Dorinių vertybių ugdymas ikimokykliniame amžiuje per patirtinį ugdymą

Ikimokyklinis amžius - tai itin svarbus vaiko raidos etapas, kai formuojasi pagrindiniai gebėjimai ir įgūdžiai, kurie vėliau tarnaus kaip pagrindas mokymuisi. Šiame straipsnyje nagrinėsime dorinių vertybių ugdymo svarbą ikimokykliniame amžiuje, apibrėšime ikimokyklinio ugdymo esmę Lietuvos kontekste, jo įtaką vaiko raidai, tėvų vaidmenį šiame procese ir patarimus, kaip pasirinkti tinkamą ugdymo įstaigą. Taip pat aptarsime, kaip vaikai supranta laiko sąvokas įvairiais amžiaus tarpsniais, kokie veiksniai daro įtaką šiam suvokimui ir kokie ugdymo metodai gali padėti vaikams geriau orientuotis laike.

Kas yra ikimokyklinis ugdymas?

Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje apima organizuotą edukacinį procesą, skirtą vaikams nuo 3 metų iki privalomo mokyklinio amžiaus pradžios. Tai kryptingas edukacinis procesas, skirtas vaikams nuo 3 iki 6 metų amžiaus, kurio tikslas ne tik suteikti pradinius akademinius įgūdžius, bet ir formuoti visapusiškai išsivysčiusią asmenybę. Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo sistema remiasi holistiniu požiūriu į vaiką. Tai reiškia, kad dėmesys skiriamas ne tik bazinių raštingumo ar skaičiavimo įgūdžių formavimui, bet ir vaiko socialinių kompetencijų, kūrybiškumo, kritinio mąstymo ir savarankiškumo ugdymui. Pagrindinis ikimokyklinio ugdymo tikslas - sukurti aplinką, kurioje vaikas galėtų tyrinėti, eksperimentuoti ir mokytis savo tempu, vadovaujant kvalifikuotiems pedagogams.

Lietuvos ikimokyklinio ugdymo sistema remiasi valstybinėmis gairėmis, kurios nustato pagrindinius ugdymo principus ir tikslus. Šios gairės pabrėžia vaiko individualumo pripažinimą, aktyvaus mokymosi skatinimą ir bendradarbiavimą tarp ugdymo įstaigos, šeimos ir bendruomenės. Ikimokyklinio ugdymo programose akcentuojama penkios pagrindinės ugdymo sritys: socialinė, sveikatos, pažinimo, komunikavimo ir meninė. Šios sritys integruojamos į kasdienę veiklą, suteikiant vaikams galimybę mokytis žaidžiant, tyrinėjant ir bendraujant tarpusavyje.

Ikimokyklinio ugdymo svarba vaiko raidai

Ikimokyklinis amžiaus laikotarpis yra ypač svarbus vaiko vystymuisi, nes būtent šiuo metu formuojasi pagrindiniai gebėjimai ir įgūdžiai, kurie tarnaus kaip pagrindas vėlesniam mokymuisi. Pirmiausia, kognityvinė raida, apimanti mąstymo, suvokimo ir problemų sprendimo gebėjimus, intensyviai vystosi ikimokykliniame amžiuje. Gerai suplanuotos ugdymo veiklos skatina vaikų smalsumą, loginį mąstymą ir kūrybingumą.

Socialiniai įgūdžiai yra dar viena sritis, kuri reikšmingai vystosi ikimokyklinio ugdymo aplinkoje. Bendravimas su bendraamžiais ir pedagogais padeda vaikams išmokti bendradarbiauti, dalintis, laikytis taisyklių ir spręsti konfliktus. Emocinis intelektas, apimantis gebėjimą atpažinti ir valdyti savo emocijas bei suprasti kitų jausmus, taip pat vystosi ikimokyklinio ugdymo procese. Fizinė raida taip pat yra svarbi ikimokyklinio ugdymo dalis. Struktūruotos fizinio aktyvumo veiklos padeda vaikams tobulinti stambiosios ir smulkiosios motorikos įgūdžius, kurie yra būtini ne tik sportuojant, bet ir atliekant kasdienius veiksmus, tokius kaip rašymas ar piešimas. Kalbos raida yra dar viena sritis, kuri sparčiai vystosi ikimokykliniame amžiuje.

