Vaiko Krikštas Katalikų Bažnyčioje: Nuo Pasirengimo Iki Sakramento Prasmės

Krikštas - tai ne tik apeigos, bet ir vartai į kitus sakramentus bei įžengimas į tikinčiųjų bendruomenę. Tai vienas svarbiausių įvykių žmogaus gyvenime, suteikiantis Dievo malonę ir įpareigojantis gyventi krikščioniškai. Ruošiantis kūdikio krikštui, šeima, draugai ir patys tėvai kartais mano, kad tai yra savaime suprantamas dalykas. Tačiau sąmoningas dalyvavimas krikšto apeigose reikalauja gilesnio pasirengimo ir tikėjimo tiesų suvokimo.

Knygelė "Vaiko Krikštas", kurią laikote rankose, - pagalba einant šiuo keliu. Knygelę "Vaiko Krikštas" sudaro šešios dalys - kiekviena jų skirta atskirai temai, tačiau visos jos kartu sudaro darnią visumą ir siekia atskleisti įvairius Krikšto sakramento aspektus. Kiekvieną skyrių pradeda trumpa istorija, kuri įveda į temą ir skatina mąstyti apie tikėjimo ir gyvenimo ryšį. Skyriaus pabaigoje rasite Šventojo Rašto ištraukų, minčių iš Katalikų Bažnyčios katekizmo. Pateikti klausimai skatina mąstyti apie perskaitytus ir išgirstus dalykus ir, aišku, kelti naujus klausimus. Mąstykite, atpažinkite Dievo pėdsakus savo patirtyje ir gyvenime. Kiekvienas skyrius baigiamas malda.

Vaiko Krikštas: Procedūra ir Reikalingi Dokumentai

Norint pakrikštyti kūdikį ar vaiką iki 7 metų amžiaus, reikia iš anksto susitarti bažnyčioje dėl būsimos krikštynų datos. Tai privalo padaryti tėvai (globėjai) arba bent vienas iš tėvų (globėjų) prieš dvi savaites ar net prieš mėnesį laiko, nes kiekvienoje bažnyčioje tvarka gali skirtis, todėl patariama pasidomėti iš anksto. Prieš krikštą tėvai susitinka su kunigu pasikalbėti apie krikšto sakramento prasmę ir apeigas. Kai kur netgi būna organizuojami kursai krikštijamojo tėvams ir krikštatėviams. Kursų metu aptariama krikšto apeigos (tėvų ir krikštatėvių atsakymai į krikštytojo klausimus), motyvacija (kodėl būtinas krikštas) bei tėvų ir krikštatėvių pareigos auklėti kūdikį krikščioniškai.

Norint pakrikštyti kūdikį, reikalingas gimimo liudijimas. Krikštyti reikėtų savo parapijos bažnyčioje, nes krikštas žmogų įjungia į tikinčiųjų bendruomenę, kuri pirmiausia ir yra tos parapijos tikinčiųjų bendrija. Tačiau, esant rimtai priežasčiai, galima krikštyti bet kurioje parapijoje. Ypač reiktų vengti krikštyti vienoje ar kitoje bažnyčioje ar pas vieną ar kitą kunigą vien todėl, kad „taip yra madinga“ ar „kunigas labai mėgstamas“. Krikšto malonė vienodai ateina per bet kurio kunigo rankas ir kur kas svarbiau, kad ypač kūdikio tėvai ir krikštatėviai būtų nusiteikę tinkamai ją priimti ir su ja bendradarbiauti.

Nereikia pamiršti, jog krikštas nėra kažkokia magiška apeiga. Kunigas turi turėti moralinį tikrumą, kad pakrikštytas kūdikis bus auklėjamas katalikiškai. Kūdikį ne tik galima, bet ir būtina stengtis pakrikštyti kuo greičiau ir, žinoma, pasirūpinti auklėti krikščioniškai.

