Dalia Urmanavičienė Darželio Veikla: STEAM Projektas ir Visuminis Ugdymas

Šiais 2021-22 mokslo metais „Boružėlės“ grupės ikimokyklinio ugdymo (IU) mokytojos Dalia Urmanavičienė ir Vilma Lukauskienė kartu su vaikais vykdo tyrinėjimų, bandymų ir eksperimentų projektą „Aš STEAM kūrėjas“.

Antrąjį mokslo metų pusmetį „Boružėlės“ grupės ugdytiniai ir pedagogai sėkmingai tęsė projekto „Aš STEAM kūrėjas“ vykdymą. Likusį mokslo metų pusmetį toliau tyrinėsime, atliksime įvairius bandymus, eksperimentus susijusius su savaitės tema, metų laiku, oru.

Projekto „Aš STEAM kūrėjas“ tikslai ir veiklos

Projekto tikslai

Projekto tikslas - tyrinėti ir atrasti, iškelti klausimus ir rasti atsakymus, ugdyti vaikų kūrybišką ir lankstų mąstymą organizuojant atviras kūrybines laboratorijas, kuriose vaikai kartu su pedagogais, realizuotų save kurdami netradicinius instrumentus.

Pirmasis projekto pusmetis: tyrinėjimai ir eksperimentai

Pirmąjį projekto vykdymo pusmetį kartu su vaikais atlikome daug įvairių tyrinėjimų, eksperimentų, bandymų. Tyrinėjome smėlį, jo savybes, ieškojome jame paslėptos gamtinės medžiagos.

Tema „Duonos kelias“ vaikus paskatino tyrinėti įvairias grūdines kultūras, kruopas. Atlikome eksperimentą „Suminkštėjo, padidėjo, išsiplėtė“. Jo metu vaikai sužinojo, kodėl kruopos, užpiltos vandeniu, suminkštėja, padidėja jų tūris.

Eksperimento „Skęsta- neskęsta“ metu vaikai pateikė įvairių minčių ir samprotavimų. Išsiaiškinome, kodėl luptas apelsinas skęsta, o neluptas plaukia. Pasitelkdami padidinimo stiklą tyrinėjome savo batų atspaudų raštus, paliktus baltam popieriaus lape, parėjus iš lauko.

Savaitės tema „Šviesa ir šešėliai“ pasižymėjo gausa bandymų, tyrinėjimų, eksperimentų atitinkančių savaitės temą. Vaikai žibintuvėlių pagalba tyrinėjo įvairių daiktų, žaislų šešėlius tiek lauke, tiek grupėje. Aiškinosi, nuo ko priklauso jų dydis. Įvairių priemonių pagalba tyrinėjome žmogaus kūną. Eksperimento pagalba „Bakteriukai“, dar kartą įsitikinome, kad mikrobai bijo muilo.

STEAM veiklos tęsinys ir teminiai eksperimentai

Sausio mėnesį sulaukus gausesnio sniego, vaikai aktyviai įsitraukė į sniego ir ledo tyrinėjimą. Įvairių bandymų ir eksperimentų dėka vaikai įsitikino, kad sniegas yra baltas, šaltas, purus, lengvas, susmegęs, lipnus, purvinas, gali ištirpti. Ledas- kietas, šaltas, šilumoje gali ištirpti, bijo druskos ir t. t. Vaikams patiko dažyti sniegą, panaudojant plastikinius kibirėlius statyti pilis.

Kartu su ugdytiniais šventėme Lietuvos gimtadienį, aktyviai jam ruošėmės. Panaudojant actą ir sodą „prisipūtėme“ trijų spalvų balionų. Atlikome eksperimentą „Spalvotų putų šou“.

Savaitės tema „Spalvos ir atspalviai. Tyrinėjimai ir atradimai“ pasižymėjo didele gausa įvairių tyrinėjimų, eksperimentų. Vaikai su dideliu džiaugsmu atliko tyrinėjimus, susijusius su pagrindinių spalvų maišymu, išgaunant atspalvius. Dažnas vaikas atkreipia dėmesį į vandens naudą žmogui. Jiems kyla klausimai: kodėl tas vanduo naudingas; ar būtina jį gerti; kaip atskirti švarų ir nešvarų vandenį. Tačiau vaikams trūksta žinių apie tai, kaip vanduo atkeliauja iki mūsų, suvokimo apie žmogaus daromą žalą vandeniui.

