Pavyzdžiui, vaikas kreipėsi į tėvus, prašydamas pagalbos, kai jam buvo neramu, o jie pasakė „eik šalin“ ir nusigręžė į telefono ar kompiuterio ekraną. Ko vaikas išmoksta, matydamas tokį pavyzdį? Jis tai priima kaip normalų elgesį ir išmaniuosius prietaisus naudoja, kai jam neramu ar nori pabėgti nuo problemų. Dar tiesesnis kelias į tokio pobūdžio priklausomybes, kai mes patys vaikui atkišame išmanųjį telefoną ar įjungiame filmukus, kai jis būna sunerimęs ar prislėgtas, kai „neranda sau vietos“, - sakė psichoterapeutė.
Kuo daugiau laiko vaikas praleidžia internete, tuo didesnė tikimybė, kad gali susidurti su daugiau grėsmių. Aktyvus interneto naudojimas siejamas su elgesio problemomis ir kompulsyviu interneto naudojimu (KIN) - pernelyg dideliu, sunkiai kontroliuojamu įsitraukimu naudojantis internetu, dėl to nukenčia kitos kasdienės veiklos, daroma neigiama įtaka vaiko sveikatai ir savijautai. Tyrimai rodo, kad kuo geriau vaikas jaučiasi su tėvais, kai tėvai gerbia, padrąsina vaiką, tuo mažesnė kompulsyvaus naudojimosi internetu tikimybė.
Skaitmeninės etikos centras nurodo, kad problemos sprendimas slypi ne draudimuose, o ribose ir aiškiose taisyklėse. Švietimo aplinkoje, kur dėmesys ir mąstymas yra itin svarbūs, būtina mažinti išorinius trikdžius ir kurti sąlygas, kuriose mokiniai galėtų pilnavertiškai mokytis ir augti.
Dr. J. Burkausko teigimu, svarbu pastebėti, kiek laiko per dieną vaikas praleidžia prie išmaniųjų įrenginių ekranų, ar bando jais naudotis paslapčia. Taip pat tėvams rekomenduojama pastebėti, kokia būna vaiko reakcija, kai paprašoma išjungti įrenginį - ar vaikas jį išjungia, ar reaguoja emocingai - pyksta, verkia, prieštarauja, kai pasibaigia sutartas naudojimosi įrenginiu laikas. Vaiko per didelį naudojimąsi išmaniaisiais įrenginiais galėtų išduoti ir miego problemos ar naudojimasis jais prieš miegą, miego stoka ir mieguistumas dieną. Naudojimasis išmaniaisiais įrenginiais valgant, namų darbų neatlikimas taip pat galėtų būti užuomina į probleminį naudojimąsi internetu. Pastarąjį gali išduoti ir kūno simptomai, tokie kaip medicininėmis priežastimis nepaaiškinamas galvos, pilvo ar viso kūno skausmas.
Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininko teigimu, čia labai didelę reikšmę turi su vaiku mezgamas ryšys ir parodymas, kad vaikas yra svarbus: „Tokį ryšį sukurti gali padėti nuoširdus domėjimasis tuo, ką vaikas veikia prie kompiuterio ar išmaniojo įrenginio, kokias veiklas mėgsta, kokius žaidimus žaidžia. Svarbu ne tik riboti išmaniųjų įrenginių naudojimą, bet ir rasti, kuo vaikas galėtų užsiimti vietoj to - kas jam būtų įdomu, keltų smalsumą ne ekrane.“
Dr. J. Burkausko patarimu, šeimoje riboti ekranų laiką galėtų padėti aiškios ir nuoseklios taisyklės, kurios galėtų apibrėžti, kada, kaip, kur ir kiek laiko naudojamasi išmaniaisiais įrenginiais: „Pavyzdžiui, šeima gali sutarti, kad jais nesinaudojama miegamajame prieš miegą.“
Pasak mokslininko, poreikis naudotis internetu vaikui gali kilti ir iš jo socialinės aplinkos: „Pavyzdžiui, koks nors žaidimas gali būti populiarus vaiko klasėje, ir pačiam vaikui gali atrodyti, kad kiti vaikai prie ekrano praleidžia daug daugiau laiko. Tokiu atveju galėtų padėti, pavyzdžiui, bendri klasės tėvų ir bendramokslių susitarimai dėl laiko, kada ekranai išjungiami „tėvų kontrolės“ priemonėmis.“
Kalbant apie tai, kiek laiko per dieną skirtingo amžiaus vaikai gali praleisti prie ekranų, mokslininkas atkreipė dėmesį, kad visiems būtina vengti žiūrėti į ekranus bent 1-2 valandas prieš miegą, nes kompiuterių, telefonų ir kitų išmaniųjų įrenginių ekranai skleidžia vadinamąją mėlynąją šviesą, kuri gali sutrikdyti žmogaus miego ritmą ir prisidėti prie nuotaikos svyravimų.
