Pasakos vaikams darželyje: kodėl jos būtinos ir kaip jas sekti
Kas vaikystėje nemėgo klausyti pasakų? Šis laikmetis išsiskiria skubėjimu, informacijos gausa. Vaikų gyvenime taip pat daug daugiau iššūkių, negu kažkada turėjo jų tėveliai ar seneliai. Tačiau pasakų klausytis, vartyti knygeles ir dabar mėgsta daugelis. Ypač kartu su suaugusiais.
Pasakos - tai vienas iš kelių, kuriuo kartos perduoda viena kitai žmonijos sukauptą patirtį. Mažų vaikų mąstymas yra ne toks, kaip suaugusių žmonių. Iki mokyklos ir net šiek tiek ilgiau vaikai mąsto vaizdiniais, todėl liaudies pasakos, papasakotos vaizdinių kalba, yra tas „sielos maistas“, kurio vaikams labai reikia.
Pasakos dovanoja mums dar kai ką, kas vėliau gyvenime labai praverčia - tai mūsų sielos kelionių žemėlapis. Rudolfas Štaineris, Valdorfo pedagogikos įkvėpėjas, yra pasakęs, kad pasakos - tai tautų sapnai. Sunkumai tarsi treniruoklis sutvirtina mūsų valią, sutaurina širdį ir padaro vertus karaliaus karūnos. Pasakos mus moko klausytis širdies, būti doriems ir teisingiems.
Kaip pasakojimas veikia vaikų raidą
Dirbu Valdorfo darželyje, todėl kiekvieną dieną seku vaikams pasakas. Akimirką gyvenimas sustoja ir ima tekėti kita kryptimi, kitoje erdvėje, kitu laiku. Vaikų akys žiba, jų galvose sukasi neregėti „filmai“, kuriuos, sekdama mano žodžiais, kuria jų vaizduotė.
Jei 3-5 metų vaikams duodame laiko ir galimybių žaisti laisvą, suaugusių nevadovaujamą žaidimą, galime pastebėti, kaip lengvai jis rutuliojasi pagal tai, ką vaikas aptinka savo žaidimo erdvėje. Vaiko žaidimas yra tokia pati pasaka, kuri plėtojasi čia, šalia mūsų ir pasakoja mums apie vaiko gyvenimą, jo įspūdžius, baimes ir troškimus.
Praktiniai patarimai, kaip sekti pasakas
Kad draugystė su pasakomis būtų kuo įdomesnė, įgytume įvairesnės patirties, ugdytųsi platesnis gebėjimų spektras, apmąstėme veiklas, kuri leistų būti ne tik klausytojais, bet ir aktyviais pasakų kūrėjais: knygelių ir audio pasakų klausymas, animuotų pasakų žiūrėjimas, pasakų improvizacijos ir savų istorijų kūrimas panaudojant vaidybos priemones.
- Pasiruošimas: Perskaitykite kelis kartus, pagyvenkite su ja, mintyse susikurkite filmą - vieną vaizdinį po kito.
- Nuoseklumas: Kur kas geriau yra vieną pasaką vaikui sekti visą savaitę ar net ilgiau, nei per vakarą perskaityti tris.
- Kalbos turtingumas: Išsiaiškinkite neaiškius žodžius, tačiau jokiu būdu neišmeskite iš pasakos neaiškių žodžių - kuo turtingesnė mūsų kalba, tuo turtingesni esame mes patys.
- Rinkimasis: Rinkitės liaudies, o ne autorines pasakas. Autorinės pasakos - tai jau minties ir fantazijos, nebe vaizdinių produktas.
| Veikla | Nauda vaikui |
|---|---|
| Pasakų iliustravimas (piešimas, lankstymas) | Sustiprinamos rankytės ir pirštukai |
| Vaidinimas su lėlėmis | Drąsa, pasitikėjimas savimi, vaidmenų kūrimas |
| Skaičiavimas pasakos herojų | Susidraugavimas su skaičiais |
Svarbu pabrėžti ir tai, kad vaikams nepakanka pasakas tik skaityti ir sekti. Kūrybiniame procese dalyvavo ir maži ir dideli. Patobulėjo ne tik kalba: pasidarėme drąsesni, labiau pasitikintys savimi, gebantys kurti vaidmenį pagal pasirinktą pasakos veikėją, atpažinti girdėtų pasakų herojus ir pasakyti iš kokios jie pasakos, išgyvenome daug malonių akimirkų.
Jei pasaką skaitote, rinkitės knygą be iliustracijų. Jei vaikas prašo tos pačios pasakos, sekite tą pačią tol, kol jos prašys, net jeigu tai truktų metus. Pasaka ir yra tiesa. Tiesa liūdnai pažvelgė į Pasaką ir paklausė: „Sakyk, kodėl žmonės tave taip mėgsta, o į mane nenori nė pažvelgti?“ Pasaka stabtelėjo, nusisiautė savo mantiją ir apgaubė ja Tiesos pečius.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
