Lietuvos Respublikos Prezidento vaidmuo teisės aktų leidybos procese
Valstybei reikia atsakingo asmens, užtikrinančio konstitucinę tvarką, garantuojančio valstybės valdžios tęstinumą ir stabilumą, aukščiausiu lygiu atstovaujančio tarptautiniams santykiams. Valstybės vadovo institucija egzistuoja visose valdymo formose. Esant skirtingoms valdymo formoms, valstybės vadovo įgaliojimų apimtys yra nevienodos. Valstybės vadovas, realizuodamas įgaliojimus, bendradarbiauja su visomis trimis valdžiomis.
Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimų apimtys išdėstytos šalies Konstitucijoje, Prezidento įstatyme bei kituose norminiuose teisės aktuose. Valdžių padalijimo principas, kaip teisinės valstybės požymis, numato, jog bet kurio pareigūno įgaliojimai priskirtini vienai iš trijų valdžių - leidžiamajai, vykdomajai ir teisminei.
Prezidento dekretai - tiesioginiai teisės aktai
Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, leidžia aktus - dekretus. Kad Respublikos Prezidento dekretai, nurodyti Konstitucijos 84 straipsnio 3, 15, 17 ir 21 punktuose turėtų galią, jie privalo būti pasirašyti Ministro Pirmininko arba atitinkamo ministro.
Kiti Prezidento sprendimai taip pat yra įforminami dekretais. Pavyzdžiui, taikos metu Prezidentas tvirtina kariuomenės dislokavimo vietas ir manevravimo teritorines ribas. Sprendimus dėl kariuomenės dalinių perkėlimo į kitą dislokavimo vietą savo dekretu turi teisę priimti tik Respublikos Prezidentas. Taip pat tik šalies vadovas gali savo dekretu įsakyti krašto apsaugos ministrui suformuoti karių padalinius valstybės sienų apsaugai.
Prezidento vaidmuo įstatymų leidybos procese
Respublikos Prezidento įgaliojimai santykiuose su Seimu leidžia vertinti valstybės vadovą, kaip įstatymų leidybos proceso dalyvį. Prezidentai įstatymų kūrybos procese naudojasi veto teise, turi galimybę skirti teisėjus bei suteikti malonę nuteistiesiems. Respublikos Prezidentas turi tam tikrų įgaliojimų įstatymų leidybos procese.
Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė ir pasirašymas
- Pirma, Respublikos Prezidentas turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę.
- Antra, Seimo priimti įstatymai įsigalioja tik tada, kai juos pasirašo ir oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, išskyrus tuos atvejus, kai pačiuose įstatymuose yra numatoma kita jų įsigaliojimo data.
Lietuvos Respublikos įstatymai, kurie įteikiami Respublikos Prezidentui pasirašyti ir oficialiai paskelbti, registruojami specialioje knygoje. Vėliau nurodoma jų pasirašymo ir paskelbimo data ir pažymima apie jų grąžinimą Seimui pakartotinai svarstyti.
Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymą ne vėliau kaip per dešimt dienų po įteikimo arba pasirašo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grąžina Seimui pakartotinai svarstyti. Grąžindamas Seimui nepasirašytą įstatymą, Respublikos Prezidentas turi nurodyti, kodėl jis šio įstatymo pasirašyti negali ir kaip jį reikia taisyti. Jei nurodytu laiku Seimo priimto įstatymo Respublikos Prezidentas negrąžina ir nepasirašo, tas įstatymas įsigalioja po to, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas.
Įstatymai ir kiti norminiai aktai yra skelbiami oficialiame leidinyje „Valstybės žinios“.
Konstitucijos keitimo ir referendumo aktų pasirašymas
Priimtą įstatymą dėl Konstitucijos keitimo pasirašo Respublikos Prezidentas ir ne vėliau kaip per 5 dienas oficialiai paskelbia. Referendumu priimtą įstatymą ar kitą aktą ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pasirašyti ir oficialiai paskelbti Respublikos Prezidentas, jeigu nurodytu laiku tokio įstatymo Respublikos Prezidentas nepasirašo ir nepaskelbia, įstatymas įsigalioja po to, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas.
Kiti Prezidento įgaliojimai, susiję su aktais ir sprendimais
Užsienio politika
Prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybe vykdo užsienio politiką, pasirašo tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti. Vyriausybės teikimu Prezidentas skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų; priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus; teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus.
Krašto gynyba
Respublikos Prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Jis Seimo pritarimu skiria kariuomenės vadą, suteikia aukščiausius karinius laipsnius. Sprendimus dėl mobilizacijos, karo padėties, ginkluotųjų pajėgų panaudojimo ir sprendimą gintis nuo ginkluotos agresijos priima Respublikos Prezidentas. Tačiau šalies vadovas privalo tokį savo sprendimą pateikti tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui.
Pilietybės suteikimas ir malonės teikimas
RESPUBLIKOS PREZIDENTO TEISĖ SUTEIKTI PILIETYBĘ. Respublikos Prezidentas kaip valstybės vadovas suteikia šalies pilietybę, taip pat tenkina asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo ir grąžinimo. Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams spręsti Respublikos Prezidentas sudaro Pilietybės reikalų komisiją, taip pat tvirtina pilietybės klausimų nagrinėjimo šioje komisijoje taisykles. Tačiau galutinį sprendimą pilietybės klausimu priima šalies vadovas. Respublikos Prezidento teikimus dėl pilietybės teikimo pasirašo ir vidaus reikalų ministras.
Respublikos Prezidentas teikia malonę nuteistiesiems. Malonė paprastai teikiama pačių nuteistųjų prašymu. Nuteistųjų malonės prašymus preliminariai svarsto ir pasiūlymus teikia Malonės komisija, kurios posėdžiams vadovauja Respublikos Prezidentas.
Valstybės apdovanojimai
Prezidentas skiria valstybės apdovanojimus.
Prezidento institucijos istorinis kontekstas
Valstybės vadovo institucija Lietuvoje turi gilias šaknis. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo monarchija, kurios valstybės vadovas buvo Didysis Kunigaikštis. Atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę 1918 m. vasario 16 d., iškilo problema dėl valdymo formos ir valstybės vadovo.
1920 m. balandžio 4 d. Valstybės taryba įsteigė Prezidento instituciją ir išrinko Antaną Smetoną pirmuoju Lietuvos Prezidentu. 1920 m. birželio 10 d. Steigiamajame Seime buvo paskelbta laikinoji Konstitucija, kurioje įtvirtinta nuostata, jog valstybės vadovu bus Respublikos Prezidentas, o jį rinks Seimas. Iki tol, kol buvo išrinktas Prezidentas, jo pareigas ėjo Seimo pirmininkas Aleksandras Stulginskis.
Po 1926 m. įvykusio Gruodžio septynioliktosios perversmo valstybėje faktiškai įvestas vienasmenis valdymas. Ši tvarka įteisinta ir 1928 Konstitucijoje, kuri labai išplėtė Prezidento galias. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę grįžta prie demokratiškesnio Prezidento instituto.
1992 priimtoje Konstitucijoje įteisintas valstybės vadovo - Prezidento institutas. Jo funkcionavimo tvarką nustato Konstitucijos 6 skirsnis ir Prezidento įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucija įsigaliojo 1992 m. spalio 25 d.
tags: #ar #prezidentas #leidzia #aktus
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