Savaitės temos „Aš auginu“ dėka vaikai susipažino su augalų auginimo ypatumais: augimo sąlygomis, sėklomis, sėja ir t.t. Pastebėjome, kad vaikai labai noriai įsitraukia į veiklas, kai reikia ką nors sėti ar sodinti, tyrinėti sėklas, atlikti įvairius eksperimentus.

Žinia, kad iš panaudoto popieriaus galima patiems pasigaminti naują popieriaus lapą, vaikus suintrigavo, sudomino. Atlikome eksperimentą „Popieriaus gaminimas“. Jo metu vaikai sužinojo ko reikia, kad namų sąlygomis iš panaudoto popieriaus lapo pasigamintume naują, švarų popieriaus lapą.

Projektą vainikavo STEAM edukacinis užsiėmimas, rytmetis „Muilo burbulai“. Jo metu vaikai ne tik sužinojo, kaip namų sąlygomis galima pasigaminti muilo, bet ir turėjo galimybę, pasitelkdami regą, lytėjimą ir uoslę, tyrinėti įvairius muilus aptariant formą, kvapą, spalvą. Taip pat tyrinėjome priedus (cinamoną, ciberžolę, kmynus, linų sėmenis, arbatmedžio aliejų, vanilės ekstraktą), kuriuos galima panaudoti gaminant muilą tam, kad jis turėtų antibakterinių, šveičiamųjų savybių.

Obuolio diena: sveikos mitybos ir pažinimo veiklos

Obuolio diena - tinkama proga prisiminti sveikos mitybos bei gyvensenos principus. Ugdytiniai susipažino su obuolio augimo ciklu, aptarė, kur jie auga, kokių būna obuolių (spalva, forma, dydis). Jie svėrė obuolius, pasitelkdami svarstykles, lygino, kurie obuoliai lengvesni-sunkesni, didesni-mažesni. Įtvirtinome sąvokas: sunkus - lengvas. Žaidėme žaidimą “Ūgio matavimas obuoliais”. Jo metu ugdytiniai turėjo galimybę sužinoti, kiek obuolių telpa į kiekvieno ūgį.

Atlikome eksperimentus „Kodėl obuolys neskęsta?“, nors ugdytiniams paaiškinti buvo sunku, tačiau jie sužinojo, kad ketvirtadalį obuolio sudaro oras. Po to iš obuolių pasigaminome „laivelius“ ir, pūsdami „vėją“, plukdėme vandenyje. Taip pat atlikome eksperimentą „Šokanti sėklytė“. Šį eksperimentą atlikome dviem būdais - iš karto išėmę sėklytę ir šiek tiek padžiovinę. Ugdytiniai spėliojo, obuolio sėklos nuskęs, ar ne. Eksperimentas „Obuolys-vulkanas“ suteikė daug džiugių emocijų.

Savaitė buvo turtinga grožinės literatūros kūriniais. Ugdytiniai įdėmiai klausėsi skaitomų pasakojimų, eilėraščių, sekamų pasakų apie obuolius. Jie atliko nemažai kūrybinių veiklų: piešė, lipdė, konstravo, aplikavo, atspaudavo obuolius. Dalyvavo respublikiniame ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų, tėvų, mokytojų virtualiame sveikatingumo projekte „Obuolys - vitaminų karalius.“

Lauke, pasivaikščiojimo metu, stebėjome ir aptarėme įstaigos sodelyje augančias obelaites. Žaidėme judriuosius žaidimus-estafetes „Pernešk obuolį“, „Paridenk obuolį“. Labiausiai ugdytiniams patiko gaminti ir ragauti patiekalus iš obuolių. Tenkinom jų smalsumą ragaujant obuolius ir iš jų pagamintus produktus: džiovintus obuolius, obuolių sūrį, obuolienę, obuolių traškučius. Lavinom pagrindinius pojūčius: regėjimą, lytėjimą, uoslę, skonį.