Atvykus krikštynų dieną į bažnyčią, reikia turėti kūdikio ar vaiko gimimo liudijimą. Jis reikalingas pildant Krikšto knygą, kurioje įrašomas pakrikštytojo vardas ir pavardė, gimimo data ir vieta, tėvo vardas ir pavardė, motinos vardas ir pavardė (mergautinė), tėvų adresas, kur tėvai tuokėsi, krikštatėvių vardai ir pavardės.

Tėvų Santuokos Statusas ir Krikštas

Tėvų statusas krikšto atveju neturi jokios reikšmės. Jei santuoka įregistruota tik santuokos rūmuose, vaiko krikštui jokių kliūčių būti negali. Žinoma, kunigas tikriausiai paragins sudaryti ir bažnytinę santuoką, tačiau jokios prievartos šiuo atžvilgiu būti negali. Kunigas negali atsisakyti krikštyti bažnyčioje nesusituokusių tėvų kūdikį, tačiau tokie žmonės negali būti krikšto tėvais kitam vaikui, nes Bažnyčios mokymas reikalauja, kad krikštatėviais būtų kviečiami tik dori katalikai, besilaikantys tikėjimo reikalavimų.

Materialinis Pasirengimas Krikštui

Kalbant apie materialų pasirengimą, reikalinga krikšto žvakė bei simbolinis krikšto rūbelis. Jų būna pirkti audinių bei religinių reikmenų parduotuvėse. Labai daug priklauso nuo to, ką toliau ketinama su tais rūbeliais veikti. Jei krikšto rūbelis yra tik simbolinė medžiagos skiautelė, papuošta kaspinu, žinoma, nėra reikalo kiekvienam vaikui atskiro rūbelio. Būna atvejų, kad tai išties būna rūbas ar didelė medžiagos atraiža, iš kurios vėliau ketinama siūti pirmosios Komunijos apdarą, tuomet pati jo paskirtis diktuoja atsakymą. Vienas dalykas, kuris tikrai būtinas kiekvienam krikštijamajam - tai krikšto žvakė. Jos šviesa, pagal katalikiškąją tradiciją, lydi žmogų svarbiausiais jo gyvenimo momentais, uždegama, atnaujinant krikšto pažadus, priimant pirmąją Komuniją, o galiausiai, jei įmanoma sudega prie žmogaus karsto.

Krikšto Tėvų Pasirinkimas ir Jų Pareigos

Jau nuo seno yra priimta, kad Krikšte dalyvautų ir tam tikras pareigas atliktų krikštatėviai, kurie dažnai vadinami kūmais. Iš vienos pusės, galima būtų Jus pagirti už norą rasti tinkamus krikšto tėvus savo dukrelei. Tikiuosi, kad jų tinkamumą vertinote pagal jų garbingą, pavyzdingą ir nuoširdų gyvenimo būdą, o ne pagal piniginės storį. Pagirtinas ir Jūsų siekis, kad krikšto tėvai būtų tos pačios tautos žmonės, nes šie ryšiai gyvenime irgi yra labai svarbūs. Visų pirma krikštatėvius reikia parinkti tokius, kurie ir būtų pavyzdžiu savo krikšto vaikui, ir galėtų, esant reikalui, pakeisti tėvus, padėti pasirūpinti jo ateitimi, ypač religiniu auklėjimu. Tai dar aktualiau, atsižvelgiant į krikštatėvių pareigą padėti tikriesiems tėvams auginti ir auklėti savo krikštavaikį, o, šiems mirus, pasirūpinti jo ateitimi. Šios pareigos ypač taikomos krikšto tėvams, kai jų krikštavaikis neturi savo tikrų tėvų ar tinkamų globėjų.

Pasiteisinimas tuo, kad žinoma atvejų, kai krikštatėviai nesilaiko savo pareigų, gali reikšti tik absoliutų nenorą jų ieškoti ar galbūt nenorą susieti savo šeimos su kitais žmonėmis, tegul ir labai artimais. Žinoma, tenka pripažinti daugelio katalikų formalų požiūrį į šią labai svarbią pareigą, tačiau tai situacijos nekeičia. Ne veltui dabar jau ir prieš vaiko krikštą pradedami rengti pasirengimo kursai tėvams ir krikštatėviams, kad jie tinkamai įsisąmonintų savo pareigas, susijusias su vaiko religiniu auklėjimu.