Pasiruošimas mokyklai yra vienas iš svarbiausių ikimokyklinio ugdymo tikslų. Tai apima ne tik akademinius įgūdžius, tokius kaip raidžių ir skaičių pažinimas, bet ir socialinius bei emocinius įgūdžius, reikalingus sėkmingai adaptuotis mokyklos aplinkoje. Vaikų savarankiškumas yra dar vienas svarbus ikimokyklinio ugdymo rezultatas. Ikimokyklinėje aplinkoje vaikai mokosi patys apsirengti, pavalgyti, susitvarkyti savo daiktus ir priimti paprastus sprendimus. Šie įgūdžiai ne tik palengvina kasdienį gyvenimą, bet ir stiprina vaikų pasitikėjimą savimi ir savivertę. Ikimokyklinis ugdymas taip pat padeda vaikams išmokti mokytis. Jie įgyja svarbių mokymosi strategijų, tokių kaip dėmesio sutelkimas, klausymasis, sekimas instrukcijomis ir užduočių užbaigimas.

Tėvų vaidmuo ikimokykliniame ugdyme

Nors profesionalios edukacinės įstaigos atlieka svarbų vaidmenį, tėvų dalyvavimas ir namų aplinka yra ne mažiau reikšmingi veiksniai, lemiantys ikimokyklinio ugdymo sėkmę. Visų pirma, tėvai turėtų aktyviai dalyvauti ugdymo procese, domėdamiesi tuo, ką vaikas veikia darželyje, kokias temas nagrinėja, kokius įgūdžius lavina. Šis susidomėjimas ne tik sustiprina vaiko motyvaciją mokytis, bet ir padeda tėvams sukurti palaikančią aplinką namuose, kuri papildo darželyje vykstantį ugdymą.

Antra, namų aplinka turėtų būti sukurta taip, kad skatintų vaiko smalsumą ir mokymąsi. Tai reiškia, kad vaikui turėtų būti prieinamos knygos, edukaciniai žaislai, meno priemonės ir kiti daiktai, kurie skatina tyrinėjimą ir kūrybiškumą. Trečia, tėvai turėtų reguliariai bendrauti su pedagogais, dalintis informacija apie vaiko poreikius, interesus ir iššūkius. Šis bendradarbiavimas padeda užtikrinti, kad ugdymo procesas būtų nuoseklus ir pritaikytas individualiems vaiko poreikiams.

Ketvirta, tėvai turėtų skatinti vaiką būti savarankišku ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Tai gali būti paprastos kasdienės užduotys, tokios kaip savo žaislų susidėjimas, drabužių susitvarkymas ar stalo padengimas. Galiausiai, tėvai turėtų rodyti teigiamą pavyzdį, demonstruodami mokymosi visą gyvenimą vertę. Efektyvi komunikacija tarp tėvų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos yra esminis veiksnys, lemiantis vaiko ugdymo sėkmę. Bendri tikslai ir lūkesčiai taip pat yra svarbūs kuriant stiprią partnerystę. Tėvai ir pedagogai turėtų kartu nustatyti realius tikslus vaiko raidai ir reguliariai aptarti pažangą jų siekiant.

Įsitraukimas į darželio bendruomenės gyvenimą taip pat stiprina tėvų ir ugdymo įstaigos partnerystę. Tėvai gali prisidėti prie darželio veiklos savanoriaudami, dalyvaudami projektuose ar tiesiog palaikydami ryšį su kitomis šeimomis. Tėvai taip pat turėtų aktyviai dalyvauti sprendimų priėmimo procese, susijusiame su jų vaiko ugdymu. Tai reiškia, kad jie turėtų būti informuojami apie ugdymo programas, metodus ir tikslus, o jų nuomonė turėtų būti išklausoma ir vertinama.