Paklaustas, ką mano apie situacijas, kai neretai tėvai, norėdami vaiką nuraminti ar išpešti laiko sau, tiesiog įduoda vaikui į rankas telefoną, dr. J. Burkauskas teigė, kad tai, ypač kalbant apie jauną amžių, yra itin pavojinga dėl perteklinės ekranų stimuliacijos smegenims: „Būtent dėl šios priežasties vaikams iki dvejų metų ekranų naudojimas visiškai nerekomenduojamas. Šiuo atveju labai svarbi ir pati šeimos dinamika. Šeima dėl šio trumpo „patogumo“ gali skatinti probleminio interneto naudojimo išsivystymą. Toks elgesys gali indikuoti ir problemas šeimoje - negalėjimą patenkinti vaiko poreikių, nuoseklių taisyklių trūkumą, aiškių ribų šeimoje nebuvimą. Kartais iš tiesų nutinka taip, kad kuo vaiko ir tėvų santykiai prastesni, tuo didesnė rizika vaikui įsitraukti į ekranus. Jei reali aplinka geba patenkinti esminius vaiko poreikius - saugumo, emocinių ryšių, saviraiškos, nėra reikalo „pakaitalų“ ieškoti internete.“
Kalbėdami apie ekranų daromą žalą tiek vaikams, tiek ir suaugusiesiems, specialistai dėmesį atkreipia ir į patį tėvų elgesį - jų rodomą pavyzdį. Dažnu atveju patys iš mobiliųjų telefonų ar kitų išmaniųjų įrenginių ekranų negebantys išlįsti tėvai to reikalauja iš savo vaikų. Bet ar galima tikėtis, kad jų taikomos kontrolės priemonės veiks ir vaikai laikysis nustatytų ribų, jei jų tėvai patys nesilaiko tų pačių taisyklių?
Telekomunikacijų bendrovės inicijuotas tyrimas atskleidė, kad 96 proc. žmonių tikrina telefoną vos nubudę, 90 proc. naršo prieš miegą (dažniau tai daro moterys ir jaunimas iki 29 metų), 72 proc. pasiima telefoną į tualetą (dažniau vyrai, 30-39 metų), 77 proc. tikrina telefoną valgydami su šeima, žiūrėdami filmą, 69 proc. - būdami su draugais, 71 proc. mobilųjį įrenginį įsijungia per pasimatymą. 87 proc. tikrina telefoną bendraudami su artimaisiais, tačiau 72 proc. mano, kad naršymas kartu - vis tiek yra laikas kartu. 84 proc. tėvų mano, kad vaikai telefonu naudojasi per daug, 67 proc. nustato telefono naudojimo taisykles vaikams, bet tik 23 proc. jų laikosi; 31 proc. neturi jokių taisyklių. 43 proc. mano, kad suaugusieji veidmainiauja, kai riboja vaikų telefono naudojimą, bet ne savo. 53 proc. paauglių (16-19 metų) mano, kad jų tėvai telefone praleidžia tiek pat arba net daugiau laiko nei jie. 50 proc. paauglių norėtų mažiau būti prie ekrano, kad galėtų daugiau bendrauti su draugais gyvai (tarp merginų šis noras dar dažnesnis).
