Pagalbinio Apvaisinimo Vaikai: Viltis ir Realijos
Vaiko gimimas yra vienas didžiausių gyvenimo stebuklų. Šiandien vis dažniau kelyje į šį stebuklą susiduriama su įvairiomis problemomis. Laimei, poroms, kurios susiduria su sunkumais pastoti, yra gydymo būdai, palengvinantys šį natūralų procesą. Pagalbinis apvaisinimas - tai medicininė procedūra, kuri padeda poroms susilaukti vaikų, kai natūrali pastojimo galimybė yra sumažėjusi arba neįmanoma. Tai medicininiai metodai, padedantys pastoti, ir taikant šiuos būdus, pasaulyje gimė daugiau nei milijonas vaikų.
Pagalbinis apvaisinimas buvo pradėtas naudoti dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, kai gimė pirmasis kūdikis, naudojant IVF. Nuo jos sukūrimo, naudojant pagalbinio apvaisinimo technologiją, visame pasaulyje jau gimė daugiau nei 8 milijonai kūdikių. Lietuvoje dirbtinis apvaisinimas taikomas jau 20 metų. Šiemet pirmiems Lietuvoje vaikams, gimusiems po dirbtinio apvaisinimo, sukako 20 metų. Tokiu būdu yra gimę keli tūkstančiai vaikų.
Nevaisingumas: Priežastys ir Paplitimas
Nevaisingumo problemos yra gana plačiai paplitusios. Pasak statistikos, maždaug 15-20 proc. porų gali turėti vaisingumo problemų. Prognozuojama, kad per artimiausius 10-20 metų tokių porų padaugės iki 30 proc. Manoma, kad Lietuvoje su nevaisingumu susiduria apie 10-20% porų. Nevaisingumo priežastys yra įvairios: 40 proc. šeimų nevaisingos yra moterys, 40 proc. - vyrai, 10 proc. šeimų nevaisingumo priežastys yra neaiškios, dar 10 proc. šeimų yra nevaisingos dėl abiejų partnerių bėdų.
Tačiau nereiškia, kad visoms nevaisingoms poroms reikia pagalbinio apvaisinimo. Pagalbinio apvaisinimo reikia, jei moterims sutrikęs kiaušintakių praeinamumas arba vyro spermos kokybė yra labai bloga. Tokios poros sudarytų apie 10-20 proc. visų negalinčių pastoti. Visos kitos gali pastoti natūraliai, tik reikia tam tikro gydymo. Pavyzdžiui, jeigu moteriai sutrikusi ovuliacija arba nustatyti tik nedideli vyro spermos pakitimai, sperma gali būti tiesiogiai patalpinama į gimdą skatinant ovuliaciją. Pagalbinis apvaisinimas naudojamas tik esant tikrai sudėtingoms situacijoms.
Pagalbinio Apvaisinimo Būdai
Nevaisingumo gydymas apima daug skirtingų metodų ir technologijų. Yra du pagrindiniai pagalbinio apvaisinimo būdai - dirbtinė inseminacija ir apvaisinimas mėgintuvėlyje.
Intrauterininė Inseminacija (IUI)
Intrauterininė inseminacija (IUI) yra pati paprasčiausia pagalbinio apvaisinimo procedūra. Šios procedūros metu specialiai paruošta vyro sperma yra sušvirkščiama tiesiai į gimdą, t.y. apvaisinimas vyksta moters kūne. Intrauterininė inseminacija atliekama natūraliame cikle ovuliacijos metu arba ovuliaciją stimuliuojant vaistais. Būdas patrauklus, nes nereikia chirurginės invazijos ir nejautros. Tai nesudėtinga ir neskausminga procedūra.
