Tavo širdelė: nuostabus kūno varikliukas!

Širdis - nuostabus ir gyvybiškai svarbus organas mūsų kūne. Ji yra sunkiausiai dirbantis organizmo raumuo: plaka be pertraukos, nuo pat pirmosios mūsų gyvenimo akimirkos! Bet ar kada susimąstei, kaip ji atrodo ir ką tiksliai veikia?

Kas yra širdis ir kur ji yra?

Širdis (lot. cor) - raumeninis, netaisyklingo kūgio formos, maždaug kumščio dydžio tuščiaviduris vidaus organas, varantis kraują. Širdis yra krūtinės viduryje, už krūtinkaulio. Ji guli ant diafragmos (raumens, skiriančio krūtinę ir pilvą). Du jos trečdaliai yra kairėje, vienas - dešinėje pusėje nuo vidurinės krūtinkaulio linijos. Išilgine ašimi širdis pakrypusi įžambiai. Iš šonų širdį supa plaučiai, užpakalyje - stemplė, stambiosios kraujagyslės, nervai, bronchai, stuburas.

Suaugusiojo širdies viršūnė yra ties penktu tarpšonkauliu (vyrams - 1-2 cm žemiau kairiojo spenelio). Suaugusio žmogaus širdis yra ~13 cm ilgio, 9 cm ir 7 cm storio; vyro širdis sveria apie 350, moters - apie 300 gramų. Masė priklauso nuo žmogaus amžiaus, fizinio išsivystymo ir veiklos pobūdžio.

Kaip yra pastatyta širdis?

Širdies siena sudaryta iš kelių sluoksnių:

• Išorinis serozinis sluoksnis - epikardas (lot. epicardium) - tai širdiplėvės vidinis lapas, kuris suaugęs su miokardu ir jį dengia.
• Raumenynas - miokardas (lot. myocardium) - raumeninė širdies skilvelių ir prieširdžių sienelė. Tai pats storiausias širdies sluoksnis. Jo storis yra tiesiogiai proporcingas širdies kameroms tenkančiam krūviui.
• Vidinis sluoksnis - endokardas (lot. endocardium) - vidinis širdies dangalas, kuris iškloja prieširdžių ir skilvelių vidų, ir visas struktūras, įsikišančias į jų spindį: širdies vožtuvų stygas, speninius raumenis.

Žmogaus širdis susideda iš 4 kamerų: dviejų skilvelių ir virš jų - dviejų prieširdžių. Pertvara padalina širdį į kairę ir dešinę puses. Kairioji ir dešinioji širdies pusės turi po viršutinę dalį, vadinamą prieširdžiu, ir apatinę dalį - skilvelį. Prieširdžiai priima į širdį atitekantį kraują.

• Į dešinį prieširdį atsiveria dvi stambios venos, surenkančios kraują iš viso kūno.
• Į kairįjį atsiveria keturios plaučių venos, kuriomis iš plaučių atiteka kraujas, jau prisodrintas deguonies.

Skilveliai iš prieširdžių atitekėjusį kraują išstumia į arterijas. Kadangi įvairios širdies dalys dirba nevienodą darbą, jų raumenų storis taip pat nevienodas.

Širdies vožtuvai

Kad kraujas nuolat tekėtų reikiama kryptimi, širdyje yra vožtuvai. Dešinįjį skilvelį nuo prieširdžio skiria anga, kurios kraštuose tvirtinasi triburis vožtuvas (lot. valva tricuspidalis), kairįjį skilvelį nuo prieširdžio - dviburis (mitralinis) vožtuvas (lot. valva bicuspidalis). Šių vožtuvų konstrukcija neleidžia kraujui tekėti atgaline kryptimi.

Kiti vožtuvai yra tarp skilvelių ir pagrindinių arterijų (plautinės arterijos bei aortos), jie neleidžia, kad skilvelių susitraukimo metu išstumtas kraujas, jiems atsipalaidavus, grįžtų atgal. Tarp skilvelių ir iš jų išeinančių arterijų dar yra pusmėnuliniai vožtuvai. Pusmėnulinį vožtuvą sudaro trys audinio kišenės, o kiekviena kišenė savo forma primena pusmėnulį. Plaučių pusmėnulinis vožtuvas išsidėstęs tarp dešiniojo skilvelio ir plaučių arterijos.