Labai patiko visiems gaminti desertą iš obuolių, ugdytiniai patys juos pjaustė, išėmė sėklas, jas skaičiavo, apibarstė cukrumi ir cinamonu, o mes mikrobangų krosnelėje iškepėme. Patys pasigamino obuolių kokteilį. Kepėme obuolių pyragą, o maišydami produktus: cukrų bei miltus, juos matavome skirtingo dydžio šaukštais. Ugdytiniai sužinojo, kad matuojant birius produktus skirtingo dydžio matavimo vienetais, gaunamas skirtingas skaičius. Jiems tai buvo naujiena, visi norėjo išbandyti pamatuoti. Paruoštą tešlą pyragui visi kartu nešėme kepti į darželio virtuvę. Ją virėjos įdėjo į kepimo krosnelę.

Daržovių auginimas ir tyrinėjimas

Visi lopšelio/darželio vaikai augino, laistė, prižiūrėjo bei rūpinosi šiltnamyje bei lauko lysvėse augančiomis daržovėmis. Nuėmė derlių, prisiminė daržovių pavadinimus. Jas tyrinėjo, rūšiavo, skaičiavo, matavo. Parsinešę į grupę jas plovė, uostė, ragavo, skanavo. Vaikai patys pjaustė daržoves, pagardino druska, pipirais bei aliejumi, kurias pasigardžiuodami skanavo bei valgė.

Projekto rezultatai ir vaikų ugdymosi pažanga

Projekto „Aš STEAM kūrėjas“ dėka vaikai įgijo daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, tapo žingeidesni: klausia, kaip kas nors vyksta, kaip veikia, atidžiai stebi, bando, drąsiai spėja, klysta ir taiso klaidas, klauso, ką sako kiti, pasitikslina.

Jie tapo kūrybiškesni: kūrybiškai žaidžia, veikia, siūlo žaidimų ir veiklos idėjas, imasi iniciatyvos joms įgyvendinti, pastebi ir komentuoja padarinius. Eksperimentų, tyrinėjimų dėka pagerėjo vaikų gebėjimas drąsiai ieškoti atsakymų į klausimus, rodyti iniciatyvą iškeliant ir sprendžiant problemas.

Ikimokyklinio ugdymo svarba ir principai

Vaiko raida ir fizinis aktyvumas

Ikimokyklinis amžius yra labai svarbus ir ypatingas vaiko gyvenime. Pirmieji penkeri vaiko gyvenimo metai yra labai svarbūs smegenų vystymuisi. Šiame amžiuje vyksta intensyvus biologinis vaiko smegenų brendimas, sąlygojantis vaiko prigimtinių galių sklaidą, fizinę, kognityvinę, emocinę, socialinę jo raidą bei lemiantis vaiko mokymosi mokykloje ir tolesnio gyvenimo sėkmę.

Fizinis aktyvumas, judėjimas yra vienas svarbiausių prigimtinių vaiko poreikių, todėl būtina skatinti tiek spontanišką, tiek pedagogo tikslingai inicijuojamą veiklą. Fizinis aktyvumas skatina tokių fizinių ypatybių kaip greitumas, vikrumas, koordinacija, pusiausvyra, ištvermė, lavinimąsi. Smegenų sritys, kontroliuojančios rankų ir akių koordinaciją, dėmesio sutelkimą ir koncentraciją, ikimokykliniame amžiuje vystosi ypač sparčiai. Fizinė veikla tiesiogiai veikia smegenų veiklą. Fiziniam aktyvumui tinkamos įvairios formos - žaidimai, žygiai, estafetės, važiavimas dviračiu, paspirtuku ir t.t.

Nevaržomai judėdami ir eksperimentuodami vaikai išbando savo kūno judėjimo galimybes; lavina pagrindines fizines ypatybes (vikrumą, lankstumą, pusiausvyrą, koordinaciją, jėgą); mokosi saugiai keisti pradines kūno padėtis ir atlikti įvairius veiksmus rankomis, kojomis; išlaikyti kūną statinėje būsenoje; judėti (ne)persikeldami erdvėje; įgyja drąsos ir pasitikėjimo savimi. Veikdami ribotame plote pratinasi judėti saugodami save ir kitą.

Ugdymo(si) srities paskirtis yra plėtoti kasdienius gyvenimo įgūdžius, fizinį aktyvumą, savivoką ir savigarbą, savireguliaciją ir savikontrolę. Įgytos patirties raišką skatina mokykloje sukurti ugdymosi kontekstai, pasižymintys patirtinių veiklų įvairove, įvairiapusio judėjimo galimybėmis.