Apvaisinimas Mėgintuvėlyje (IVF)
Geriausiai žinomas pagalbinio apvaisinimo metodas pasaulyje - apvaisinimas mėgintuvėlyje, dar žinomas kaip IVF (angl. in vitro fertilization). Pagalbinis apvaisinimas in vitro, arba mėgintuvėlyje, yra procesas, kurio metu moters kiaušialąstė ir vyro spermatozoidas sujungiami laboratorijoje, o ne moters kūne (lotyniška frazė in vitro reiškia „stiklinėje“). Ši technologija taikoma tais atvejais, kai pora susiduria su nevaisingumu dėl įvairių priežasčių, tokių kaip kiaušidžių funkcijos sutrikimai, kiaušintakių nepraeinamumas, vyro spermos kokybės problemos ar nepaaiškinamas nevaisingumas.
Intracitoplazminė Spermos Injekcija (ICSI)
Vienas iš IVF metodų yra intracitoplazminė spermatozoidų injekcija (ICSI), kai spermatozoidai įšvirkščiami į kiaušinėlius specialioje lėkštelėje. ICSI pirmiausia sprendžia vyrų nevaisingumo problemas, tokias kaip prastas spermatozoidų judrumas, sumažėjęs jų skaičius ir nesugebėjimas prasiskverbti į kiaušialąstę. Taikant šį metodą, moters kiaušialąstės yra patalpinamos į mėgintuvėlį, tuomet po vieną spermos ląstelę yra tiesiogiai įšvirkščiama į kiekvieną kiaušialąstę. Ši procedūra reikalauja didelio embriologo meistriškumo ir atsakomybės tam, kad iš tiesų būtų parinktas pats tinkamiausias spermatozoidas.
Spermatozoidų aspiracija iš sėklidžių (TESA)
Jeigu spermoje spermatozoidų nėra, yra nustatyta azoospermija, daliai atvejų spermatozoidai gali būti gaunami iš sėklidžių TESA procedūros metu.
Pagalbinio Apvaisinimo Eiga
Pagalbinio apvaisinimo procesas yra daugiasluoksnis ir reikalauja atidumo kiekviename etape.
1. Specialistų Konsultacija ir Tyrimai
Viskas prasideda nuo poros apsilankymo pas specialistą ir konsultacijos, kurios metu gydytojas surenka anamnezę (ligos istoriją), paklausinės apie menstruacijų ciklą, lytinius santykius ir pan. Konsultacijos metu gydytojas surenka informaciją apie poros medicininę istoriją, paskiria tyrimus, aptaria galimus gydymo būdus.
- Moters tyrimai: hormoniniai tyrimai, ultragarsinis tyrimas, kiaušintakių pratekamumo tyrimas, gimdos kaklelio tyrimas, laparaskopija, histeroskopija ir kt.
- Vyro tyrimai: pagrindinis tyrimas yra spermos tyrimas.
2. Kiaušidžių Stimuliacija
Pagal gydytojo paskirtą protokolą pradedama kiaušidžių stimuliacija - moteris stimuliuojama specialiais hormoniniais vaistais, kurie skatina subręsti daugiau folikulų, o tuo pačiu ir kiaušialąsčių, nei natūraliame moters mėnesinių cikle. Folikulų augimas yra vertinamas atliekant echoskopiją maždaug ciklo viduryje.
3. Kiaušialąsčių Paėmimas ir Spermos Surinkimas
Stimuliacijos pagalba subrandintos kiaušialąstės yra surenkamos transvaginalinės punkcijos būdu. Transvaginalinės punkcijos (ultragarso kontrolėje per makštį punktuojant moters kiaušides specialia adata) metu išsiurbiamas folikulų turinys, kuriame ieškoma kiaušialąsčių. Procedūra atliekama su narkoze. Sperma surenkama masturbacijos būdu arba specialia adata paimama tiesiai iš sėklidžių. Sperma yra specialiai paruošiama, atskiriant progresyvaus judėjimo tiesiaeigius spermatozoidus nuo nejudrių ir negalinčių apvaisinti spermatozoidų ir sukoncentruoti juos labai mažame specialios terpės kiekyje.
