Lietuvoje apie 20% porų susiduria su vaisingumo sutrikimais, todėl vis daugiau šeimų svarsto apie pagalbinio apvaisinimo (PA) galimybę. Tačiau prieš žengiant šį svarbų žingsnį, būtina atlikti išsamius tyrimus, siekiant nustatyti nevaisingumo priežastis ir užtikrinti sėkmingą nėštumo eigą. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kokie tyrimai atliekami prieš pagalbinį apvaisinimą, kodėl jie yra svarbūs ir kaip jie padeda pasiekti norimą rezultatą.
Vaisingumo problemų gali kilti tiek dėl moteriškų, tiek dėl vyriškų priežasčių. Dažniausiai moterys susiduria su kiaušidžių veiklos sutrikimais, kiaušintakių pratekamumo problemomis, mažojo dubens anatomijos pakitimais. Spermos kokybės sutrikimai lemia vyriškąsias nevaisingumo priežastis. Yra daug rizikos veiksnių ir ligų, kurios gali trukdyti pastoti, todėl labai svarbus kryptingas poros ištyrimas, kuris apima bendruosius ir specialiuosius tyrimus.
Tyrimai prieš pagalbinį apvaisinimą yra būtini dėl kelių pagrindinių priežasčių:
„Northway“ vaisingumo centro specialistų svarbiausias tikslas - kaip įmanoma tiksliau nustatyti poros nevaisingumo priežastis, kad būtų galima sudaryti veiksmingą gydymo planą, padedantį šeimai susilaukti kūdikio.
Prieš pagalbinį apvaisinimą moterims atliekami įvairūs tyrimai, skirti įvertinti jų reprodukcinę sveikatą ir nustatyti galimas nevaisingumo priežastis. Pagrindiniai tyrimai apima:
Tai yra vienas pagrindinių instrumentinių tyrimų, atliekamų moterims, nevaisingumo priežasčiai nustatyti. Ginekologinė echoskopija leidžia įvertinti gimdos, kiaušidžių ir kitų mažojo dubens organų būklę, nustatyti galimus anatominius pakitimus, kiaušidžių veiklos sutrikimus ir kitas problemas. Šį tyrimą gydytojas neretai atlieka pirminės konsultacijos metu.

Hormoniniai tyrimai yra skirti įvertinti moters hormonų pusiausvyrą, kuri yra labai svarbi normaliai kiaušidžių veiklai ir ovuliacijai. Dažniausiai atliekami šie hormoniniai tyrimai:
Šis tyrimas skirtas įvertinti, ar kiaušintakiai yra pratekami, t. y. ar kiaušialąstė gali patekti į gimdą. Kiaušintakių pratekamumo problemos yra viena iš dažniausių moteriškų nevaisingumo priežasčių.
Prieš pagalbinį apvaisinimą būtina atlikti tyrimus dėl lytiškai plintančių ligų, tokių kaip chlamidiozė, gonorėja, sifilis ir ŽIV. Šios ligos gali neigiamai paveikti nėštumo eigą ir vaisiaus sveikatą. Šiuo metu Lietuvoje tyrimai dėl lytiškai plintančių ligų galioja iki 6 mėn.
Esant indikacijų, gali būti atliekami ir kiti tyrimai, pavyzdžiui, histeroskopija (gimdos ertmės apžiūra), laparoskopija (diagnostinė operacija), genetiniai tyrimai.
Vyrams prieš pagalbinį apvaisinimą atliekami tyrimai, skirti įvertinti spermos kokybę ir nustatyti galimas vyriško nevaisingumo priežastis. Pagrindinis tyrimas yra:
Tai yra pagrindinis tyrimas vyrų nevaisingumo priežasčiai nustatyti. Spermograma leidžia įvertinti spermos kiekį, spermatozoidų koncentraciją, judrumą, morfologiją (formą) ir kitus parametrus. Pirmas ir pagrindinis tyrimas vyrų nevaisingumo priežasčiai nustatyti yra spermos tyrimas - spermograma.
Laboratorijose taip pat atliekami specifiniai spermos tyrimai: oksidacinės pažaidos vertinimas, spermos HBA tyrimas, spermos DNR fragmentacijos tyrimas.