Pasak J. Markeliūnės, klausimas, ar dar mokame būti be telefono, šiandien tampa vis aktualesnis. Bendrovė siūlo atsiimti nemokamą „Ryšio dėžę“, į kurią bent valandą per dieną visi šeimoje sudėtų savo mobiliuosius telefonus ir tą laiką skirtų gyvam, kokybiškam bendravimui.
Bendrovė taip pat vykdo saugaus elgesio iniciatyvą „Augu internete“, kurios tikslas - patarti ir interneto saugumo klausimais edukuoti tėvus, mokytojus, vaikus ir visus, kurie „auga“ internete. Svarbiausia - į dialogą su pačiais vaikais. Kalbama apie įrenginių saugumą ir pagarbų bei atsakingą elgesį internete; kaip atpažinti virusu užkrėstą e. laišką arba SMS; kuo gresia prisijungimas prie nesaugaus „Wi-Fi“ tinklo; į ką atkreipti dėmesį siunčiantis programėles; kokios informacijos apie save geriau neviešinti; ką daryti, jei tapai elektroninių patyčių auka. Anksčiau netinkamas turinys internete būdavo labiau lokalizuotas: pasiekiamas sąmoningai nueinant į tam tikrus portalus, dabar šis turinys vis dažniau įsimaišo į įprastai „nekaltą“ srautą. Todėl labai svarbu mokyti jaunuolius kritinio mąstymo, kad jie gebėtų atpažinti ir atsitraukti nuo grėsmingo turinio.
Rekomendacijos dėl laiko, praleidžiamo prie ekranų
Norint, kad vaikai nepapultų į technologijų spąstus, Roma Jusienė pataria kiekvieną dieną su vaiku realiai bei kokybiškai bendrauti mažiausiai pusvalandį, o laiką, praleidžiamą prie išmaniųjų prietaisų, nustatyti vadovaujantis įvairių tyrimų išvadomis. Remiantis jomis, 2 metų neturintiems vaikams naudotis išmaniaisiais prietaisais iš viso negalima, iki 6 metų vaikai per dieną prie jų saugiai gali praleisti iki 30 min. Pradinukams bei paaugliams saugus rekomenduojamas laikas - 2 valandos per dieną, geriau dalinant jas bent į dvi dalis po valandą.
Tyrimo autoriai rekomenduoja, kad mažiems, ikimokyklinio amžiaus vaikams prie išmaniųjų prietaisų derėtų praleisti iki valandos per dieną. Dvi valandos prie ekranų jau yra labai pavojinga riba.
Kiek laiko prie išmaniųjų įrenginių ekranų gali praleisti skirtingo amžiaus vaikai? Vaikai iki 2 metų amžiaus visai neturėtų naudotis išmaniaisiais įrenginiais ar žiūrėti televizoriaus. Vienintelė išimtis, jei išmaniosios technologijos naudojamos bendrauti ir ryšiui palaikyti - kai su vaiku bendraujama vaizdo skambučiais, nes gyvai bendrauti nėra galimybių. Nuo 2 iki 5 metų amžiaus vaikams išmaniosiomis technologijomis rekomenduojama leisti naudotis ne ilgiau kaip pusvalandį-valandą per dieną. Bendrai rizika probleminiam interneto naudojimui vertinama suskaičiuojant, kiek vidutiniškai valandų per dieną (vertinant savaitės eigoje) vaikas naudojasi bet kokiais įrenginiais, turinčiais ekranus. Rizika fiksuojama, jeigu, pavyzdžiui, ikimokyklinukas praleidžia valandą ir daugiau, paauglys - daugiau kaip 3 valandas. Mokyklinio amžiaus vaikams ir paaugliams riziką rodo didesnė kaip 2 valandų naudojimosi internetu laisvalaikiui ir pramogoms trukmė arba didesnė kaip 4 valandų naudojimosi bet kokiais ekranais įvairiais tikslais trukmė.
Ką gali daryti tėvai ir pedagogai?