4. Apvaisinimas ir Embrionų Kultivavimas
Lytinės ląstelės nėra sukuriamos dirbtinai. Folikuliniame skystyje mikroskopo pagalba yra surandamos moters kiaušialąstės, kurios patalpinamos į specialias terpes. Vėliau į lėkšteles su surinktomis kiaušialąstėmis įlašinamas tam tikras specialiai paruoštos spermos kiekis, arba esant nepakankamam spermatozoidų kiekiui mikromanipuliatoriaus pagalba atrenkami greičiausi, morfologiškai taisyklingiausi spermatozoidai, kurie intracitoplazminės spermatozoido injekcijos metu įtalpinami po vieną į kiekvieną kiaušialąstę, kad būtų užtikrintas apvaisinimas. Tai atliekama tą pačią dieną, kai gaunamos lytinės ląstelės.
Apsivaisinusi kiaušialąstė yra vadinama zigota. Po apvaisinimo zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dviejų, vėliau keturių ir t.t. ląstelių embrionu. Žmogaus embrionu yra vadinamas organizmas nuo apsivaisinusios kiaušialąstės iki 8 vystymosi savaitės, kuomet embrionas tampa žmogaus vaisiumi ir įgauna žmogui būdingą pavidalą. Tačiau, pagalbinio apvaisinimo procedūrų ribose embrionas yra 2-8 nediferencijuotų ląstelių organizmas. Po apvaisinimo embrionai auginami specialiuose laboratorijos inkubatoriuose, kuriuose yra palaikomas pastovus temperatūros ir drėgmės režimas, taip atkuriant artimą natūraliai terpę. Gana dažnai embrionai yra auginami iki blastocistos stadijos. Kritikinis lytinių ląstelių, zigotų ir embrionų įvertinimas viso proceso metu priklauso nuo embriologo.
5. Embriono Perkelimas ir Užšaldymas
Vėliau, gydytojo ir embriologo sprendimu, geriausias embrionas (ar keli) yra perkeliamas į moters gimdą, naudojant specialų minkštą vienkartinį kateterį. Į moters gimdą gali būti patalpinami ne tik aštuonių, bet ir keturių ląstelių embrionai. Jei susiformuoja daugiau blastocistų, nei perkeliama į moters gimdą, jos užšaldomos ateičiai.
Sėkmės Rodikliai ir Įtakojantys Veiksniai
Pastojimo tikimybė po dirbtinio apvaisinimo procedūros - 30-40 proc., priklausomai nuo pacientės amžiaus, nevaisingumo priežasties bei daugelio kitų veiksnių, o natūralioje gamtoje sėkmingi pastojimai sudaro tik 15 proc. Štai pavyzdžiui, jei turime 100 sveikų porų, kurios norėtų šį mėnesį pastoti, tai pavyktų tik 15. Nors medikų nuomone tai geras rezultatas, pacientų lūkesčiai yra dideli, jie tikisi 100 proc., todėl, kai iškart nepavyksta, nusivilia. Net geriausiose pasaulio klinikose po dirbtinio apvaisinimo tik maždaug ketvirtadalis moterų išnešioja kūdikį.