Kaip pasirinkti tinkamą ikimokyklinio ugdymo įstaigą?

Renkantis ikimokyklinio ugdymo įstaigą savo vaikui, tėvai dažnai susiduria su sunkiu sprendimu. Pirmiausia verta įvertinti darželio ugdymo programą. Ar ji atitinka jūsų vaiko poreikius ir interesus? Ar ji pakankamai įvairi ir visapusiška, apimanti visas svarbias raidos sritis? Ar programa subalansuota, derinant struktūruotas ugdymo veiklas su laisvu žaidimu?

Pedagogų kvalifikacija ir patirtis taip pat yra esminiai veiksniai. Mokytojai turėtų turėti ne tik reikiamą išsilavinimą, bet ir gebėjimą sukurti šiltą, palaikančią aplinką, kurioje vaikai jaučiasi saugūs ir vertinami. Stebėkite, kaip pedagogai bendrauja su vaikais: ar jie yra dėmesingi, kantrūs, ar skatina vaikų smalsumą ir savarankiškumą? Fizinė aplinka taip pat yra svarbus aspektas. Ar darželio patalpos yra švarios, saugios ir pritaikytos vaikų poreikiams? Ar yra pakankamai erdvės žaidimams lauke ir viduje? Ar aplinkoje yra įvairių mokymosi centrų, skatinančių skirtingus įgūdžius ir interesus?

Grupės dydis ir mokytojų santykis su vaikais taip pat yra svarbūs veiksniai, lemiantys ugdymo kokybę. Mažesnėse grupėse pedagogai gali skirti daugiau dėmesio kiekvienam vaikui, o tai pagerina ugdymo individualizavimą ir vaiko-pedagogo santykio kokybę. Darželio vertybės ir kultūra taip pat turėtų atitikti jūsų šeimos vertybes ir lūkesčius. Ar darželis skatina tokias vertybes kaip pagarba, atsakomybė, tolerancija ir bendradarbiavimas? Ar aplinkoje vyrauja teigiama, palaikanti atmosfera? Ar vaikų pasiekimai ir pastangos yra pripažįstami ir vertinami?

Vieta ir darbo valandos taip pat yra praktiniai aspektai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Ar darželis yra patogiai pasiekiamas iš jūsų namų ar darbo vietos? Ar jo darbo valandos atitinka jūsų šeimos poreikius? Galiausiai, bendruomenės įsitraukimas ir tėvų dalyvavimas yra svarbūs aspektai, lemiantys darželio kokybę. Ar darželis skatina tėvų dalyvavimą ugdymo procese? Ar organizuojami renginiai ir veiklos, stiprinančios bendruomenės jausmą? Renkantis darželį, verta apsilankyti keliose įstaigose, stebėti jų veiklą, kalbėtis su personalu ir kitais tėvais. Švietimo ministerija ir savivaldybės taip pat teikia informaciją apie ikimokyklinio ugdymo įstaigas, jų programas ir kokybės vertinimus, kuria verta pasidomėti.

Dorinių vertybių ugdymas per patirtinį ugdymą

Straipsnyje aktualizuojamas dorinių vertybių ugdymo reikšmingumas, brandinant žmogaus visa vertę asmenybę. Pripažįstant dorinių vertybių ugdymo ontogenezėje prasmingumą ir specifiškumą, akcentuojama dorinių vertybių ugdymo svarba vaikystėje. Šiame gyvenimo laikotarpyje iš veiksnių, lemiančių dorinių vertybių formavimosi procesus, išskiriamas žaidimas, kaip pagrindinė vaiko veikla. Remiantis moksliniais šaltiniais, mokslinių tyrimų duomenimis, analizuojamos galimybės, kaip per žaidimą vaikas gali veiksmingai ugdytis dorines vertybes.