Kaip ir moterims, vyrams prieš pagalbinį apvaisinimą būtina atlikti tyrimus dėl lytiškai plintančių ligų.
Esant indikacijų, gali būti atliekami ir kiti tyrimai, pavyzdžiui, hormoniniai tyrimai, genetiniai tyrimai, sėklidžių biopsija.
Ejakuliatas (sperma) gaunamas masturbacijos būdu, surenkamas į sterilų, šiltą stiklinį ar plastmasinį indelį plačiu kaklu. Prieš masturbaciją būtina švariai apiplauti varpą. Ejakuliatą rekomenduojama surinkti esant ne mažiau kaip 48 val. lytiniam susilaikymui.

Genetinis ištyrimas ir genetiko konsultacija yra tikslinga, jei vienam iš partnerių arba abiem yra diagnozuota arba įtariama paveldima liga ar anamnezėje yra įvykę du ir daugiau savaiminių persileidimų.
Nuo 2016 metų pabaigos Lietuvoje gali būti kompensuojami du pagalbinio apvaisinimo ciklai, į kuriuos įeina konsultacijos, poros ištyrimas, vaistai ir pagalbinio apvaisinimo procedūra. Porai, kuri kreipiasi dėl kompensuojamo pagalbinio apvaisinimo, reikia turėti šeimos gydytojo arba gydytojo ginekologo siuntimą dėl pagalbinio apvaisinimo procedūros. Jų bus prašoma pateikti ne tik asmens tapatybės, bet ir santuoką patvirtinančius dokumentus, pasirašyti informuoto sutikimo formas. Prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą bus atlikti tyrimai, skirti sveikatos būklei ir hormonų koncentracijai įvertinti. Įvertinus tyrimų rezultatus, kartais gali prireikti ir kitų gydytojų, pavyzdžiui, gydytojo endokrinologo arba infekcinių ligų gydytojo, konsultacijų.
Pagalbinio apvaisinimo komplikacijos yra kelios. Viena iš jų - kiaušidžių perstimuliavimo sindromas, kai kiaušidėse bręsta didelis skaičius folikulų ir dėl hormonų koncentracijos pakitimo moters organizme atsiranda daug biologiškai aktyvių medžiagų, trikdančių kraujotaką ir kraujagyslių sienelių pralaidumą. Pastarąjį dešimtmetį ši komplikacija pasireiškia vis rečiau, todėl šiuo metu pagrindinė pagalbinio apvaisinimo komplikacija yra daugiavaisis nėštumas, kuris gali kelti grėsmę ne tik moters, bet ir būsimų vaikų sveikatai.
Šiuo metu Lietuvoje skaičiuojama apie 20 proc. daugiavaisio nėštumo atvejų po pagalbinio apvaisinimo procedūrų taikymo. Tuo tarpu Europos rodikliai siekia tik 14 proc. tokių atvejų. Galima lygiuotis į Skandinavijos šalis, kuriose apie 80 proc. atvejų į gimdą yra perkeliamas tik vienas embrionas ir tokiu būdu reguliuojama daugiavaisio nėštumo tikimybė po pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Skandinavijos valstybėse daugiavaisio nėštumo atvejų yra tiek, kiek jų būna paprastai populiacijoje. Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre gydytojai stengiasi sekti šiais gerosios medicinos praktikos pavyzdžiais ir virš 70 proc. pagalbinio apvaisinimo atvejų į moters gimdą būna perkeliamas tik vienas embrionas. Taip išvengiama daugiavaisio nėštumo.
Visus reikiamus laboratorinius, instrumentinius bei genetinius tyrimus galėsite atlikti bet kuriame „Northway“ vaisingumo centre Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar Rygoje. Poros nevaisingumo priežasčių ištyrimą rekomenduojame pradėti nuo spermogramos tyrimo.
„Northway“ vaisingumo centrų kontaktai:
Taip pat Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre gydytojai stengiasi sekti gerosios medicinos praktikos pavyzdžiais ir virš 70 proc. pagalbinio apvaisinimo atvejų į moters gimdą būna perkeliamas tik vienas embrionas.
