Priešmokyklinis ugdymas yra svarbus vaiko raidai etapas, kurio metu formuojami bendrieji gebėjimai, skatinamas smalsumas ir pasirengimas mokyklai. Nuo 2016 metų priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra privalomas, užtikrinantis, kad visi vaikai, nepriklausomai nuo jų specialiųjų poreikių, gautų kokybišką paruošimą mokyklai.
Priešmokyklinio ugdymo programa atliepia kiekvieno vaiko individualius poreikius ir atsižvelgia į vaiko interesus. Labai svarbu skatinti vaikus žaisti, patirti, atrasti bei ugdyti jų smalsumą. Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos.
Priešmokyklinio ugdymo programą sudaro įvairios temos, apimančios esminius vaiko ugdymo aspektus:
Programos anotacijoje pabrėžiama, kad kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai.

Tėvams, planuojantiems vaiką leisti į priešmokyklinio ugdymo grupę, kyla daug klausimų dėl tvarkos, kainos ir įstaigos pasirinkimo. Į valstybines ugdymo įstaigas vaikai priimami pagal nustatytą ministerijos ar savivaldybės tvarką ir prioritetus. Prašymą priimti į valstybinės įstaigos priešmokyklinio ugdymo programą dažniausiai galima pateikti elektroniniu būdu per savivaldybių sistemas.
Privačios ugdymo įstaigos į priešmokyklinio ugdymo programą priima pagal pačių nustatytą tvarką. Sprendimą priimantys tėvai turėtų atsižvelgti į individualius vaiko poreikius. Pavyzdžiui, darželio priešmokyklinukai turi galimybę miegoti pogulio: tai aktualu aktyviems, greičiau pavargstantiems vaikams, kuriems pietų miegas tebėra reikalingas.
Tarp tėvų (globėjų) ir ugdymo įstaigos turi būti pasirašoma mokymo sutartis. Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas visiems vaikams, taip pat ir turintiems specialiųjų poreikių. Valstybės lėšomis yra finansuojama 640 valandų ugdymo per metus. Mokesčius ir mokėjimo tvarką nustato ugdymo įstaigos savininkas.

Viena iš svarbiausių programos dalių yra ugdymo(si) aplinkų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.
Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
Programoje ugdymo(si) sritys aprašomos pagal pasiekimų sritis, pateikiant vaikų pagrindinio lygio pasiekimus. Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Pasiekimų lygių požymių lentelėse pateikiami trijų lygių pasiekimų aprašai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio.
Priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai yra vertinami, tačiau vertinimas nėra itin formalus ar aiškiai apibrėžtas. Tai reiškia, kad vertinimas yra daugiau formuojamasis, padedantis suprasti vaiko raidą ir pažangą, o ne tik fiksuojantis galutinius rezultatus. Ugdymo proceso dalyvių sąveika užtikrina atsakingą požiūrį į vaiką, jo ugdymą(si) ir veiksmingą švietimo pagalbos teikimą.

tags: #demesio #formuojama #priesmokyklinio #ugdymo #grupe