Kaip veikia širdis?

Svarbiausia širdies funkcija - užtikrinti kraujo cirkuliaciją, organizmo aprūpinimą deguonimi ir maisto medžiagomis. Širdis dirba cikliškai. Vienas ciklas susideda iš jos dalių atsipalaidavimo, vadinamo diastole (lot. diastole) - tai poilsio fazė, ir susitraukimo, vadinamo sistole (lot. systole) - tai darbo fazė.

Pirmiausia susitraukia prieširdžiai, po to - skilveliai. Per sistolę, susitraukiant širdies raumeniui, iš dešiniojo skilvelio veninis kraujas plūsta į plautinį kamieną, o iš kairio arterinis - į aortą. Per diastolę į skilvelius vėl priplūsta kraujo (arterinio iš plaučių ir veninio iš viso organizmo). Visas širdies darbo ciklas trunka apie 0,8 s.

Per minutę širdis vidutiniškai susitraukia nuo 60 iki 80 kartų. Sveika širdis ramybėje susitraukia (plaka) 60-80 k./min, naktį - rečiau; vaiko - visada dažniau. Plakimas greitėja dirbant, karščiuojant, susijaudinus. Sveiko žmogaus širdies susitraukimas visada yra trumpesnis negu atsipalaidavimas, todėl širdis, net ir nuolat dirbdama, ilsisi ilgiau nei dirba.

Širdies ritmo reguliavimas

Širdis susitraukia automatiškai, kylant impulsams tam tikrose skaidulose, vadinamose laidžiąja širdies sistema. Prieširdžiai susitraukia kilus impulsui sinusiniame prieširdžio mazge. Šis mazgas vadinamas širdies ritmo vedliu, nes sukelia susitraukimo impulsą (ramybėje 60-80 k./min), sklindantį prieširdžiuose ir į prieširdinį skilvelio mazgą, o iš jo - prieširdiniu skilvelio pluoštu ir šakomis - skilveliuose. Nuo jo nusitęsia du laidžiųjų skaidulų pluoštai, išsišakojantys raumeniniame skilvelių sluoksnyje. Smulkiausios pluošto šakelės perduoda impulsą gebančioms susitraukti širdies raumenų ląstelėms.

Širdies automatija tokia tobula, kad tam tikromis sąlygomis širdis gali ilgai plakti atskirta nuo organizmo. Ši savybė palengvina širdies persodinimą.

Širdies plakimo dažnis skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir aktyvumo. Štai kaip maždaug turėtų plakti sveika širdis:

Atminkite, kad šie skaičiai yra apytiksliai ir gali skirtis priklausomai nuo individualių savybių ir aktyvumo lygio.

Kaip širdis maitinama?

Nors į širdies ertmes nuolat teka ir išteka daugybė kraujo, jis nemaitina širdies raumens. Jos, kaip ir kiekvieno kito organo, mitybą užtikrina nuosavas arterijų, kapiliarų ir venų tinklas. Kraujo tėkmė šiuo tinklu vadinama vainikine kraujotaka.

Širdį maitina dešinioji ir kairioji vainikinės arterijos (lot. arteria coronaria dextra, arteria coronaria sinistra). Jos atsišakoja nuo aortos pradžios, lyg vainikai apsupa širdies sienas ir išsiraizgo įvairiose širdies struktūrose. Dešinioji vainikinė arterija leidžiasi tarp plaučių kamieno ir dešiniosios ausytės ir suskyla į smulkesnes šakas, kurios aprūpina krauju dalį dešiniojo prieširdžio ir skilvelio sienų. Kairioji vainikinė arterija leidžiasi tarp plaučių kamieno ir kairiosios ausytės.

Nuolat dirbančiam širdies raumeniui reikia labai daug deguonies ir maisto medžiagų, tačiau pamaitinti nuolat ir labai stipriai susitraukinėjantį raumenį ne taip paprasta, todėl jis maitinamas tarp susitraukimų, kai atsipalaiduoja skilveliai.

Kaip rūpintis savo širdimi?