Pagalbinio apvaisinimo technologijų draugijos (SART) 2014 m. duomenimis, sėkmės rodikliai priklauso nuo moters amžiaus:
| Moters amžius | Kūdikių gimstamumas per vieną IVF ciklą su savo kiaušialąstėmis |
|---|---|
| Jaunesnės nei 35 metų | 54,4 % |
| 35-37 metų | 42 % |
| 38-40 metų | 26,6 % |
Vienas svarbiausių veiksnių įtakojančių sėkmę - kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybė, kurią dažnai lemia poros amžius. Taip pat svarbu tinkamai subalansuota stimuliacija moteriai, kontroliuojamas kiaušialąsčių paėmimas punkcijos metu, atsakingas ir kvalifikuotas ginekologo ir embriologo darbas bei tinkamos priemonės - aukščiausios kokybės embrionų auginimo terpės, specialios lėkštelės, naujausi inkubatoriai ir naujos technologijos, leidžiančios stebėti embriono vystymąsi 24 valandas per parą kompiuterio ekrane. Neabejotinai, pagalbinio apvaisinimo sėkmė labai priklauso ne tik nuo šias paslaugas teikiančių specialistų įgūdžių ir kvalifikacijos, modernios įrangos, bet ir nuo aplinkos sąlygų pagalbinio apvaisinimo laboratorijoje. Vilniaus visuomenės sveikatos centras teigia, kad vienas svarbiausių veiksnių pagalbinio apvaisinimo laboratorijoje apdorojant audinius ir ląsteles yra oro kokybė. Bakterijos, virusai, kiti mikroorganizmai gali sąlygoti embrionų žūtį. Todėl laboratorijų patalpose taikomi aukšti švaros reikalavimai, o oras filtruojamas Hepa filtrais, kurie sulaiko itin smulkias daleles, tokias kaip virusai, dujų molekulės ir bakterijos.
Nėštumas po Pagalbinio Apvaisinimo: Mitai ir Realybė
Medikės teigimu, moteriai pastojus, nėštumas turėtų vystytis įprastai ir normaliai, nors šiuo atveju ir taikomos didesnės apsaugos priemonės režimo, sporto, buvimo saulėje atžvilgiu. Tačiau taip yra tik todėl, kad buvo sudėtingesnis pastojimas ir dėmesys nėštumui yra padidintas, nes pora šio nėštumo labai ilgai laukė. Persileidimo dažnis po pagalbinio apvaisinimo procedūrų nėra dažnesnis nei įprastai. Didžiausia persileidimo rizika - iki 12-tos savaitės, kaip ir įprastinio nėštumo atveju. Jei per šiuos tris mėnesius nėštumas išsilaiko, labai didelė tikimybė, kad ir toliau vystysis normaliai.
Neretai galima girdėti, kad dirbtinio apvaisinimo pagalba pastojusios moterys nėštumo metu skundžiasi varginančiais pilvo skausmais. Tačiau skausmai pilve, jei nebuvo kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromo, neturėtų būti susiję su pagalbiniu apvaisinimu. Pirmą nėštumo trimestrą gimdai didėjant, jai keliantis iš mažojo dubens, gali būti skausmai dėl raiščių ištempimo, tačiau tai jau nepriklauso nuo pastojimo būdo. Jeigu visas nėštumas vystosi normaliai, tokiu būdu apvaisintos moterys paprastai gimdo natūraliai.
Kitas dalykas, kad daugiavaisio nėštumo atveju dar labiau didėja tiek neišnešiojimo, tiek vaisiaus vystymosi patologijos rizika. Toks nėštumas ir nutrūksta greičiau, ir didesnė priešlaikinio gimdymo bei neišnešioto naujagimio tikimybė. Poros turi suprasti, kad nebus lengva, bet jeigu jau ryžosi, turėtų tikėtis geriausios pabaigos. Natūraliai nutrūksta iki 75 proc. visų nėštumų, tačiau moteris nejaučia persileidimų, nes daugelis jų įvyksta pačioje nėštumo pradžioje, kol moteris nežino pastojusi.
Vaikai, Gimę po Pagalbinio Apvaisinimo: Sveikata ir Vystymasis
Taip pat yra mitų, kad vaikai, pradėti tokiu būdu, gali būti nesveiki. Patirtis rodo atvirkščią rezultatą - šie vaikai ir sveikesni, ir imlesni mokslams, ir įvairioms papildomoms veikloms - jie sportuoja, muzikuoja, gerai mokosi. Šiems vaikams, jų lavinimui yra skiriamas išskirtinis dėmesys, kadangi jie buvo labai laukiami.