Krikšto Tėvams Keliami Reikalavimai

Kanonų teisės kodeksas kalba apie „krikštatėvį“ (kan. 872). Kitas kanonas (873) patikslina, kad leidžiama kviesti tik vieną krikštatėvį arba krikštamotę, arba krikštatėvį ir krikštamotę kartu. Tradiciškai kviečiami du krikštatėviai, paprastai vyras ir moteris, kurie savotiškai reprezentuoja dvasinę šeimą, į kurią priimamas krikštijamasis. Tačiau, jeigu nerandate tinkamo kandidato, ko gero, geriau apsiriboti ir vienu.

Pagal Kanonų teisės kodekso kan. 874 normas, krikšto tėvais gali būti tik:

• Tik praktikuojantys katalikai, kurie sutinka prisiimti šias pareigas.
• Asmenys, kurie, jei yra susituokę, gyvena teisėtoje, Bažnyčios palaimintoje santuokoje.
• Sulaukę bent 16 metų amžiaus.
• Pasirinkti paties krikštijamojo ar jo tėvų.
• Priėmę Eucharistijos ir Sutvirtinimo sakramentus.
• Nebūti varžomi jokių bažnytinių bausmių.

Jeigu vyras yra išsiskyręs ir sukūręs civilinę santuoką, tikrai negali būti krikšto tėvu, nes jis negyvena pagal tikėjimo reikalavimą. Musulmonai yra nepriėmę Krikšto sakramento, tad bet koks tokio asmens aktyvus dalyvavimas Krikšto sakramento apeigose yra neįmanomas. Būtų keista, jei nekrikštytas įsipareigotų kitą žmogų vesti krikščionišku keliu. Krikščionis ne katalikas gali būti tik krikšto liudininku, bet nėra laikomas krikštatėviu. Kadangi Kanonų teisė įsakmiai reikalauja bent vieno krikštatėvio, situacijos gali būti sprendžiamos įvairiai, tačiau ne katalikas krikštatėviu būti negali ir dėl dar vienos priežasties: krikštatėvio pareiga rūpintis, kad jo krikšto vaikas būtų auklėjamas katalikiškai ir tuo padėti tėvams.

Jeigu kūdikį krikštyte Katalikų bažnyčioje, abu krikštatėviai privalo būti katalikai, net jei vienas iš tėvų yra kitos konfesijos, pavyzdžiui, stačiatikis. Suaugusiajam krikštijantis taip pat reikalingi krikšto tėvai.

Krikšto Apeigų Eiga Katalikų Bažnyčioje

Klebono pareiga yra teikti savo parapijiečiams Krikštą. Bažnyčios prieangyje, dažniausiai zakristijoje, kunigas klausia krikšto tėvų, koks vardas yra numatytas kūdikiui ir ką norima gauti Krikštu. Gavęs atsakymą, kad norima tikėjimo, kuris turi duoti amžinąjį gyvenimą, kunigas trumpai primena, kad tam gyvenimui gauti yra būtina laikytis Dievo įsakymų.

Po to kunigas tris kartus švelniai pučia į kūdikio veidą, atlieka trumpą egzorcizmą, įsakydamas piktajai dvasiai apleisti kūdikį. Paskui kūdikio kaktą ir krūtinę paženklina šv. kryžiumi ir kalba kai kurias maldas, laikydamas dešinę ranką ant kūdikio. Tai primena, kad kūdikis gauna kryžiaus ženklą kaip ginklą kovai su tamsybių galybėmis, ir kad jis šiai kovai turi būti pasirengęs.

Dar vėliau kunigas duoda kūdikiui į burną pašventintos druskos, uždeda ant jo krūtinės stulos galą ir įvesdina jį į bažnyčią. Atėjus prie krikštyklos, kunigas patepa seilėmis kūdikio ausis ir šnerves, primindamas, kad nuo šiol šios juslės turi atsidaryti Dievui ir Jo žodžiams. Čia pat krikštatėviai kūdikio vardu duoda Krikšto pažadus, pareikšdami, kad jis nuo šiol atsižada piktosios dvasios, visų jos darbų, jos puikybės, pareiškia troškimą priimti Krikštą ir tapti Bažnyčios nariu.