Širdies ligos dažniausiai yra siejamos su vyresnio amžiaus žmonėmis, tačiau šiuo gyvybiškai reikalingu organu svarbu pradėti rūpintis jau nuo mažų dienų. Tinkamas rūpestis savo širdimi gali ženkliai sumažinti arba padėti visiškai išvengti miokardo infarkto ir insulto, kurie priklauso širdies ir kraujagyslių ligų grupei. Šios sveikatai ir gyvybei pavojingos būklės vystosi tyliai, todėl žmogus ilgai gali nejusti jokių simptomų ir nespėti laiku pasirūpinti savo sveikata.

Kiekvienas žmogus gali pasirūpinti savo širdies sveikata, ją stiprindamas. Štai keli svarbūs patarimai, kurie padės išlaikyti tavo širdelę stiprią ir sveiką:

1. Judėkime!

Judėjimas yra gyvybiškai svarbus tiek vystymuisi, tiek širdies sveikatai jau nuo mažų dienų. Vaikai turėtų būti fiziškai aktyvūs bent 60 minučių per dieną - tai gali būti sportas, šokiai, lauko žaidimai ar paprasčiausias pasivaikščiojimas su šeima.

Reguliarus sportas - vienas svarbiausių širdies stiprinimo metodų, nes padeda sumažinti širdies ritmą ramybės būsenoje. Dėl to sustiprėjusi širdis daug lengviau pumpuoja kraują ir greičiau aprūpina organizmą deguonimi. Tėvai gali skatinti vaikus judėti, patys rodydami gerą pavyzdį. Pavyzdžiui, kartu su šeima vykstant į gamtą, žaidžiant bendrus žaidimus ar važinėjantis dviračiais.

2. Valgykime sveikiau!

Tinkama mityba yra viena svarbiausių priemonių, padedančių užtikrinti sveiką širdį. Vaikai turėtų valgyti įvairų, subalansuotą maistą, kuriame gausu šviežių vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, liesų baltymų ir sveikųjų riebalų.

Venkite riebių, rūkytų maisto produktų ir vaisvandenių, prisotintų didelėmis cukraus ar druskos dozėmis. Tėvams svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką vaikai valgo ne tik namuose, bet ir mokykloje ar svečiuose. Geriausia pradėti nuo mažų žingsnių - pavyzdžiui, įtraukti į kasdienį meniu daugiau vaisių ir daržovių, keisti saldumynus į sveikesnes alternatyvas, o gazuotus gėrimus į vandenį.

Stipriai širdžiai reikia įvairių medžiagų, todėl svarbu valgyti kuo įvairesnį maistą. Kartais reikiamą jų paros dozę gauti su maistu sudėtinga, todėl reikėtų vartoti preparatus, kurių sudėtyje būtų žuvų taukų, kalio, magnio, seleno, cinko, vitaminų C ir E. Išskirčiau ir gudobelę, kuri padeda normalizuoti širdies ritmą, mažinti kraujospūdį, gerina kraujotaką bei stiprina širdies raumenį. Tačiau visada pasitarkite su tėveliais ir gydytoju, prieš pradėdami vartoti bet kokius papildus.

3. Mažinkime stresą!

Nors gali atrodyti, kad stresas yra tik suaugusiųjų problema, vaikai taip pat patiria emocinę įtampą, kuri gali paveikti jų širdies sveikatą. Per didelis stresas gali sukelti padidėjusį kraujospūdį ar net prisidėti prie antsvorio atsiradimo.

Dėl ilgą laiką trunkančios nervinės įtampos didėja kraujospūdis, prastėja organizmo aprūpinimas deguonimi ir maisto medžiagomis, išauga širdies permušimų ir mažakraujystės išsivystymo rizika. Svarbu sukurti saugią ir palaikančią aplinką namuose, kurioje vaikas galėtų laisvai išreikšti savo jausmus. Kalbėkitės su tėveliais ar kitais suaugusiais, kai jaučiatės sunerimę ar liūdni.

4. Venkite žalingų įpročių!

Dėl rūkymo greičiau užsikemša kraujagyslės, o kartu didėja miokardo infarkto, insulto ir koronarinės širdies ligos išsivystymo rizika. Be to, cigaretėse esantis nikotinas ne tik skatina kraujagyslių spazmus ir greitesnį širdies plakimą, bet ir didina kraujospūdį. Alkoholio vartojimas taip pat gali turėti rimtų pasekmių - dėl toksiško svaigalų poveikio žūsta dalis širdies ląstelių, sutrinka širdies ritmas, vystosi prieširdžių virpėjimas ar širdies nepakankamumas. Vaikams ir paaugliams ypač svarbu vengti šių žalingų įpročių, kad apsaugotumėte savo širdį visam gyvenimui.

