Stručio Kiaušinis: Nuo Gamtoje Didžiausio Iki Meniškai Raižyto Rekordininko

Kiaušinis - gyvybės ženklas. Tai produktas, kuris lydi žmoniją nuo neatmenamų laikų ir yra giliai įsišaknijęs įvairiose kultūrose, mituose bei kulinarijos tradicijose. Skirtingose kultūrose kiaušinis yra laikomas gyvenimo, gimimo, atgimimo, vaisingumo ir nemirtingumo simboliu. Nuo senovės Romos iki šių dienų, kiaušiniai išlieka vienu universaliausių ir plačiausiai naudojamų maisto produktų pasaulyje.

Šiandien populiariausi laikomi stručių ir vištų dedami kiaušiniai. Nors vištų kiaušiniai yra bene dažniausi, strutis (lot. Struthio camelus) deda didžiausius kiaušinius tarp dabar gyvenančių paukščių ir yra didžiausias paukštis pasaulyje.

Stručio Kiaušinių Dydis ir Rekordai

Stručio kiaušinių ilgis vidutiniškai yra apie 15 cm, plotis - 13 cm, o sveria apie 1,4 kg. Stručio kiaušinis yra apie 180 mm pločio ir 140 mm aukščio bei sveria apie 1,2 kilogramo. Tačiau, kalbant apie rekordus, pats didžiausias stručio kiaušinis svėrė 2,5 kg. Rekordinio dydžio stručio kiaušinis į Gineso rekordų knygą pateko 2008 m., kai Švedijoje vienas iš auginamų stručių padėjo kiaušinį, kuris svėrė 2,589 kg.

Įdomu tai, jog nepaisant jų įspūdingo dydžio, stručių kiaušiniai yra mažiausi lyginant su paties paukščio dydžiu - jie sudaro vos 1-4 proc. patelės kūno masės. Palyginimui, kiviaimdeda didžiausius kiaušinius lyginant su jų kūno mase - maždaug vištos dydžio paukščio kiaušinis gali sverti iki 450 gramų.

Iš vieno stručio kiaušinio galima iškepti kiaušinienę dešimčiai žmonių. Pagal maistinę vertę vienas stručio kiaušinis prilygsta net maždaug 24-iems vištų kiaušiniams, o skonis jų - vienodas.

Stručių Kiaušinių Naudojimas ir Ūkininkystė

Manoma, kad stručių kiaušinius žmonės valgo jau tūkstančius metų. Izraelyje esančiame Negevo dykumos regione, po Nitzanos smėlio kopomis archeologai šiemet atrado priešistorinę stovyklavietę, kurioje anuomet apsistodavo dykumų klajokliai. Čia, šalia senovinės ugniavietės, rasti aštuoni stručio kiaušiniai, kuriems, manoma, yra daugiau nei 4 tūkst. metų. Kadangi kiaušinių lukštai buvo aptikti ir šalia kadais buvusios ugniavietės, tai įrodo, kad klajokliai sąmoningai surinkdavo šių paukščių kiaušinius ir jais maitindavosi. Taip pat stručių kiaušiniai buvo naudojami ne tik kaip maisto šaltinis, bet ir kaip indai vandeniui nešti. Be to, jie būdavo ir dekoruojami - ant kiaušinių žmonės jau anuomet piešdavo įvairius ornamentus, juos graviruodavo.

Stručių Auginimas Lietuvoje

Lietuvoje stručių fermą turintis A. Skliaras tvirtina, kad šie egzotiniai paukščiai nereikalauja jokios ypatingos priežiūros, o ir Lietuvos klimatas jiems yra puikiai tinkamas. Ūkininkas pasakoja savo fermoje šiuo metu auginantis 130 stručių. „Auginami jie kaip ir visi naminiai paukščiai. Turi savo patalpą ir voljerus, kur išeina pasivaikščioti. Tik jiems truputį daugiau pašaro reikia nei, pavyzdžiui, vištoms. Jei vienai vištai reikia 50-100 g lesalo per dieną, tai stručiui - 1,5-2 kg“, - sako ūkininkas. Jokios papildomos priežiūros stručiai nereikalauja, nebijo ir šalčio, todėl jiems puikiai tinka Lietuvos klimatas. Jie vaikšto lauke, net kai būna -25 laipsniai šalčio.