Tuomet kunigas patepa kūdikio krūtinę ir pečius šv. katechumenų aliejumi, primindamas, kad šis patepimas turi padėti jam nugalėti piktosios dvasios pagundas ir sąžiningai nešti Dievo įsakymų jungą. Kunigas dar patepa pakrikštyto kūdikio viršugalvį šv. krizma ir primena, kad jis nuo šiol yra krikščionis ir pateptas Šventosios Dvasios malone. Po to jis duoda kūdikiui į rankas baltą drabužėlį ir degančią žvakę, kaip gyvo tikėjimo, nekalto gyvenimo ir gerų darbų ženklą, primindamas, kad jis privalo juos nešioti iki Dievo teismo dienos.

Be abejo geriausia yra parinkti kurio nors šventojo vardą, kad pakrikštytasis turėtų sau globėją ir pavyzdį. Jei parenkamas ne šventojo vardas, tai šventojo vardas pridėtinas bent kaip antrasis.

Suaugusiųjų Krikštas

Krikštą gali priimti kiekvienas dar nepakrikštytas žmogus. Suaugęs žmogus, norintis pasikrikštyti provoslavų cerkvėje, turi susitikti su šventiku pokalbiui. Suaugęs, norėdamas pasiruošti krikštui, turėtų kreiptis asmeniškai į vieną iš parapijos kunigų ir lankyti Katechumenato užsiėmimus (trukmė apie 6 mėn.). Katechumenatas - oficiali Katalikų Bažnyčios programa, skirta žmonėms, norintiems įsijungti į Bažnyčios gyvenimą.

Rengimasis krikštui negali būti tik maldų ar pagrindinių tiesų išmokimas, reikalingas rimtas susipažinimas ir įsigilinimas į tikėjimo tiesas. Norintys krikštytis suaugusieji gali kreiptis į parapijos kleboną. Suaugusieji ruošiasi krikštui dalyvaudami Suaugusiųjų katechezės programoje katechumenate. Suaugusiuosius krikštui rengia Kaune veikianti Kauno arkivyskupijos Suaugusiųjų katechezės mokykla. Programa tęsiasi nuo spalio iki gegužės mėn., kartą per savaitę vakarais.

Nekrikštyti vaikai nuo 7 metų amžiaus ir vyresni - norėdami pasikrikštyti turi būti tinkamai tam pasiruošę, išmokę maldas ir pagrindines tikėjimo tiesas. Jie krikštui parengiami pagal vaikų rengimo Pirmąjai Komunijai programą.

Krikšto Galiojimas ir Jo Patvirtinimas

Krikšto panaikinti neįmanoma. Jeigu Jus tikėjimas sunkina, Dievas jums yra davęs laisvą valią ir galite gyventi tarsi nebūtumėte pasikrikštijęs. Vaiko krikštas tikrai galioja, net jei jį krikštijo išsiskyręs (buvęs bažnytinėje santuokoje) vyras ir tik pakrikštyta, bet nepriėmusi Pirmosios Komunijos moteris. Tačiau gaila, kad bręsdamas jis neturėjo gero krikšto tėvų pavyzdžio, koks jis turėtų būti katalikas.

Krikštas Kitų Konfesijų Bažnyčiose

Krikštas, suteiktas stačiatikių Bažnyčioje, galioja ir katalikų Bažnyčioje, tačiau praktiškai būna įvairių nesusipratimų. Problema būna, kai žmogus neturi jokio krikšto faktą patvirtinančio dokumento. Jeigu krikšto fakto neįmanoma patvirtinti net liudininkų parodymais, o žmogus buvo krikštytas mažas, gali būti reikalaujama suteikti krikštą su sąlyga. Šios taisyklės galioja tik stačiatikių atžvilgiu.

