Krikšto sakramentas yra vienas svarbiausių įvykių krikščionio gyvenime, simbolizuojantis žmogaus įsiliejimą į Bažnyčios bendruomenę ir atveriantis duris į amžinąjį gyvenimą. Vis dėlto, tėvams kyla įvairių klausimų, ypač jei jie nėra sudarę bažnytinės santuokos. Svarbu suprasti, kad tėvų statusas neturi jokios reikšmės vaiko krikštui - kūdikį ne tik galima, bet ir būtina stengtis pakrikštyti kuo greičiau, pasirūpinant jo krikščionišku auklėjimu.

Tai, kad krikštijamo vaikelio tėvai neturi bažnytinės santuokos, nėra kliūtis. Vaiko krikštui jokių kliūčių būti negali, o kunigas negali atsisakyti krikštyti bažnyčioje nesusituokusių tėvų kūdikio. Nors kunigas ar diakonas visada turi paraginti tėvus priimti Santuokos sakramentą, jokios prievartos šiuo atžvilgiu būti negali. Pakanka, kad bent vienas iš tėvų prašo, jog būtų pakrikštytas jų vaikas, ir prisiima atsakomybę už tolesnį jo krikščionišką auklėjimą.
Žinoma, nereikia pamiršti, jog krikštas nėra magiška apeiga. Kunigas turi turėti moralinį tikrumą, kad pakrikštytas kūdikis bus auklėjamas katalikiškai. Aišku, krikštas gali būti atidėtas tiems tėvams, kurie nepripažįsta krikšto esmės, kuriems tai tik graži apeiga arba burtų seansas, žinant, kad vaikui nebus atskleistas tikėjimas.
Nors tėvų nesantuokinis statusas nėra kliūtis, reikalavimai krikštatėviams yra griežtesni. Pagal Katalikų Bažnyčios Kanonų teisės kodeksą, krikštatėviais gali būti tik praktikuojantys katalikai, atitinkantys šiuos kriterijus:
Tradicinėje krikšto apeigų praktikoje kviečiami du krikštatėviai - vyras ir moteris, kurie savotiškai reprezentuoja dvasinę šeimą. Tačiau „iš bėdos“, jei nėra galimybės rasti poros, pakanka ir vieno krikštatėvio. Svarbu pabrėžti, kad nesusituokę tėvai patys negali būti krikštatėviais kitam vaikui, nes Bažnyčios mokymas reikalauja, kad krikštatėviais būtų kviečiami tik dori katalikai, besilaikantys tikėjimo reikalavimų.

Dėl krikšto reikia susitarti iš anksto, kreipiantis į parapijos kleboną paprastai ne vėliau kaip prieš mėnesį. Norint pakrikštyti kūdikį, reikalingas gimimo liudijimas. Kai kurios parapijos organizuoja kursus tėvams ir krikštatėviams, kurių tikslas - paaiškinti, kas yra Krikštas, kokia prisiimama atsakomybė ir kaip elgtis per apeigas.
| Simbolis | Reikšmė |
|---|---|
| Švęstas vanduo | Nuplauna gimtąją nuodėmę ir suteikia naują pradžią. |
| Baltas rūbas | Simbolizuoja dvasinę švarą ir šventumą. |
| Krikšto žvakė | Kristaus pergalės prieš mirtį bei tikėjimo šviesos simbolis. |
| Krizmos aliejus | Išrinkimo ženklas, Šventosios Dvasios dovanos simbolis. |
Galiausiai, tėvams verta atsiminti, jog Krikštas nėra tik šventinė šventė, bet įsipareigojimas visam gyvenimui. Net jei tėvai nėra susituokę bažnyčioje, jų nuoširdus noras ugdyti vaiką krikščioniškoje dvasioje yra pagrindinis dalykas, kurio tikisi Bažnyčia.