Kauno lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ bendruomenė prioritetu pasirinko skatinti vaikų ir tėvų fizinį aktyvumą. Projektą „Judame daugiau ir išradingiau“ antrus metus sėkmingai įgyvendina lopšelio „Ančiukų“ grupės pedagogai. Mokytojos, ugdančios 2-3 metų amžiaus vaikus, siekia aktyvios vaikų veiklos per patirtinį ugdymą(si), kasdien organizuoja fizinį aktyvumą. Marshall'o „Aktyvaus mokymosi vaikystėje ciklą“ pritaikėme projekto „Judame daugiau ir išradingiau“ įgyvendinimui. Ankstyvojo amžiaus vaikų aktyvias veiklas pradedame nuo žaidimo modeliavimo, pasitenkinimo veiklai kuriame aplinką, pereiname prie vaiko gebėjimų jausmo ir baigiame saugumo jausmu bei noru ir galėjimu prisitaikyti kintančios veiklos situacijose. Mokymasis veikiant atskleidžia, kaip kryptingai ir savarankiš¬kai vaikas geba pasirinkti veiklą, kartu mokytis iš savo pasirinkimo. Aktyvia veikla siekiama, kad 2-3 metų vaikas patirtų, išgyventų ir suvoktų įgytą patirtį. Todėl vaikų veiklos orientuotos į veiksmus su daiktais, atsižvelgiant į fizines daikto savybes bei jo naudojimo būdus.

Mokytojos organizuoja veiklas, kurios sudaro sąlygas ugdytis fizines galias ir judesio kultūrą: tobulina gebėjimą laisvai, koordinuotai, įvairiais būdais šliaužti, ropoti, pralysti, judinti liemenį, kojas, rankas, galvą. Fizinio ugdymo pratybos stiprino raumenų grupes: rankų, plaštakų, pėdų, liemens ir kt., lavino pusiausvyrą, gerino judesių koordinaciją, ugdė drąsą. Vaikai ugdosi veikdami kartu su kitais vaikais. Žaidimas aktyvina protinę veiklą, ugdo vikrumą, orientaciją erdvėje ir judesių koordinacija.

Tėvai, kiekvieno mėnesio pabaigoje, taip pat įtraukiami į aktyvumo veiklas. Tas pačias veiklas kartoja namuose su šeima. Projektas „Judame daugiau ir išradingiau“ bendrai finansuojamas valstybės Sporto rėmimo fondo lėšomis. Projektą administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Švietimo mainų paramos fondas.

Erdvės ir laiko suvokimo ugdymas ikimokykliniame amžiuje

Erdvės suvokimas ikimokykliniame amžiuje yra svarbus vaiko kognityvinės raidos aspektas. 4-5 metų vaikų gebėjimai šioje srityje apima:

• Pokalbiai buityje: Įvardinti tam tikrą daiktą kambaryje (kurioje vietoje yra traukinukas?). Paprašyti vaikas, kad įvardintų kairę ir dešinę puses. Įvardinti savo kūno dalis (viršuje, apačioje). Paprašyti, kad pagal erdvines ir žodines instrukcijas ant lapo nupieštų piešinį (žemai, aukštai, dešinėje, kairėje pusėje). Tiksliai vartoti žodžius, reiškiančius erdvinių daiktų tarpusavio santykius.
• Pokalbiai lauke: Vaikščiojant lauke, prašyti vaiko, kad išvardintų ką mato kairėje pusėje (automobilį, medį, žmones ir t.t.), o ką dešinėje. Priėjus gatvę, paklausti, kokiomis kryptimis juda automobiliai.