Kalbant apie sentikius, paprastai visuomet reikalaujama kartoti krikštą su sąlyga, nes nėra tikra, kad krikštas buvo suteiktas, laikantis tų pačių taisyklių, kurios pripažįstamos katalikų Bažnyčioje. Nereikalaujama kartoti krikšto pakrikštytiesiems tradicinėse protestantų bendruomenėse, o naujųjų judėjimų protestantiškose bendruomenėse krikštas taip pat ne visuomet yra teikiamas Švenčiausiosios Trejybės vardu. Kaip matote, kiekvienu atveju tenka spręsti konkrečiai.

Krikšto Liudijimo Gavimas

Jei nežinote, ar esate krikštyta ir dabar reikalingas krikšto liudijimas dėl santuokos įregistravimo bažnyčioje, Krikštas yra vartai į kitus sakramentus ir nekrikštyto žmogaus santuoka būtų negaliojanti, todėl krikšto faktas prieš santuoką turi būti įrodytas besąlygiškai. Tai padaroma krikšto pažyma.

Jei buvote krikštyti, galbūt yra likę bent kokių užuominų apie tai. Gal turėjote krikšto tėvus, gal giminės ką nors tuo klausimu galėtų pasakyti, galbūt buvo priimta pirmoji Komunija ar Sutvirtinimas, kas jau savaime suponuotų krikšto faktą (nors būna atvejų, kad ir tai dar nėra garantuotas liudijimas). Jei žinome, kad buvome krikštyti, o neįmanoma rasti įrašo krikšto knygoje, tuomet krikšto vietos klebonas arba santuokos parapijos klebonas gali surašyti liudijimą, kurį patvirtintų du liudininkai, iš tiesų žinantys apie Jūsų krikštą.

Jei kartais krikšto pažymos būtų negalima gauti (yra atvejų, kai ateizmo laikais kai kurie kunigai nerašydavo įrašų apie krikštą) ir to negalima įrodyti jokiais kitais dokumentais, krikšto faktą gali paliudyti du jame dalyvavę žmonės. Tada apie tai aktą surašo santuoką laiminsiantis kunigas.

Istoriniai Krikšto Metrikų Įrašai ir Jų Reikšmė

Norint perprasti įvairius dokumentinius įrašus, kurie dažniausiai yra sukaupti istorinių archyvų saugyklose, bibliotekose, bažnyčių registracijos knygose, muziejuose ir internete, reikia mokytis skaityti senuosius rankraščius. Svarbiausios genealogijai yra bažnyčių registracijos knygos, kuriose galima rasti įvairaus pobūdžio teksto, vienur spausdintinio, kitur rankraštinio. Genealogijai svarbi dokumentinių šaltinių grupė - parapijų krikšto, santuokos ir mirties metrikų bylos. Jose randami užrašai pagrindinėmis keturiomis kalbomis.

Vilniaus Šv. Jono bažnyčios 1611-1616 metų krikšto metrikų knyga yra viena iš seniausių Vilniaus miesto metrikų knygų. Ją sudaro 189 lapai su 5 092 krikšto įrašais, kuriuose užfiksuota apie 25 tūkst. asmenų paminėjimų. Krikšto metrikų knygoje galime rasti įvairių žinių fragmentų apie to meto sostinės gyventojų ir atvykėlių gyvenimą, jų asmenvardžius, vieną kitą vietovardį, susipažinti su kai kuriais kunigijos atstovais, bažnyčių tarnais, valdžios žmonėmis, pirkliais, amatininkais, prekiautojais, paslaugų teikėjais, medikais, muzikais, atvykėliais, jų tautybėmis, galų gale pamestinukais, nesantuokiniais vaikais, neofitais ir t. t.

Vilniaus Šv. Jono bažnyčioje savo vaikus krikštijo ar buvo krikštatėviais ne tik vietos gyventojai, bet ir atvykėliai iš aplinkinių ar tolimesnių šalies vietovių bei svetimšaliai. Fiksuojami atvykėliai iš aplinkinių Vilniaus vietovių, taip pat iš kitų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės miestų.