Šie paukščiai kiaušinius pradeda dėti vasarį ir perėjimo sezonas tęsiasi iki rugsėjo-spalio mėnesio. Kiekvieną pavasarį, Velykiniu laikotarpiu tautiečiai iš jo perka kiaušinius, kuriuos paskui margina bei valgo. 99 proc. stručių kiaušinių pardavimų vyksta būtent per Velykas. Kadangi paukščiai kiaušinius šiemet pradėjo dėti dar visai neseniai, mažiau nei prieš du mėnesius, kiaušinių dar nėra daug, o norinčių jų įsigyti - jau daugybė. „Kiekvienais metais man neužtenka kiaušinių visiems, norintiems įsigyti. Paklausa didelė, o stručiai tik neseniai pradėjo dėti kiaušinius“, - atsidūsta ūkininkas.

Stručio Kiaušinio Paruošimas

Stručių kiaušinius, žinoma, dažniausiai perka žmonės, norintys išskirtinių margučių ar sočių Velykinių pusryčių. Ūkininko teigimu, norint valgyti kietai virtą stručio kiaušinį, jį puode reikia virti mažiausiai 45 minutes. Tačiau paprasčiausias ir populiariausias būdas yra iš stručio kiaušinio daryti omletą. Jei nereikia lukšto - galima į jį daužti plaktuku, kiaušinį pilti į keptuvę ir iškepti. Bet dažniausiai žmonės nori po to lukštą marginti, todėl geriausia yra padaryti skylutę, kiaušinio baltymą bei trynį supilti į keptuvę ir iškepti kiaušinienę ar omletą. Tuomet lukšto vidų reikia išplauti, išdžiovinti ir tada galima marginti.

Meniškai Apdoroti Stručio Kiaušiniai

Kiaušinių raižymu E. Margelevičienė susidomėjo dar vaikystėje ir laikui bėgant kėlė savo tikslus iki didžiausio kiaušinio išskutinėjimo - stručio kiaušinio. „Anksčiau skutinėdavau vištų, žąsų, ančių kiaušinius. Vištų tam visai netinkami, labai nedrūti - stipriau paspaudus lengva sugadinti, o pirmąjį stručio kiaušinį išskutinėjau prieš 15-ka metų“, - pasakoja senjorė. Egzotiškus stručių kiaušinius moteris gauna iš Prienuose esančios stručių fermos savininko - tris meniškai apdirbtus kiaušinius išmaino į 7 naujus.

Dabar E. Margelevičienė didžiulių stručio kiaušinių yra išskutinėjusi ne vieną dešimtį, o jos darbais džiaugiasi ne viena Lietuvos šeima. „Kas dažo vašku kiaušinius, žinau ne vieną, o skutinėja jau nepalyginti rečiau. Taip greit neišeina, nes tai labai stropus darbas, jeigu nori padaryti lygiai ir vienodai, tuomet užtrunka. Aš, atrodo, jau įpratusi, bet kai padarau, tai ir pačiai gražu būna pažiūrėti“, - juokiasi E. Margelevičienė, kuri išskutinėjo jau virš 100 stručio kiaušinių. Išskutinėtus kiaušinius moteris dažo svogūnų lukštais arba žieminio rugio želmenimis, o idėjų sako toli neieškanti - padeda pirmą taškelį ant kiaušinio, o tada savaime mintys nuaudžia kaip marginti toliau. Ant vienų puikuojasi tautiniai raštai, ant kitų pelėdos, fazanai. „Turiu didžiulį potraukį tam, matyt, tikrai įgimta. Menas įaugęs man į kraują“, - sako pašnekovė.