Emociniai ir Socialiniai Aspektai
Nevaisingumo gydymas sukelia daugybę emocijų. Laukimas, nerimas ir gydymo proceso reikalavimai gali sukelti nusivylimą, sumišimą ir pasipiktinimą. Nėštumo metu, nesvarbu, kokiu būdu pastota, labai svarbūs emociniai išgyvenimai. Moterys, kurios ryžtasi dirbtiniam apvaisinimui, labai nori kūdikio ir labai jaudinasi, kad nėštumas nenutrūktų. Poros, pavargusios nuo nuolatinių bandymų, labai dažnai pradeda dėl to pyktis, nebesutarti ir kaltinti vienas kitą dėl taip susiklosčiusios situacijos, todėl viltis susilaukti kūdikio kartu tampa viltimi vėl patirti šeimyninę laimę.
Sėkmingai pasibaigęs pagalbinis apvaisinimas ne tik išgelbsti poras nuo nevaisingumo, tačiau turi įtakos ir santuokai. Kai bandymai užtrunka per ilgai ir medikai nustato, kad pagalbinis apvaisinimas padėti negali, dalis porų ryžtasi pagalbiniam apvaisinimui. Jeigu procedūra būna sėkminga, porą aplankęs begalinis džiaugsmas dažnai po kurio laiko pereina į apmąstymo stadiją - kaip reikės ir ar reikės apie tai pranešti artimiesiems, draugams ir ar reikės papasakoti pačiam vaikui?
Šios šeimos vis dar negali atvirai džiaugtis ir dauguma atvejų slepia šį faktą netgi nuo savo vaikų, kadangi mūsų visuomenė nėra pakankamai tolerantiška šiam reiškiniui. Jeigu nuspręsite pranešti artimiesiems apie vaikelio sunkų atėjimą į jūsų šeimą ir medicininę pagalbą pastojant - būkite pasiruošę atsakyti į pateiktus artimųjų klausimus. Žmonėms labai dažnai trūksta informacijos apie tam tikrus dalykus, o ypač tuos, su kuriais jie nėra susidūrę, todėl galite sulaukti negatyvios reakcijos, ir tokia ji gali būti būtent dėl klaidingo įsivaizdavimo. Tiek anksčiau buvusi vartojama „dirbtinio“ apvaisinimo sąvoka, tiek pats procesas daug kam skamba mįslingai, todėl tai patyrę žmonės gali aiškiai ir suprantamai papasakoti, paaiškinti, kodėl pasirinko šį gydymo būdą kaip vienintelę būtinybę, o ne kaip vieną iš galimybių.
Ar papasakoti ateityje vaikui apie tai, kokiais būdais medikai padėjo jam gimti, priklauso nuo tėvų požiūrio ir pačios pasakojimo priežasties. Tai neturėtų būti istorija paaugliui apie „nueitus kryžiaus kelius“ dėl jo atsiradimo ir apie dabartinį jo nedėkingumą. Rekomendacija būtų apie tai kalbėtis jau visiems suaugus, kai nežinomybės, interpretacijos ar dvejonės nebeturi tokios stiprios įtakos žmogaus savęs suvokimui. Bet kokiu atveju žinia, kad dėl naujos gyvybės buvo dėtos ypatingos pastangos, ir supratimas, kaip ji buvo saugoma, kiek žmonių prie to prisidėjo - priverčia susimąstyti.
Finansiniai Aspektai Lietuvoje
Deja, Lietuvoje pagalbinis apvaisinimas vis dar neįteisintas įstatymu ir, skirtingai nei daugelyje kitų ES šalių, nekompensuojamas. Daugeliui šis gydymo būdas gali būti tiesiog per brangus. Pagrindinio IVF ciklo kaina Jungtinėse Amerikos Valstijose vidutiniškai siekia 12 000-15 000 JAV dolerių. Kai kurioms šeimoms tenka imti paskolas, siekiančias ir 20 000 eurų, o kartais ir daugiau, jei procedūrą reikia kartoti keletą kartų.