Krikšto Metrikų Įrašų Specifika ir Iššūkiai

Kas ir kaip rašydavo, kokia tų įrašų specifika, kokie netikėtumai laukia skaitančiųjų? Bažnytinėse knygose esančių įrašų pagrindu, buvo išduodami gimimo metrikų dokumentai, ką patvirtina dažnai randami specialiai parengti išrašai. Nesantuokinis vaikas gan dažnas XIX a. reiškinys ir apie tai rašoma vidurinėje grafoje, nurodant tik motinos vardą pavardę. Kartais nurodoma, kad nežinomas tėvas, miręs žmogus, pamestinukas, arba krikšto įraše neįrašyti abu tėvai, ar tik vienas iš jų. Visos paliktos įrašų spragos labai apsunkina tolimesnes giminių paieškas. Tenka ieškoti papildomų įrašų ar dokumentų padedančių plačiau pažvelgti į galimų genealoginių studijų lauką. XIX a. antroje pusėje prie gimimo įrašo atsirasdavo įrašas apie įvykusią santuoką.

Seniausi įrašai buvo lotynų kalba, vėliau (kartu su paraleliai surašytais lenkiškais tekstais), dar vėliau lenkiški, o pasikeitus situacijai - adaptuojami prie tuomet vyravusios rusėnų kalbos. Palaipsniui ir netolygiai, nes ne iš karto visi raštininkai išmoko kitą kalbą. Oficialios kalbos statusą turėjo lenkų kalba, bet mišrių kalbų ženklų būta. Peržiūrint vis daugiau knygų, galima pastebėti, kad jas pildę raštininkai rašė labai nevienodai, trumpindami ir savaip interpretuodami tekstą, kartais jungdami kelių kalbų žodžius.

Nuolatos kito ir daugėjo specifinių trumpinių ir sutartinių ženklų, įvairiai užrašomų tikrinių žodžių, asmenvardžių ir vietovardžių. Jų nesudėsi į lentynas. Kiekvienas surastas žodis, apibūdinantis giminę, tampa ne tik giminės istorija, bet ir bendruoju istoriniu paveldu. Gerai žinomi Šaukėnai (Szawkiany) ir kiti miestai ar lietuviški vietovardžiai rašomi lenkiškai, vertimui nereikalauja ypatingų žinių. Ką daryti su bajorkaimiais, kaimais viensodžiais, kurių pavadinimų (Sumeli, Pili, Oreykiszki, Szpule, Szezesaycie, Podorniki, Zasciory, Pogerdy, Noreysz, Dumitry, Saxnovcie, Izmariany, Zybicensi, Leptynka) nerasime jokiuose žinynuose, nes neišliko, dingo iš žemėlapių, pakito negrįžtamai. Dar jeigu juos raštininkai užrašė svetimos kalbos raidėmis, iš klausos - ištartus buvusiomis tarmėmis, kas gali žinoti koks buvo pirminis pavadinimas. Seniausi vardai ir pavardės tirpsta perrašant ir perdarant, senieji istoriniai baltų pavadinimai stumiami į pašalį. Senieji prūsiški vietovardžiai ir toliau keičiami į rusiškus pavadinimus. Daugybę metų vykęs slavų dominavimas, įbaugino svetimųjų pranašumu ir apsunkino atsitiesimo kelią. Mokslo žmonės teigia, kad baltų kalbos yra seniausios hidronimijos centre. Knygose likę tik nežymūs vardų ar vietovardžių pėdsakai. Palikti laiko ženklai blunka, žodžiai keičia raides, neatpažįstamai transformuojasi.

Krikšto, Santuokos ir Mirties Metrikų Įrašų Pavyzdžiai

Žemiau pateikiama apžvalga, kaip atrodė tipiniai bažnytinių metrikų įrašai skirtingais laikotarpiais ir kokia informacija juose būdavo fiksuojama.

tags: #baznycios #knyga #vaiko #krikstas

• Ką atskleidžia vaikų piešiniai
• Savaitgalio stovyklos vaikams
• Kaip užregistruoti vaiką į darželį
• Sužinokite apie Jadvygos žolelių vartojimo ypatumus
• Suprasti apdulkinimo ir apvaisinimo procesus