Kiaušinių menas kitose Lietuvos vietose

Kitas talentingas menininkas, kuriam kiaušiniai tampa kūrybos objektu, yra Palangoje gyvenantis Vytautas Kusas. V. Kusas jau anksčiau įsigudrino patalpinti kiaušinius kiaušiniuose ir juos dar išpuošti miniatiūriniais ažūriniais raštais, perliukais, karoliukais. Didžiausia įdomybė - 3D projekcija viename kiaušinyje: kiaušiniai pateikti taip, kad matytųsi jų erdvinis vaizdas - su nišomis, kuriose įtvirtintas dar koks nors dekoratyvus elementas ar paties menininko išpaišyta miniatiūra. Paklaustas, kuo jį patraukė itin kruopštaus rankų darbo, įdėmaus žvilgsnio ir didžiulio susikaupimo reikalaujantis miniatiūrų kūrimas, atrėžė: „Viskas labai paprasta.“

Išmonės netrūksta ir Gegutės kaimo bendruomenei, kuri kasmet prieš Velykas pasipuošia begale margučių. „Tikimės, kad atlaikys“, - viliasi kūrėjai. Juokauja, kad dar dvi sienos liko, tad darbuosis toliau. Tikslas - visą namelį apkabinti margučiais. Šiemet „margučiai“ Gegutės bendruomenėje ridenasi ir iš šieno. O pagaminti ne taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Bet moterys sumanios. Jos įdarbino ir savo vyrus: juk didžiuliams kiaušiniams reikalingi metaliniai karkasai, o juos reikia suvirinti. Ne moterų rankoms tai padaryti: padėjo jų vyrai, o joms beliko apipinti šienu. Tik, anot jų, dabar dar ne laikas galvoti apie margučių saugyklą, tai proga ne tik pasidžiaugti šia neįprasta paroda po atviru dangumi, bet dargi pažaisti. Kviečia atvykus pas juos į svečius būtinai paieškoti pačio mažiausio kiaušinio, o gal pavyks net didžiausią išvysti. Tiesa, pats didžiausias kiaušinis - stručio, jis vis tik saugomas Vilmos namuose.

Skuodiškiai taip pat stebino milžinišku margučiu. Kaušinio aukštis beveik devyni metrai, skersmuo plačiausioje vietoje - 6 metrai. Kiek vaikinui teko domėtis, tai didžiausias šių metų, jei ne istorijoje apskritai, margutis mūsų šalyje. Milžiniškas margutis atlaikė ir audrą. Margučio ašis - eglės kotas, kurio dalis žemėje, o aplink jį žemaičiai sumontavo aliuminio profilių ir plastikinių vamzdžių karkasą bei putų polistireno papuošimus. Tad tokio milžino svoris vos pusė tonos. Tačiau ir margutis dar turi kuo nustebinti. Iš tiesų, visai kitomis spalvomis kiaušinis milžinas sušvinta naktį. Skuodiškiai nufilmavo jį tamsoje - tai tikras žibantis margutis.

Kiaušinio Sandara ir Įvairovė Gamtoje

Paukščio kiaušinio sandara yra sudėtinga ir puikiai pritaikyta gemalo vystymuisi. Vidinę padėto kiaušinio dalį sudaro trynys, kurio paviršiuje yra priaugęs gemalinis diskas (paukščio gemalas ankstyvosiose vystymosi stadijose). Trynys yra padengtas plona plėvele ir plūduriuoja skystame baltyme, kuris yra baltyminės kiaušintakio dalies sienelės gaminys. Baltyme trynį laiko du susisukę tvirti baltymo saiteliai - vytulai, ant kurių kabantis trynys yra paslankus ir būna tokioje padėtyje, kad nepriklausomai nuo kiaušinio padėties, gemalinis diskas būna visuomet paviršiuje. Visa tai gaubia dvisluoksnė polukštinė plėvelė, kuri bukajame kiaušinio gale persiskiria ir sudaro oro pilną ertmę.