Ikimokyklinio ugdymo principai

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.

Svarbiausi principai:

1. Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas;
2. Žaismės principas;
3. Sociokultūrinio kryptingumo principas;
4. Integralumo principas;
5. Įtraukties principas;
6. Kontekstualumo principas;
7. Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas;
8. Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas;
9. Reflektyvaus ugdymo(si) principas.

Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas. Šeimos ir mokyklos partnerystės principas. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Ugdymosi sritys ir pasiekimai

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Visuminis ugdymas ir universalus dizainas mokymuisi

Ikimokyklinio ugdymo(si) pagrindas yra visuminis ugdymas(is), universalus dizainas mokymuisi, vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla. Visuminis ugdymas(is) yra pagrindinė ikimokyklinio ugdymosi kryptis, kuri lemia vaikų emocinių, socialinių, fizinių, pažinimo, kalbos, kūrybos potencinių galių harmoningą plėtojimąsi. Universalus dizainas mokymuisi yra kiekvieno vaiko sėkmingą ugdymąsi laiduojanti įtraukaus ugdymo organizavimo prieiga.

Žaidimų kultūra ir pedagoginės strategijos

Vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla yra pagrindinės, viena kitą papildančios ugdomosios veiklos. Vaikų žaidimas yra paties vaiko kuriama ir valdoma veikla, kuomet sutelkiamos visos jau įgytos ir plėtojamos galios. Mokykloje plėtojama visos bendruomenės žaidimo kultūra, skatinanti žaisti, kurti ir bendradarbiauti. Siekiama vaikų savarankiško žaidimo ir žaismingo ugdymo(si) vienovės bei darnos.

Mokykloje susitariama dėl pedagoginių strategijų bei ugdymo(si) metodų, orientuotų į vaiko asmenybės ir pasiekimų auginimą, taikymo. Programoje derinamos ugdymo(si) kontekstų kūrimo, spontaniško vaikų ugdymosi skatinimo, vaikų ir mokytojų kūrybinėmis sąveikomis grindžiamo bei organizuoto ugdymo pedagoginės strategijos. Susitariama dėl vaikų raidą ir ugdymosi būdus atitinkančių ugdymo(si) organizavimo formų taikymo, palaikoma jų įvairovė.

Šeimos ir mokyklos bendradarbiavimas

Šeimos ir mokyklos bendradarbiavimas grindžiamas abipuse pagarba, pasitikėjimu, lygiaverte dialogine partneryste. Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.).

Ugdymo(si) kontekstų kūrimas

Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančios netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti.

Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Universalus dizainas mokymuisi

Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.

Įvairių kontekstų paskirtis

• Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
• Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes.
• Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą.
• Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą.
• Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
• Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.

Visų vaikų dalyvavimas

Visų vaikų dalyvavimą užtikrina įtraukus ugdymo(si) procesas, grindžiamas universalaus dizaino mokymuisi prieiga, apimantis įsitraukimo, gilėjančio supratimo ir įgytos patirties raiškos procesus. Tai sukuria prielaidas aktyviam, savarankiškam, sėkmingam kiekvieno vaiko ugdymuisi.

Sveikos mitybos ir dienos ritmo ugdymas

3-6 metų vaikai aiškinasi, klauso skaitomų tekstų, komentarų apie sveiko maisto naudą, sužino, ką valgyti yra naudingiau sveikatai; tyrinėja sveiko maisto piramidę; dėlioja savo dienos meniu iš kortelių su sveiko maisto produktais; dėlioja mąstymo žemėlapius (sveika - nesveika), patys vieni kitiems aiškina, kuris maistas palankus sveikatai, o kuris - ne, savo nuomonę argumentuoja. Vaikai drauge su mokytoju eina į parduotuvę, išrenka ir perka reikalingus maisto produktus užkandžiams pagaminti.

Siekiama padėti vaikams suprasti jų poreikius atitinkantį dienos ritmą ir jo laikytis. Vaikai ugdosi dienos ritmo (aktyvumo ir poilsio derinimo) pajautą, kai kasdienių veiklų metu yra mokytojo skatinami atpažinti kūno siunčiamus signalus: gerą nuotaiką, žvalumą, energingumą, dėmesingumą arba nuovargį, mieguistumą, irzlumą, negalėjimą susikaupti.