Skatinti vaikus skaityti knygas, keliauti, žaisti ne tik internetinius žaidimus, piešti, dainuoti, sportuoti. Leisti vaikams nuobodžiauti, kad atsirastų kūrybiškumas, mąstymas ir vaizduotė. Jei vaikas dažnai klausia „Ką man veikti?“, jam trūksta kūrybiškumo. Naudoti IKT įrankius, kurie skatina kūrybiškumo ugdymą, vaikų mąstymą ir lavina vaizduotę. Leisti atsiskleisti vaikų įvairiausiems gebėjimams ir juos palaikyti - ne rezultatą, bet patį procesą. Patirti tą patį smagumą. Piešti ar daryti kokius nors darbelius kartu su vaikais. Ugdyti rankos ir akies koordinaciją: minkyti molį ar plastiliną, kurie suteikia visai kitą stimuliaciją visam delnui, visiems pirštams. Pamiršti, kad ugdant vaikus, reikia leisti atsiskleisti jų įvairiausiems gebėjimams, kokie jie bebūtų, ir juos palaikyti - ne rezultatą, bet patį procesą. Patirti tą patį smagumą. Pripildyti vaiko aplinką gero turinio pavyzdžiais, siekti, kad jo aplinka būtų kuo natūralesnė, paaiškinti visus iškilusius nesusipratimus, blogus pavyzdžius ir pan.
Emocinio intelekto svarba
Emocijos vaidina esminį vaidmenį žmogaus gyvenime, o jų raida prasideda jau vaikystėje. Emocinis intelektas (EQ) - tai gebėjimas tikrinti savo paties ir kitų žmonių jausmus bei emocijas, juos atskirti ir naudoti šią informaciją, nukreipiant savo mintis ir veiksmus. Kaip ugdyti emocinį intelektą? Skatinti vaikus pasipasakoti savo jausmus, nes tai padeda suprasti kitų žmonių išgyvenimus. Mokyti vaikus suprasti laikysenos, veido išraiškos, balso tono ir kitos kūno kalbos prasmę, nes tai padės jiems suvokti savo ir kito emocijas. Skaityti pasakas, istorijas ir aptarti jas su vaikais. Skatinti vaikus žaisti žaidimus, kurie lavina emocinį intelektą. Būti empatiškiems ir rodyti rūpestį vaikams. Ugdyti vaikų savivertę ir atsparumą stresui. Nustatyti aiškias taisykles bei ribas ir tvirtai jų laikykitės. Mokyti vaiką, ko iš jo tikitės. Užkirskite kelią problemoms, kol jų dar neatsirado.
Rizika - daugiau elgesio ir emocinių problemų
Daugėja vaikų, įsitraukusių į išmaniuosius įrenginius, taip pat ilgėja laikas, kurį jie praleidžia prie ekranų. Pastebima, kad vaikai, kuriems ekrano laikas nėra ribojamas, turi daugiau elgesio ir emocinių problemų. Taip pat prie ekrano praleidžiant daugiau laiko didėja probleminio naudojimosi internetu rizika.
Pradinukams geriausia naudoti tik skambinimo funkciją turinčius įrenginius be žaidimų ar interneto. Psichologė prof. Roma Jusienė pabrėžia, kad kuo vėliau vaikas pradeda naudoti išmanųjį, tuo geriau.
Nurodoma, kad technologijos daro tiesioginę įtaką ir mokymosi kokybei. Skaitmeniniai trikdžiai blaško dėmesį, trukdo susikaupti ir iš esmės mažina mokymosi efektyvumą. Net ir nenaudojamas išmanusis telefonas, gulintis ant suolo, silpnina kognityvinius gebėjimus, nes smegenys išnaudoja dalį išteklių bandydamos atsispirti pagundai jį tikrinti.
Išmanieji telefonai tiesiogiai veikia vaikų vystymosi procesus.
Apibendrinimas ir rekomendacijos
Visuomenėje vis garsiau kalbama apie išmaniųjų technologijų įtaką vaikų raidai. Nors jos suteikia daug galimybių mokymuisi ir bendravimui, svarbu nepamiršti ir rizikų. Specialistai rekomenduoja tėvams skirti pakankamai dėmesio vaikų realiam bendravimui, nustatyti aiškias taisykles dėl išmaniųjų prietaisų naudojimo ir patiems būti geru pavyzdžiu. Svarbu ugdyti vaikų emocinį intelektą, skatinti kūrybiškumą ir fizinį aktyvumą, taip užtikrinant jų visapusišką ir sveiką raidą.