Kiaušinį dengia kietas lukštas, kuris susideda iš kalcio druskų (kalcio karbonato) ir turi daug smulkių kanalėlių, pro kurias į kiaušinio vidų patenka oras ir išeina besivystančio gemalo gyvybinės veiklos dujiniai produktai. Didesnių paukščių kiaušinių lukštai paprastai būna proporcingai storesni. Kazuarų kiaušiniai turi storiausius lukštus.

Kiaušinių spalvos ir formos

Paukščių kiaušiniai pasižymi didele įvairove, kalbant apie dydį, formą ir spalvą. Kiaušiniai būna įvairių formų. Pavyzdžiui, daugelis pelėdų deda apvalius arba rutuliškus kiaušinius. Laukinių paukščių kiaušiniai būna įvairių spalvų - nuo paprastų baltų iki visų vaivorykštės atspalvių: mėlynos, žalios, dramblio kaulo, smėlio, pilkos, raudonos ir oranžinės. Baltą spalvą lemia lukšte esantis kalcio karbonatas, o kitas spalvas - biliverdino ir protoporfirino junginiai.

Paukščių, perinčių drėvėse, kiaušiniai dažnai būna paprastesnių spalvų, tačiau atviresnėse vietose dedami kiaušiniai yra margesni, kad juos sunkiau pastebėtų plėšrūnai. Žymės ant kiaušinių gali būti juodos, rudos, pilkos, rausvos, violetinės ar kitos spalvos. Paprastai jie būna išmarginti dėmėmis ar taškeliais. Vienas iš paaiškinimų - dauguma žinduolių plėšrūnų yra dichromatai ir jų spalvinis regėjimas yra ribotas (panašiai kaip žmonių, kurie yra daltonikai). Užtat paukščiai yra gerokai jautresni spalvoms, todėl tikėtina, kad spalvingi kiaušiniai atlieka kažkokią kitą, jiems svarbią funkciją.

Mažiausi ir didžiausi kiaušiniai

Mažiausio kiaušinio rekordas priklauso paprastajam kamaniniam kolibriui (lot. Mellisuga helenae), kuris, kaip manoma, yra mažiausias pasaulio paukštis. Suaugęs kamaninis kolibris sveria vos 1,6-2 gramus, o jo ilgis yra tik 5 cm. Kolibrių žirnio dydžio kiaušinukas sveria vos pusę gramo. Net ir didžiausių kolibrių kiaušiniai yra miniatiūriniai - jų ilgis nesiekia ir 2 centimetrų. Verbenos kolibris yra mažiausio kada nors pastebėto kiaušinio rekordininkas - jo sudėtas mažytis baltas ovalus kiaušinis svėrė vos trečdalį gramo.

Kiaušinių Alternatyvos ir Nauda

Šiuolaikinėje mityboje kiaušiniai vis dar išlieka svarbiu produktu, tačiau atsiranda ir jų alternatyvų. Tai ypač aktualu tiems, kurie ieško augalinės kilmės produktų ar turi alergijų.

Kiaušinių maistinė vertė ir mitai

Kiaušiniai - pagrindinių vitaminų, mineralų, antioksidantų šaltinis. Remiantis kai kurių tyrimų duomenimis, kiaušiniai gali sumažinti insulto bei infarkto tikimybę, o krūties vėžio susirgimo riziką mažina net 44 procentais. Jie taip pat apsaugo nuo kai kurių akių ligų. Kiaušiniuose esantis cholinas reguliuoja smegenų, nervų sistemos bei kraujotakos sistemos veiklą. Kiaušiniai padeda prižiūrėti sveikus plaukus bei nagus, kadangi juose gausu vitaminų bei mineralų. Kiaušinių baltymai yra vertingiausi iš visų maisto produktų baltymų. Jų organizmas įsisavina net 98 proc. Juose labai gerai subalansuotos visos amino rūgštys, kurių organizmas pats negali pasigaminti.