Praktinės užduotys erdvės suvokimui lavinti:

• Rodyklės (paukščiukai): Reikalingos priemonės: atspausdinta užduotis ir rašymo priemonė. Užduotis: Pagal duotą pavyzdį, tam tikromis spalvomis nuspalvinti paukščiuko kryptį. Rezultatas: Atlikdamas užduotį ilgesnį laiką pats bandys įveikti kliūtis savo veikloje, nepavykus kreipsis į suaugusįjį, nurodant teisingas kryptis kur skrenda paukščiukas, aukštyn žemyn, kairėn dešinėn. Gebėjimai: Nurodydamas kryptį (savo kūno atžvilgiu) naudoja žodžius: kairėn - dešinėn, aukštyn - žemyn. Ilgesnį laiką pats bando įveikti kliūtis savo veikloje, nepavykus kreipiasi pagalbos į suaugusįjį.
• Kur eina ežiukas?: Reikalingos priemonės: atspausdinta užduotis, raudonas ir mėlynas pieštukai. Užduotis: Nuspalvinti ežiukus mėlynai, kurie eina į kairę pusę, o raudonai, kurie eina į dešinę pusę. Rezultatas: Atpažins laukinį gyvūną ežį, gebės skirti dešinę ir kairę puses. Gebėjimai: Nurodydamas kryptį (savo kūno atžvilgiu) naudoja žodžius: kairėn - dešinėn. Atpažįsta ir įvardina kai kuriuos laukinius gyvūnus.
• Iš viršaus į apačią: Reikalingos priemonės: atspausdinta užduotis, spalvoti pieštukai. Užduotis: Su pieštuku išvedžioti linijas, nuspalvinti debesėlius. Rezultatas: Priima su veikla susijusius suaugusiojo pasiūlymus, gebės pagal rodykles išvedžioti linijas, supras duotą užduotį ir judėjimo kryptį iš viršaus į apačią.
• Iš kairės į dešinę: Reikalingos priemonės: atspausdinta užduotis, rašymo priemonė. Užduotis: Nuvesti transporto kelią iki pabaigos. Rezultatas: Pagal rodykles gebės atlikti užduotį, supras, kad juda teisinga kryptimi iš kairės į dešinę, nepasisekus bandys kelis kartus arba prašys suaugusiojo pagalbos.

Laiko suvokimas yra sudėtingas pažintinis procesas, kuris vaikams vystosi palaipsniui. Ikimokyklinio amžiaus vaikai kasdieniniame savo gyvenime nuolatos susiduria su erdvės ir laiko suvokimu, per mažas šių dalykų suvokimas gali sukurti vaikų mokymosi, komunikavimo ar kasdienio gyvenimo problemas. Laiko suvokimas, priklausomai nuo vaiko amžiaus, įgytos gyvenimiškos patirties, nuolat keičiasi. Laiko suvokimo jausmas dar neapibendrintas, o taikymo sfera labai siaura. Kasdieninė mūsų gyvenimo veikla, jos ritmas padeda susidaryti sąlyginiams laiko suvokimo refleksams.

Laiko suvokimas skirtinguose amžiaus tarpsniuose:

• Trejų metų vaikai: Apie trečius metus vaikui sunku įvertinti ir išmatuoti laiką. Sunku vien todėl, nes pirmiausia reikia nurodytą intervalą įvertinti, o paskui jį išmatuoti. Vaikų žodynas turtėja, tačiau neformuojamos pagrindinės laiko sąvokos - laiko tėkmės ir negrįžtamumo, ritmo ir tempo, laiko kaitos ir periodiškumo.
• Penkerių metų vaikai: Penkerių sulaukęs vaikas atpažįsta keletą raidžių ir moka suskaičiuoti iki penkių-dešimties, tačiau gerai supranta tik pirmųjų 3-5 skaičių prasmę. Jis taip pat supranta žodžių šalia, už, po reikšmę, suvokia tokius terminus kaip rytas, vakaras, vėliau, po to, vakar, rytoj, bet laikrodžio dar nepažįsta. Tokio amžiaus vaikas jau moka papasakoti, kaip reikėtų padaryti vieną ar kitą darbą (pavyzdžiui, nusiplauti rankas, pakloti lovytę), gali atpasakoti įvykių seką laike (kas po ko nutiko), apibūdinti daiktus, nusakyti jų savybes, papasakoti, kam vienas ar kitas daiktas yra naudojamas. Jei vaikas klausia, ką reiškia žodis, būtinai paaiškinkite.
• Šešerių metų vaikai: Šešerių metų vaikai geriau išmoksta prieveiksmius, reiškiančius įvykių greitį ir laiko lokalizaciją, prasčiau - prieveiksmius, reiškiančius trukmę ir nuoseklumą. Laiko santykiai yra santykiški, todėl svarbu, kad vaikai mokėtų tiksliai vartoti specialius žodžius. Su vaikais stebėti gamtoje vykstančius pokyčius bei susieti juos su laiku. Nedidelius laiko tarpus, savaitės dienas savaitės laiko tarpą ir vienos minutės trukmę, paremtus sensoriniu patyrimu. Nedidelius laiko tarpus nustatyti vaikai mokosi pagal savo veiklą.