Pagalbinio Apvaisinimo Etika
Per visą žmonijos istoriją nevaisingumas kėlė didelį sielvartą. Šiuolaikinė medicina šiandien padeda įveikti daugybę ligų ir negalių. Atsižvelgiant į tai, nevaisingumą reikėtų laikyti dalyku, kurį turėtume stengtis įveikti. Dievas apdovanojo mus įvairiais Žemės turtais, kuriuos žmogus sugeba atrasti ir panaudoti įvairiems tikslams - tarp jų ir gydymui bei vaistams.
Daugelis pastaruoju metu kylančių etinių klausimų apie šiuolaikines medicinos technologijas ir reprodukciją susiję su medicinine galimybe moteriai pastoti ir išnešioti kūdikį, net jei biologinis kūdikio tėvas nėra tos moters sutuoktinis. Tačiau daroma išvada, kad jei pagalbinį apvaisinimą in vitro renkasi sutuoktinių pora ir jei stengiamasi išvengti sąmoningų embrionų sunaikinimo, tai yra moraliai priimtinas sprendimas, kuris patinka Dievui, nes nepažeidžia jokių Šventojo Rašto gairių bei padeda pasiekti moralinį gėrį - įveikti nevaisingumą ir dar vienai porai leidžia džiaugtis vaikų palaiminimu.
Kas nors gali teigti, kad IVF nėra „natūralus“ procesas, nes pastojama ne lytinio akto metu, kaip numatė Dievas. Siekiant didesnės tikimybės pastoti, taikant IVF procedūrą neretai apvaisinama daug (ar bent kelios) moters kiaušialąsčių, užsimezga daug embrionų. Visgi šis argumentas visiškai neatmeta IVF, nes apvaisinti kelias kiaušialąstes nėra būtina. Dabar pora, kuri nori apvaisinti tik vieną ar dvi kiaušialąstes ir abi įsodinti į motinos įsčias, dėl IVF technologijų pažangos turi tokią galimybę. Išties, vieno dar 2012 m. Didžiojoje Britanijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad moterims niekada nereikėtų implantuoti daugiau nei dviejų embrionų. Daroma išvada, kad su nevaisingumu kovojančioms susituokusioms poroms IVF gali būti laikomas morališkai priimtinu pasirinkimu, kuris gali padėti šeimai džiaugtis vaikų palaiminimu.
Pagalbinio Apvaisinimo Ateitis: Technologijos ir Automatizavimas
Pasaulį išvydo pirmasis pasaulyje kūdikis, kurio dirbtinio apvaisinimo (IVF) procedūrą atliko specialus prietaisas, o žmogus tik prižiūrėjo procesą. Siekiant išspręsti problemas, kurias kelia didelio specialistų tikslumo reikalaujanti ICSI, buvo sukurtas aparatas, kuris gali atlikti pagrindinius ICSI reikalingus veiksmus. Vieno žingsnio metu mašina, naudodama dirbtinio intelekto modelį, pagal išvaizdą atrenka sveikiausias spermatozoidų ląsteles apvaisinimui. Kitame etape aparatas imobilizuoja spermatozoidus, lazeriu apšviesdamas jų uodegėles, kad juos būtų lengviau paimti. Mokslininkai panaudojo kitą dirbtinio intelekto modelį, kad atrinktų du geriausius embrionus pagal jų chromosomų išvaizdą. Tai įdomus koncepcijos įrodymas, rodantis ateities galimybes.
Taip pat egzistuoja metodų, padedančių kūdikio lytį suplanuoti kone 100 proc. tikslumu, tačiau tam būtinos medicininės intervencijos. Poros, kurioms gydomas nevaisingumas ir atliekamas pagalbinis apvaisinimas, gali bandyti pasirinkti kūdikio lytį. Priešimplantacinis genetinis tyrimas (angl. preimplantation genetic testing, PGT) užtikrina beveik 100 proc. tikslumą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