Palaikyk Balansą Per Ugninio Arklio Metus (Intuityvi Išmintis) | Paulius Daukšas #išmintis #balansas
Australijoje socialiniai tinklai draudžiami iki 16 metų. Nyderlandai ir Vengrija uždraudė pernai. Ispanija ir Graikija draudžia naudoti pamokų metu. Prancūzija draudžia telefonų ir planšečių naudojimą mokyklose (taip pat ir pertraukų metu) jaunesniems nei 15 m. Belgija draudžia telefonais naudotis jaunesniems nei 12 metų mokiniams.
Mokyklose, kuriose mokiniai nesinaudoja mobiliaisiais telefonais, didelė dalis mokinių pertraukų metu žaidžia judriuosius žaidimus. Daugumai vaikų nėra būdinga sėdėti ir nieko neveikti, todėl jie natūraliai renkasi judėti, tai paspartina ir mokinių socializacijos procesus.
Mokykla yra puikus žmonijos išradimas, skirtas ne tik žinioms įgyti. Išmaniųjų telefonų naudojimas mokyklose blaško vaikų dėmesį, trukdo susikaupti ir silpnina mokymosi rezultatus. Be to, socialiniuose tinkluose plintantis neigiamas turinys dažnai lemia psichologinius iššūkius, tokius kaip patyčios ar menkavertiškumo jausmas.
Mokykla yra ir mokymosi, ir socializacijos, ir gerųjų įpročių ugdymosi erdvė. Mokykla yra atsakinga už vaikų sveikatą tuo metu, kai vaikai yra mokykloje.
Laikas, kurį vaikai praleidžia ekranuose, yra laikas, kuris neskiriamas mokslui, pomėgiams, sportui, knygoms ar laikui su draugais. Mokykla turėtų būti ta vieta, kurioje vaikai gali susikaupti neblaškomi skaitmeninių trikdžių, mokintis socialinių įgūdžių, bendrauti tarpusavyje, jaustis saugūs, judėti - t. y. „gyventi“.
Mobilieji įrenginiai siaurina vaiko pasaulio matymo lauką, riboja pojūčius, kausto kūną nejudroje, iškreipia tikro ryšio patyrimą ir supratimą. Taip trikdoma natūrali vaiko raida. Mes, suaugusieji, tėvai, mokytojai, sveikatos priežiūros specialistai, turime padėti vaikams išmokti naudotis išmaniosiomis technologijomis saugiai ir grąžinti į mokyklų koridorius ir namų kiemus vaikų judrius žaidimus ir ryšį žiūrint vienas kitam į akis.
Vaikų ir paauglių naudojimasis išmaniaisiais telefonais be taisyklių didina riziką dažniau turėti sveikatos problemų: miego sunkumų, regos sutrikimų, laikysenos problemų ir kt. Didėja rizika turėti ir dėmesio problemų, mokymosi sunkumų ir patirti daugiau streso, nerimo. Mokykloje labai svarbus laikas tobulinti bendravimo įgūdžius, o jis sutrumpėjo. Tarp paauglių daugėja netolerancijos ir agresijos apraiškų bendraamžiams, mokytojams, tėvams ir sau. Nepalikime jų vienų spręsti šios problemos, o pradėkime įvesti taisykles naudojimisi ir pasiūlykime ne mažiau įdomias kitas veiklas.
Mokyklose, kuriose mokiniai neturi po ranka telefono, jie geba „įjungti“ fantaziją ir užsiimti daugybe kitų nuostabių dalykų-mokytis, bendrauti tarpusavyje, kurti, žaisti.
Mokyklose, kuriose mokiniai nesinaudoja mobiliaisiais telefonais, didelė dalis mokinių pertraukų metu žaidžia judriuosius žaidimus. Daugumai vaikų nėra būdinga sėdėti ir nieko neveikti, todėl jie natūraliai renkasi judėti, tai paspartina ir mokinių socializacijos procesus.
Palaikyk Balansą Per Ugninio Arklio Metus (Intuityvi Išmintis) | Paulius Daukšas #išmintis #balansas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