Laiko suvokimo ugdymo metodai:

Laiko vaizdinių formavimo metodika apima serijacijos pratybas. Svarbu supažindinti vaikus su įvairiais laiko matavimo prietaisais ir paaiškinti, kaip jais naudotis.

Veiksniai, formuojantys laiko jausmą:

Laiko jausmą formuoja veiklos motyvacija ir požiūris į veiklą. Įvairių įvykių kupinas turiningas laikas bėga nepastebimai, jo trukmę vertinti labai sunku. Ir priešingai, kuo vaikui monotoniškesnė laiko tėkmė, kuo skurdesnis veiklos turinys, tuo ilgesnė atrodys laiko trukmė palyginti su realiąja. Uždavinių įtaką laiko trukmės suvokimui galima išreikšti tokiu dėsniu: visomis tomis pačiomis aplinkybėmis laikas atrodo trumpesnis, kai organizmas aktyvesnis. Juo didesnio aktyvumo reikia uždaviniui spręsti, tuo labiau atrodo, kad jam yra skirta mažiau laiko.

Motyvacijos įtaka laiko trukmės suvokimui matyti iš to, kaip žmogus vertina savo veiklą. Kai esamo situacija žmogaus nedomina, o dėmesys nukreiptas į būsimą veiklą (tipiška laukimo situacija), laikas prailgsta (pvz. į pasimatymą turi atvykti mylimas asmuo, t.y. laukiama pageidaujamo įvykio arba sėdint dantisto laukiamajame, laukiant blogai išlaikyto egzamino rezultatų paskelbimo, t. y. nerimaujant). Kai žmogus nepatenkintas darbu ir nori greičiau ji baigti, kad galėtų imtis kito darbo, laikas irgi prailgsta. Dirbant įdomų darbą laikas greičiau praeina dėl to, kad žmogus nekreipia dėmesio į kiekvieną darbo proceso vienetą, nebeskiria pavienių judesių, operacijų, nueitų “žingsnių”. Kai tokių “žingsnių” priskaičiuojama daug, atrodo, kad laikas slenka lėtai. Vaikams nustatant laiką įtakos turi suinteresuotumas veikla. Įdomi veikla prabėga greitai, jos trukmės vaikai tarsi nepastebi, todėl ir vertina neobjektyviai. Ir priešingai, veikla nekelianti teigiamų emocijų, atrodo trunkanti daug ilgiau, negu iš tikrųjų; vaikas stengiasi kaip galėdamas greičiau ją baigti.

Ugdymo kontekstų kūrimas

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar. universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.

Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.

Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.

Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.

Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.

Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.

Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.

Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

tags: #dorines #vertybes #ikimokykliniame #amziuje

• Ugdymo planavimas atsižvelgiant į individualius poreikius
• Vaikiškas traktorius Claas Arion
• Vaiko širdies ritmo gairės
• kas apvaisina kiaušialąstę
• Kodėl svarbu lavinti vaiko bendravimo įgūdžius