Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Ši tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, o juolab - išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Vienas iš klausimų, kurį teismas sprendžia nutraukdamas santuoką, yra sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymas. Sutuoktiniai turi teisę nutraukti santuoką tarpusavio susitarimu bei sudaryti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, joje nustatydami vaikų išlaikymo klausimus, tačiau jei sutuoktiniai nesusitaria, sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus sprendžia teismas.
CK nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Nors teismų praktikoje ir yra suformuoti kriterijai, apsprendžiantys vaikui reikalingą išlaikymo dydį, vis dėlto teismai nėra nustatę konkretaus fiksuoto išlaikymo dydžio. Griežtas 1 MMA dydžio išlaikymo nustatymas kiekvienam vaikui - jokia taisyklė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga.
Dėl įsigaliojusios mokesčių reformos, teismai, nustatydami vaiko išlaikymo dydį, susidūrė su nevienareikšme situacija. Naujausios teismų praktikos analizė rodo, kad teismai laikosi pozicijos, jog nustatant vaiko išlaikymo dydį, MMA turėtų būti skaičiuojamas atskaičius darbdavio mokėtinus mokesčius.
Diskusijas teismų praktikoje sukėlė nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojęs naujos redakcijos Išmokų vaikams įstatymas, kuriuo buvo įteisintos išmokos vaikams („vaiko pinigai“). Teismų praktikoje yra įtvirtinta solidari, o ne subsidiari valstybės pareiga prisidėti prie vaiko poreikių patenkinimų, todėl, tais atvejais, kuomet dalį vaikui reikalingo išlaikymo poreikių patenkina valstybė, valstybės teikiamos paramos dalimi turi būti mažintini vaiko poreikiai.
| Kriterijus | Aprašymas |
|---|---|
| Minimali riba | Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos. |
| Proporcingumas | Išlaikymas turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. |
| Valstybės parama | „Vaiko pinigai“ mažina tėvų finansinę naštą ir turi būti įvertinti nustatant išlaikymo dydį. |
Vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros išlaidas. Teismai nėra linkę priteisti iš skyrium gyvenančio sutuoktinio vaiko išlaikymui skirtas papildomas, vienkartinio pobūdžio išlaidas, todėl prieš jas patiriant, vertėtų dėl jų dydžio tartis su atskirai gyvenančiu sutuoktiniu.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymas priteisiamas vaikams tol, kol jie sulaukia pilnametystės. Tėvai taip pat turi pareigą išlaikyti pilnametį vaiką, kai jis yra nedarbingas dėl neįgalumo arba mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose (iki 24 metų).
tags: #ar #ivaikintam #vaikui #priklauso #alimentai #nutraukus