5. Reguliarūs vizitai pas gydytoją.

Jūsų vaikas atrodo sveikas ir manote, kad poreikio apsilankyti pas gydytoją nėra? Kai kurios ligos ankstyvosiose stadijose dažnai būna besimptomės, todėl profilaktiniai vizitai padeda jas pastebėti laiku. Gydytojas gali patikrinti širdies ritmą ir įsitikinti, kad viskas gerai.

Kaip gydytojai tiria širdį?

Širdies darbas tiriamas įvairiais metodais. Populiariausias yra širdies tonų išklausymas - auskultacija stetoskopu arba fonendoskopu. Širdies tonai yra susiję su vožtuvų funkcija, kurių paskirtis cirkuliuojančiam kraujui suteikti kryptį. Širdies garsas, girdimas sistolės metu, vadinamas sistoliniu tonu (I tonas), o diastolės metu - diastoliniu tonu (II tonas). Esant pažeistiems vožtuvams arba susiaurėjusioms angoms, girdimi ūžesiai.

Didžiausią informaciją apie širdies (raumens) funkcines savybes suteikia metodai, registruojantys širdies biopotencialus. Širdies veiklos metu jie užrašomi elektrokardiografu. Elektrokardiograma (EKG) gaunama registruojant širdyje plintančius elektrinius potencialus. EKG rodo širdies plakimus ir elektrinius signalus. EKG registruojami trys teigiami (P, R, T) ir du (Q, S) neigiami danteliai. P dantelis rodo elektrinio impulso atsiradimą sinusiniame mazge ir jo plitimą prieširdžiuose, R dantelis registruoja skilvelių sudirginimą, T dantelis - skilvelių miokardo ląstelių repoliarizaciją (atsipalaidavimą).

Dažnesnės širdies ligos vaikams

Nors šiame straipsnyje kalbame apie tai, kaip rūpintis širdimi, svarbu žinoti, kad kai kurios širdies problemos yra įgimtos, tai reiškia, kad vaikas su jomis gimsta. Štai keletas pavyzdžių:

• Prieširdžių pertvaros defektas (PPD) - patologinė anga prieširdžių pertvaroje, kuri susiformuoja 4-5 nėštumo savaitę. PPD gali būti atskira širdies yda arba nustatoma kartu su kitomis ydomis. Dažnai PPD vadinama atvira ovalioji anga, kuri yra normali vaisiaus prieširdžių jungtis, reikalinga kraujotakai iki gimimo.
• Skilvelių pertvaros defektas (SPD) - patologinė anga skilvelių pertvaroje, dėl kurios atsiranda jungtis tarp kairiojo ir dešiniojo skilvelių. Tai viena didžiausių įgimtų širdies ydų.
• Atviras arterinis latakas (AAL) - likusi funkcionuojanti jungtis tarp aortos ir plautinio kamieno. Nėštumo laikotarpiu šis latakas yra būtinas vaisiaus kraujotakai.
• Aortos koarktacija (AoKo) - tai patologinis aortos nusileidžiančiosios dalies susiaurėjimas. Ši yda sudaro 5-8 procentus visų įgimtų širdies ydų. Berniukai serga dažniau nei mergaitės.
• Plaučių arterijos vožtuvo stenozė (PAVS) - plaučių arterijos vožtuvo angos susiaurėjimas dėl netaisyklingai susiformavusio vožtuvo.
• Falo tetrada - sudėtinga širdies yda, kurią sudaro 4 komponentai: plautinio kamieno susiaurėjimas, skilvelių pertvaros defektas, aortos žiočių atsivėrimas dešiniau ir dešiniojo skilvelio hipertrofija.

tags: #apie #sirdi #vaikams

• Svarbūs patarimai renkantis vaikišką vežimėlį
• Bendravimas ir vaiko mokymosi procesas
• Vaikiškų dainelių lavinimo galimybės
• Gyvybės ir bendruomenės židiniai
• kaip paskatinti vaiką valytis dantis