Gamtamokslinio ugdymo nauda ir ugdymas lauke

Maži vaikai iš prigimties yra smalsūs, jiems kyla daug klausimų apie juos supantį pasaulį, todėl jie nori išsiaiškinti, kaip viskas veikia. Tyrimai rodo, kad iki 7 metų amžiaus dauguma vaikų turi susiformavęs teigiamą arba neigiamą požiūrį į gamtos mokslų ugdymą, kuris išlieka visą gyvenimą. Svarbu pasinaudoti šiuo įgimtu smalsumu ir kuo anksčiau pradėti ugdyti vaikų entuziazmą moksliniams atradimams.

Vaikai mokosi eksperimentuodami. Gerėja stebėjimo įgūdžiai. Darželyje vaikai įgyja žinių apie kasdieniniame gyvenime naudojamas medžiagas bei jų savybes. Gamtamokslinis ugdymas stiprina vaikų smalsumą, leidžia vaikams kurti ir konstruoti teisingus klausimus. Gamtamokslinis ugdymas padeda vaikams ugdyti kalbą, turtina sąvokų įgūdžius, mokslinių terminų žodyną. Eksperimentuodami vaikai lavina akių ir rankų koordinaciją.

Įprastai ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą įsivaizduojame taip: darželio grupė, vaikai, stalai, kėdės, stendai, išmanioji lenta ar ekranas, Ryto rato erdvė, žaislai ir kiti ugdymui darželyje būtini atributai. Tačiau ugdyti vaikus juk galima ir lauke! Tiesa, didžiausią naudą atneš toks ugdymas lauke, kai vaikai atlieka planuotas, mokytojo parinktas užduotis. Dirbant su mažesniais vaikais tokias veiklas galima atlikti artimiausioje aplinkoje - darželio kieme. O su didesniais vaikais verta išbandyti ir mažiau pažįstamas lauko erdves - miesto parką ar botanikos sodą. Vaikai iš prigimties yra smalsūs, todėl jiems įdomu viskas, kas dar neatrasta, neištyrinėta, nauja ir smagu. Ugdymas lauke atitinka visus šiuos kriterijus. Prisijaukinę ugdymą lauke pastebėsite, kad vaikai ne tik taps laimingesni, bet ir pagerės jų ugdymosi pasiekimai.

Nuo pat pirmųjų dienų vaikas tyrinėja jį supantį pasaulį. Ikimokykliniame amžiuje vaikai ypatingai smalsūs: noriai tyrinėja, kasdien išbando naujus, jiems nežinomus dalykus, stebi, eksperimentuoja su aplinkoje esančiais daiktais. Norėdami suvokti dalyko esmę, vaikai turi veikti patys - išsiaiškinti, atrasti ir pažinti juos supantį pasaulį. Tyrinėjimų bei eksperimentavimo dėka vaikai lavina savo pojūčius: regėjimą, lytėjimą, klausą, lavėja akies - rankos koordinacija, išmoksta ilgiau išlaikyti dėmesį, ugdosi sumanumą, lavina reakciją, kaupia patirtį, diskutuoja, samprotauja, stiprina savo kritinį mąstymą, išmoksta spręsti problemas, ima geriau suvokti juos supantį pasaulį.

Žingsniai link sėkmingo eksperimento

Atlikdami bandymus, eksperimentuodami kartu su vaiku jūs ne tik ugdysite įvairius vaiko įgūdžius, suteiksite žinių apie jį supantį pasaulį bet ir sustiprinsite vaiko ir savo bendravimo ryšį, smagiai praleisite laiką kartu.

1. Pirmas žingsnelis - lavinkite smulkiąją motoriką.
2. Antras žingsnelis - saugumas.
3. Trečias žingsnelis - apmąstymams.
4. Ketvirtas žingsnelis - informacijos ieškojimas.
5. Penktas žingsnelis - leiskite kuo daugiau veikti vaikui.
6. Septintas žingsnelis - inicijuokite probleminę situaciją.
7. Dešimtas žingsnelis - įamžinkite bandymą.

tags: #dalia #urmanaviciene #darzelis

• Žikevičiaus mokyklos veikla ir darbo vietos
• Veikla Šeduvos Globos Namuose
• Vaikų kompetencijų stiprinimas
• Skaitykite apie Chicco Lightway
• Medikamentinis nėštumo nutraukimas