Suvalgęs vieną kiaušinį suaugęs žmogus gauna apie 30-40 proc. rekomenduojamos paros normos (RPN) vitamino B12, apie 15-20 proc. RPN fosforo, iki 10-20 proc. RPN cinko, seleno ir vitamino B2 bei patenkina apie 40-65 proc. pagrindinių amino rūgščių poreikį. Maistinė kiaušinių vertė priklauso nuo baltymo ir trynio cheminės sudėties, kurią lemia vištos veislė, lesalas, laikymo būdas ir metų laikas. Virtų kiaušinių kaloringumas - 155 kkal 100 g. Kiaušiniai yra lengvai įsisavinami, jie tinka dietiniam ir vaikiškam meniu, ypač virti arba kepti.

Įdomūs Kiaušinių Rekordai Pasaulyje

Nors didžiausias omletas pasaulyje yra įspūdingas pasiekimas, kiaušiniai figūruoja ir kitose neįtikėtinose srityse. Pavyzdžiui, sunkiausias vištos kiaušinis svėrė net 454 g. Jis buvo su dvigubu tryniu ir dvigubais lukštais. Toks kiaušinis milžinas į Gineso rekordų knygą įtrauktas 1956 vasario 25 d.

Didžiausią omletą pasaulyje iškepė Madrido virėjas Carlosas Fernadesas. Jis iškepė omletą iš 5000 kiaušinių, kuris svėrė 599 kg. Tačiau Portugalijoje iškeptas didžiausias pasaulyje omletas iš 145 tūkstančių kiaušinių. Rekordas buvo pasiektas Pereira do Zezirio mietelyje centrinėje šalies dalyje per ten vykusią trijų dienų mugę. Omletui „rekordininkui“ pagaminti taip pat prireikė maždaug 400 kilogramų aliejaus ir beveik 100 kilogramų sviesto. Keptuvės matmenys irgi įspūdingi: jos skersmuo - 10 metrų, o svoris - 4 tonos. Iškepus omletą, jis buvo pasvertas - jo masė viršijo 6 tonas. Ankstesnis rekordas buvo pasiektas Turkijoje 2010 metais. Tada Ankaroje buvo iškeptas 4,4 tonos svėręs omletas.

Didžiausias dekoratyvinis margutis: 2008 m. Portugalijoje pastatytas dirbtinis kiaušinis siekė 14,79 m aukštį ir buvo 8,4 m skersmens.

Lietuvos Nacionalinis Kiaušinis

Lietuviai savo nacionaliniu kiaušiniu išrinko gervės (Grus grus) kiaušinį. Kartu su šalies ornitologais nacionalinio kiaušinio rinkimus organizavo vienas didžiausių šalyje prekybos ir laisvalaikio centras (PLC) „MEGA“. Velykų laikotarpiu vykusiuose rinkimuose iš viso balsavo beveik 2000 šalies gyventojų. Dauguma jų - 19 proc. nacionaliniu panoro rinkti gervės kiaušinį, antru ir trečiu liko atitinkamai po 11 proc. ir 8 proc. balsų surinkę lėlio (Caprimulgus europeus) ir juodakaklio naro (Gavia arctica) kiaušiniai.

„Gervės kiaušinis yra vienas didžiausių iš visų eksponuotųjų. Iš kitų jis išsiskiria savo spalvingumu. Pati rūšis - saugoma ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Prieš keletą metų gervės buvo beveik išnykusios, tačiau paskutiniaisiais metais jų sparčiai gausėja. Tikimės, kad ši nominacija dar labiau paskatins saugoti šiuos išskirtinius paukščius“, - kalbėjo Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus Ornitologijos skyriaus vedėjas Saulius Rumbutis. Gervė (Grus grus) - aukščiausias iš visų Lietuvoje aptinkamų paukščių. Veisiasi šlapiuose miškuose, vandeningose žemapelkėse, aukštapelkių pakraščiuose. Ankstyvą pavasarį deda 2 kiaušinius. Peri apie 30 d.

tags: #koks #sunkiausias #strucio #kiausinis

• Išsamus vadovas apie antialerginius mišinukus
• Apie M. Šalčiūtės asmeninius pokyčius
• Veikla ir misija
• Auklės paieška Kaune
• skaitykite daugiau apie skydliaukės sutrikimus nėštumo metu